Prasidėjęs žiedadulkių alergijos sezonas pas gydytojus jau atginė pirmuosius pacientus. Šiais metais kaip niekada anksti, vasario mėnesio antroje pusėje, prasidėjo medžių žydėjimas. Pirmiausia Lietuvoje sprogsta medžiai su žirginėliais – lazdynas, alksnis, skroblas. Šiomis dienomis vėl padaugėjo šienlige sergančių pacientų, kuriems pasireiškė žiedadulkių alergija, teigia daugiau nei dešimtmetį Kaune veikiančios CD8 Alergijos klinikos įkūrėja, gydytoja alergologė-imunologė, Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentė, medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė-Kozonis.
Alergija žiedadulkėms apogėjų pasiekia balandžio-gegužės mėnesiais, kada pradeda žydėti beržai, po jų ąžuolai. Šia sunkia, dažnai civilizacijos rykšte vadinama liga kasmet serga vis daugiau žmonių visoje Europoje, ne išimtis ir Lietuva. Žiedadulkių alergijos pavojus gresia net ir mažiems vaikams, vos sulaukusiems dviejų ar trejų metukų.
Alergija žiedadulkėms – tai ne tik sloga
Čiaudulys pasikartojantis serijomis ir vandeninga sloga, kuri, pasak pacientų, teka kaip vanduo, yra pagrindiniai žiedadulkių sukeltos alergijos simptomai. Nosis būna užburkusi, ją niežti. Tai trukdo miegoti, dirbti, susikaupti. Dėl sunkios alergijos vaikai net vengia išeiti iš namų, praleidžia pamokas mokykloje, o tai ypač svarbu artėjant egzaminams.
„Mažiems vaikams pirmą kartą pasireiškianti šienligė dažnai prasideda akių dirginimo požymiais. Dėl niežėjimo vaikas trina akis, jos dar labiau parausta, ašaroja. Suaugusieji netgi sako, kad jiems patinsta akių vokai“, – aiškina gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė docentė J. Staikūnienė-Kozonis.
Besidžiaugiantys atbundančia gamta, ligą gali patys „parsinešti“ į namus: pasiskynę mėgstamų „kačiukų“ ar medžių šakelių pamerkia jas vazoje, o kai jos susprogsta ir sužydi, ima varginti alergija.
Anot gydytojos, daliai sergančiųjų, be visų minėtų simptomų, dar gali būti ir kosulio, dusulio, švokštimo priepuoliai, kurie rodo, kad tai jau yra sunkesnė šienligės forma, astmos požymiai. Dėl žiedadulkių sąlyčio su oda paūmėja veido, rankų odos bėrimai.
Išskirtinė alergijos medžių žiedadulkėms savybė – susijusi alergija maistui. Lietuvoje kas trečias sergantysis šienlige yra alergiškas maistui. Alergija maistui pasireiškia iš karto valgant obuolį, lazdyno riešutus, persiką, nektariną, trešnę, kivį – žmogus jaučia lūpų dilgčiojimą, niežėjimą, burnos graužimą.
„Turėjau pacientų, kurie išgėrę šviežių morkų sulčių skubiai turėjo kreiptis pagalbos į gydytojus, nes sutino lūpos, gerklė, veidas, tapo sunku kvėpuoti“, – sako gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė docentė J. Staikūnienė-Kozonis.
Anot jos, alerginė sloga neretai painiojama su peršalimo sloga. Simptomai panašūs, bet peršalimo ligos metu labiau skauda gerklę, pakyla temperatūra, iš pradžių iš nosies bėga skystas sekretas, o po kelių dienų iš nosies išpučiamas žalsvas, gelsvas tirštesnis sekretas. Tačiau jei vandeninga sloga su čiauduliu, akių ašarojimu ir paraudimu kartojasi kasmet pavasarį, užsitęsia kelias savaites ar ilgiau – tai rodo alergiją.
Beržiniai medžiai mūsų šalyje yra didžiausi alergijos kaltininkai – tvirtina alergologė ir klinikinė imunologė docentė J. Staikūnienė-Kozonis. Jei žmogus alergiškas tik medžių žiedadulkėms, šienligės simptomus jis jaučia tik pusantro-du mėnesius pavasarį. Jei yra alergija ir žolių, piktžolių žiedadulkėms, pavasarį prasidėjusi šienligė baigiasi tik rugsėjo mėnesį.
„Yra manančiųjų, kad šienligės neišsigydys, todėl sezono metu pakentės ir alergija praeis. Atminkite, kad tik išsityrus, koks alergenas yra šienligės kaltininkas, galima prognozuoti, kada šienligė prasidės ir kada baigsis. Atvykus konsultacijai pas gydytoją alergologą atliekami odos alerginiai mėginiai, kurie parodo, koks alergenas sukelia alergiją.
Tyrimas neskausmingas, atliekamas ir mažiems vaikams, atsakymas gaunamas po keliolikos minučių. Kam alergiškas žmogus galima nustatyti ir atlikus kraujo tyrimą. Antra, išsiaiškinus alergeną kaltininką galima pacientui pasiūlyti alergenų imunoterapiją – organizmo imuninės sistemos nujautrinimą alergiją sukeliančiam alergenui. Šis gydymo būdas pradedamas rudenį ir padeda pasiruošti sekančiam alergijos sezonui. Trečia, negydoma alergija gali turėti skaudžių pasekmių“, – aiškina gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė docentė J. Staikūnienė-Kozonis.
Jei esate alergiškas žiedadulkėms: naudingi patarimai
Atminkite, kad didžiausia žiedadulkių koncentracija būna, kai oras sausas, karštas, vėjuotas, o šaltu, lietingu oru ji sumažėja.
Grįžę iš lauko pasikeiskite viršutinius drabužius, kruopščiai nusiprauskite veidą ir nusiplaukite rankas. Taip pat per žiedadulkių sezoną nešiokite akinius nuo saulės.
Nemiegokite „su žiedadulkėmis“ – prieš miegą išsimaudykite duše, išsitrinkite galvą.
Atostogų laiką ir vietą rinkitės pagal augalų, kuriems esate alergiškas, žydėjimo laiką. Atminkite, kad pajūryje ir aukštai kalnuose yra mažiausiai žiedadulkių.
Nevalgykite alergiją sukeliančio maisto. Alergija maistui ypač paūmėja žiedadulkių sezono metu.
