Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei pranešus, jog Lietuvoje priedangų pavojaus atveju užtektų vos 30 proc. gyventojų, verslininkai imasi iniciatyvos ir siūlo žmonėms savo saugumą užsitikrinti patiems. Multifunkciniai bunkeriai taikos metu pasitarnaus kaip poilsio zona, o prireikus apsaugos nuo pavojaus.
„Tikėkis geriausio, ruoškis blogiausiam. Siūlome įsirengti pirtį ar filmų ir žaidimų kambarį, vyno rūsį ar svečių kambarį po žeme, kuriuos užpuolimo, sprogimų atveju būtų galima naudoti kaip slėptuvę/bunkerį apsaugoti savo šeimai ir artimiesiems“, – skelbiama „Ranga Plius“ internetinėje svetainėje.
Susisiekus su gerai žinomu visuomenininku, informacinio saugumo specialistu Mariumi Pareščiumi, šis atskleidė daugiau detalių apie projektą ir kokių naudų galės tikėtis slėptuvę įsirengę gyventojai.
„Iš betono gaminamos slėptuvės bus kelių tipų ir bus galima jas pasistatyti privataus namo, vienbučio ar dvibučio kieme, kad apsaugoti savo šeimą. Tose slėptuvėse bus papildomas funkcionalumas, kuris būtų tinkamas naudojimui gyvenant saugiu laikotarpiu. Ar tai pirtelė, sūkurinė vonia, vaikų laisvalaikio kambarys, mažas kino teatras ar šeimos susibūrimo vieta.
Kita paskirtis, tai civilinė dvigubos paskirties slėptuvė, kad apsisaugoti nuo stichinių nelaimių, atėjus dienai x dėl Astravo atominės elektrinės pas kaimynus, ar įvykus karui ir esant rizikai, galėtum ten apsisaugoti keletą dienų“, – pasakojo M. Pareščius.
Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ aiškino inovatorius, siūlomas projektas galėtų apsaugoti 4 asmenų šeimą, bet, esant poreikiui, slėptuvės galėtų būti ir didesnės. Nors pagrindiniai statinio išmatavimai mažai koreguojami, bus galima rinktis individualų įrengimą.
„Priklausys kokio funkcionalumo norės žmonės. Vanduo, kanalizacija, elektra, šildymas, šaldymas, kondicionavimas, oro filtravimas, mechaninis oro padavimas, pvz. jei elektros nėra, kad suki rankeną ir orą paduoda.
Visokie įdomūs filtrai dalelytėms atskirti, kurie yra susiję labiau ne su oru, o su radiacija. Jeigu reikės specialių filtrų, tai turime tiekėjus ir galime sumontuoti“, – aiškino jis.
M. Pareščius pastebi, jog kaina slėptuvei su pirtele yra 44 tūkst. Eur + PVM, o su kino teatru – 38 tūkst. Eur + PVM. Į kainą taip pat įskaičiuoti stelažai maisto ir daiktų laikymui, miegamos vietos.
„Jeigu žmogus nori nusipirkti slėptuvę, kuri yra neįrengta viduje. Galime ir tokią įrengti, kurioje bus elektros, vandens, kanalizacijos, ventiliacijos sprendimai, o vidų galės įsirengti pats. Toks variantas kainuotų šiek tiek mažiau.
Kiekvienas įrengimas gali skirtingai kainuoti, nes pas kai kuriuos klientus yra aukštesni vandenys, tai reikia spręsti hidroizoliaciją, pas kitus kieme yra kitų infrastruktūros sprendimų, kuriuos reiks koreguoti, norint įrengti slėptuvę, todėl kaina gali skirtis“, – pastebėjo pašnekovas.
Saugus kambarys bute
M. Pareščius atskleidė daugiau detalių ir apie planuojamą saugumo užtikrinimo idėją daugiabučių gyventojams, kuriems pasiūlys įsigyti saugaus kambario variantą. Greičiausiai bus komponuojami metalo, varžtų ir įrankių rinkiniai, kuriuos gan nesudėtingai galės surinkti patys klientai arba tai padarys meistrai.
„Bus kambarys, kuriame minimaliai gali būti 2 žmonės ir gali individualiai augti 4, 6 ar 8. Dviems žmonėms toks kambarys kainuotų 7 500 Eur, tai pradinė kaina. Kambarys bus mobilus, jį bus galima surinkti, o vėliau išrinkti, jei pavyzdžiui žmogus gyvena nuomojamame bute.
Jis bus tarsi seifas. Tuo pačiu gali apsaugoti nuo techninio namo pažeidimo ar esant pastato griūčiai atskridus raketai, kaip Ukrainos atveju, o gal tiesiog senas pastatas. Būdamas tokiame kambaryje tu būsi saugus nuo išorinių veiksnių“, – teigė M. Pareščius.
Kaip teigia kūrėjas, tokio tipo kambarys savo formos nepakeistų net užgriuvus plytoms ar kitoms konstrukcijoms, o viduje esantis žmogus liktų sveikas kol jį išgelbėtų evakuacijos komanda. Tiesa, esant poreikiui, kambarį bus galima ardyti iš vidaus, jog būtų galima pačiam ištrūkti iš griuvėsių.
Susidomėjimas didžiulis
„Pažiūrėsime, kaip čia seksis lietuviškoje rinkoje, nes susidomėjimas tai didžiulis. Prasideda tokie klausimai, o šalia baseiną galima įrengti? Bet čia irgi gali būti sprendimai pritaikyti.
Galima statyti atskirą baseino pastatą irgi po žeme, su stogo langais, kad būtų šviesu viduje, o šalia statai slėptuvę, bunkerį, kuris yra susietas vienas su kitu, bet yra atskiras pastatas, kuris yra pilnai autonomiškas, pilnai uždaras. Galime ir tokį sprendimą padaryti“, – apie besidominčių klientų klausimus kalbėjo M. Pareščius.
Anot jo, yra galimybė slėptuvę sujungti su pagrindiniu namu, o įėjimą patalpinti į spintą. Jis pastebi, jog į slėptuvę turėtų būti įrengta daugiau įėjimų, kad būtų užtikrintas saugus patekimas ir išėjimas
„Pats turėjau bunkerį kieme, tai buvo 4 įėjimai ir dar vienas rezervinis per ventiliaciją. Tai nėra mano pirmi projektai.
Daug dalykų apgalvota, nemažai patirties semiamės iš konkurentų, kolegų kitose šalyse. Tie patys ukrainiečiai pradėjo gamintis tokius dalykus, verslininkai Kijeve buvo jau prisistatę iki karo“, – apie apsaugos sprendimus kalbėjo jis.
Jis taip pat įvertino valdžios atstovų kalbas apie verslų skatinimą rengti tokius statinius ir pastebėjo, jog remti reikia tas organizacijas, kurios talpintų didelius kiekių gyventojų.
„Mes darome inovaciją ir kol kas nėra planų iš valstybės prašyti kompensacijų, pagalbos ir panašiai. Mūsų užduotis yra mūsų klientai ir jų saugumas. Jeigu valstybė sugalvos, kad nori mūsų klientams suteikti kažkokią paramą tokių slėptuvių įsirengimui, tai bus džiugu.
Bet būtent kompleksinės slėptuvės, skirtos didesniam kiekiui žmonių, kaip vaikų darželis, medicinos įstaiga, kurios pastatytos per paskutinius 30 metų, tai tokioms organizacijoms, įmonėms manau yra reikalinga valstybės parama, o mes galime technologinį sprendimą pasiūlyti. Jeigu valstybė kompensuos jiems dalį investicijų, tai manau tų projektų tiktai daugės ir mūsų vaikai bei gyventojai bus saugesni“, – kalbėjo M. Pareščius.
Daugiau informacijos ir kontaktinius duomenis rasite čia.
Daugiau šia tema
Valstybė nepasiruošusi
Kaip anksčiau informavo Vidaus reikalų ministerija, šiuo metu savivaldybėse yra parinkta 3310 priedangų, kuriose tilptų 912 tūkst. (apie 31 proc.) gyventojų. Vyriausybės nustatytas minimalus skaičius gyventojų, kuriems turi užtekti priedangų, yra 50 proc. (60 proc. miestų savivaldybėse ir 40 proc. rajonų savivaldybėse).
Penktadalis šalies savivaldybių pasiekė Vyriausybės iškeltą tikslą, kad priedangose laikiną apsaugą gautų 50 proc. gyventojų, vasario pabaigoje teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Turime 11 savivaldybių, kurios jau yra pasiekusios savo tikslą, kuris yra užbrėžtas – tai yra rajonuose 40 proc. gyventojų, didžiuosiuose miestuose 60 proc. gyventojų (galėtų pasislėpti – ELTA)“, – LRT radijo žurnalistams Klaipėdoje sakė A. Bilotaitė.
Kovo pabaigoje ministrė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas ragino verslus padėti valstybei įrengti naujas priedangas ir tokiu atveju galėtų būti taikomos lengvatos.
„Pagrindinės kryptys yra susijusios su pačių priedangų tinklo plėtra. Verslas čia galėtų taip pat įsitraukti. Buvo aptarta, kaip mes galėtume užtikrinti glaudesnę viešojo ir privataus sektorių partnerystę, (…) kaip mes galėtume paskatinti verslą aktyviau plėsti priedangų tinklą, ir kad tas tinklas atsispindėtų mūsų visos Lietuvos sistemoje“, – po susitikimo su verslo organizacijomis žurnalistams trečiadienį sakė A. Bilotaitė.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigė, jog naujų projektų vystytojai įrengiantys priedangas galėtų būti atleisti nuo infrastruktūros mokesčių dvigubos paskirties patalpoms.
„Savivaldybės per pastaruosius metus gana neblogai rodo savo biudžeto pajamingumą. Manau, kad čia prisidėti bent jau infrastruktūros mokesčio neėmimu dvigubos paskirties patalpoms – galbūt garažams, rūsiams, kur būtų galima ir privaloma įrengti priedangas – būtų labai didelė paskata“, – spaudos konferencijoje sakė V. Janulevičius.
Vasario pabaigoje Aplinkos ministerija patvirtino reikalavimus, pagal kuriuos projektuojant ir statant naujus didesnius visuomeninius statinius bei aukštesnius daugiabučius juose turės būti įrengtos priedangos. Jos turės talpinti 60 proc. pastatų lankytojų ar gyventojų.
Daugiau informacijos apie priedangas galima rasti www.lt72.lt svetainėje.
