Įspėja: blogėja oro kokybė, kyla pavojus sveikatai – Kas vyksta Kaune

Įspėja: blogėja oro kokybė, kyla pavojus sveikatai

delfi.lt / Giedrė Balčiūtė 2024/04/08 18:37

Į Lietuvą atkeliaujanti vasariška šiluma atneša ne tik džiaugsmą, bet ir galimą pavojų sveikatai.

Kaip skelbiama „Orai ir klimatas Lietuvoje“ socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, nuo pirmadienio pamažu blogėja oro kokybė.

„Remiantis dabartiniais skaičiavimais, pirmadienį kietųjų dalelių ore daugiau bus tik pietinėje šalies dalyje. Antradienį oro tarša išaugs visoje šalyje. Trečiadienį popiet, pradedant vakariniais rajonais, teršalai trauksis. Vakare, pasitraukus didelei šilumai, oras bus švarus jau visoje šalyje“, – rašoma „Facebook“ paskyroje.

Kartu priduriama, kad šį kartą neturėtų būti taip blogai kaip buvo prieš savaitę.

„Neblogas oro užterštumo indikatorius (neturint matavimų duomenų) yra giedro dangaus žydrynės ryškumas. Kuo dangus virš galvos yra mažiau žydras (o žiūrint į tolį matyti migla), tuo atmosferoje sklando daugiau kietųjų dalelių (kurios išsklaido šviesą ir dangų daro balkšvu)“, – nurodoma „Orai ir klimatas Lietuvoje“.

Kietųjų dalelių pavojus sveikatai

Kaip anksčiau skelbė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kietosios dalelės (KD) – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt.

Didesnės dalelės (KD10) paprastai paveikia žmogaus viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, sukelia kosulį ir čiaudulį. Asmenys, sergantys astma, kvėpavimo sistemos ligomis bei kraujotakos sistemos ligomis, senyvo amžiaus žmonės, kūdikiai, vaikai, nėščiosios priskiriami gyventojų rizikos (jautriai) grupei, kurią labiausiai veikia padidėjęs aplinkos oro užterštumas, todėl turėtų labiau saugotis.

„Dažniausiai gali pasireikšti akių, nosies ir gerklės dirginimas, dusulys, kosulys, susilpnėjusi plaučių funkcija (ypač sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga), padidėjęs kvėpavimo takų imlumas kvėpavimo takų infekcijoms (ypač vaikų), paūmėjusios kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos“, – paaiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.

NVSC nuotr.

Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys

Kardiologas profesorius Raimondas Kubilius portale „Delfi“ rašė, kad kietosios dalelės yra sunkiai valdomas širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnys.

„Ekspertų nuomone, jau šiandien užterštumą kietosiomis dalelėmis galime laikyti ketvirtuoju didžiuoju (po cholesterolio, arterinės hipertenzijos, rūkymo) širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniu, kasmet nusinešančiu 3,15 milijonų mirčių visame pasaulyje arba vidutiniškai vieneriais metais sutrumpinantį gyvenimo trukmę. Vienas naujausių tyrimų rodo, kad dyzelinių variklių išmetamosios dujos, patekusios į kraujo apytaką, sukelia uždegiminį širdies ir kraujagyslių (ŠKL) pažeidimą, skatina širdies atakas ir didina susirgimo insultu riziką.

Eksperimentiniais tyrimais įrodyta, kad žmogui būnant 2 valandas intensyviai užterštoje aplinkoje organizme prasideda trombo formavimasis: įkvėptos į plaučius nanodalelės prasiskverbia į kraujo cirkuliaciją ir gali kauptis tose širdies ar kraujagyslių vietose, kurios jau anksčiau buvo pažeistos uždegimo. Taip pat dalelės įsiskverbia į kraujagyslių sieneles, tenai atsidėdamos ir taip sukeldamos kraujagyslių pokyčius. Esama duomenų, kad panašiu poveikiu pasižymi ir oro teršalų nanodalelės. Žmogus susiduria ne tik su epizodiniu, bet ir su ilgalaikiu nanodalelių poveikiu, ir kuo jis prasideda anksčiau, tuo pasekmės gali būti sunkesnės.

Šiandien jau duotybė, kad kietosios dalelės KD2,5 tiesiogiai susijusios su visomis širdies ir kraujagyslių ligomis, įskaitant širdies infarkto, insulto ir galimai tromboembolijų, aritmijų, kvėpavimo ir inkstų ligų išsivystymu. Ypač žalingu poveikiu pasižymi tarpusavio KD2,5 ir NO2 (pagrindinės automobilių taršos elementas) sąveika. Nyderlandų mokslininkai skaičiuoja, kad dėl aplinkos užterštumo kietosiomis dalelėmis tenka tokia pat ekonominė našta kaip ir dėl COVID-19 infekcijos“, – rašė profesorius R. Kublius.

Primename, kad ypač padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis buvo nuo kovo 31 dienos, kuomet Lietuvą pasiekė dulkės iš Sacharos. Tuomet, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, KD10 paros ribinė vertė 1–1,3 karto viršyta Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Jonavoje, o balandžio 1 d. – 1,5–2,7 karto visose oro kokybės tyrimų stotyse. Šįryt oro kokybė išlieka prasta visoje Lietuvoje – ne tik miestuose, bet ir kaimo vietovėse fiksuojamos aukštos ir labai aukštos KD10 koncentracijos.

Oro taršos duomenis galite stebėti realiuoju laiku AAA interneto svetainėje adresu http://193.219.53.11/ap3/ (duomenys atnaujinami kas valandą).

Blogą savijautą lemia ir sezoninės alergijos

Pastarosiomis dienomis dalis žmonių gali pasijausti blogai ir dėl sezoninės alergijos. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet vidutiniškai fiksuojama apie 50 tūkst. sergančiųjų sezoniniu alerginiu rinitu. Dar nemaža dalis žmonių jaučia sezoninės alergijos simptomus, bet į gydytojus nesikreipia.

Kauno klinikų gydytoja klinikinė imunologė ir alergologė, docentė Edita Gasiūnienė portalui „Delfi“ pasakojo, kad pagrindiniai alerginio rinito ir konjunktyvito simptomai yra varvanti nosis skaidriu vandeningu sekretu, serijinis čiaudulys, nosies, akių, o neretai ir ausų bei gomurio niežulys, akių paraudimas.

„Negydant ar netinkamai gydant simptomai gali būti labai intensyvūs, sutrikdyti kvėpavimą pro nosį, gali patinti akių vokai. Kai kuriems pacientams būna ir žiedadulkių-maisto sindromas. Tokiu atveju valgant tam tikrus riešutus, vaisius ar daržoves, kurie turi į žiedadulkėse esančius baltymus panašių alergenų, prasideda burnos gleivinės, gomurio, lūpų dilgčiojimas, niežulys ar paburkimas. Dažniausiai žiedadulkių-maisto sindromas pasireiškia žmonėms, įsijautrinusiems beržų alergenams valgant lazdyno riešutus, obuolius ar kaulavaisius – trešnes, vyšnias, slyvas, persikus. Minėtus produktus tinkamai apdorojus karščiu, simptomų nebūna“, – aiškino gydytoja E. Gasiūnienė.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
Rodyti Daugiau ⟶
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA