Užimtumo tarnyba (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos praeitą mėnesį Kauno apskrityje registravo 4479 naujus klientus, ir mėnesio gale iš viso registre buvo 39 913 apskrities gyventojų pavardžių.
Per vasarį įsidarbino 3543 bedarbiai, aktyviosiose darbo rinkos politikos priemonėse dalyvauti pradėjo 953. Nedarbo lygmuo kovo 1-ąją Kauno apskrityje siekė 9,7 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Laisvų darbo vietų paskutinį žiemos mėnesį apskrityje registruota 2719.
Didžiausiu nedarbo rodikliu jau ne vienerius metus Kauno apskrityje pasižyminti Jonavos rajono savivaldybė, deja, ir toliau lieka vieta, kurios gyventojams ypač sunku susirasti darbus. Prasidedant pavasariui, tokių ieškotojų šiame rajone UT registravo 11,3 proc. Mažiausiu nedarbo rodikliu toliau pasižymi Birštonas (7,4 proc.).
Kauno mieste šis rodiklis paskutinę vasario dieną siekė 9,6 proc., o miestą juosiančioje Kauno rajono savivaldybėje – 9,4 proc. Tačiau praeitą mėnesį miesto įmonėse, įstaigose ir organizacijose registruota tik 1841, o rajone – 275 laisvos darbo vietos.
Kaune, būdami bedarbiais, pavasarį pasitiko 17 739 antrojo pagal didumą Lietuvos miesto gyventojai – UT klientai. Vasarį darbus susirado 1969 buvę bedarbiais kauniečiai, taip pat 549 rajono gyventojai.
Jei ekonomikos vystymasis nepaspartės, ir įsidarbinimo galimybės bus ribotos, tai UT dar ilgai registruos tūkstančius darbo rinkai pasirengusių, bet neturinčių kur dirbti, kauniečių.
Tiesa, UT šį pirmadienį paskelbė, jog visoje Lietuvoje valstybės parama padės sukurti 275 naujas darbo vietas.
Pirmojo etapo metu buvo sulaukta 550 paraiškų, antrojo – net 669, o jam pasibaigus, į Užimtumo tarnybos finansuojamų projektų sąrašą įtraukti 256 projektai. Tam bus skirta 6,2 mln. eurų valstybės lėšų.
Daugiausia projektų planuojama įgyvendinti UT Kauno klientų departamento aptarnaujamame regione – 98, Vilniaus – 89, Šiaulių – 25, Klaipėdos – 23, Panevėžio – 20.
Tarp profesijų populiariausios – automobilių mechaniko, medicinos įstaigos administratoriaus, fotografo, dekoratyvinės kosmetikos kosmetikų, masažuotojo, kosmetologo, baldžiaus, ekskavatoriaus mašinisto, spausdinimo mašinų operatoriaus.
Didžioji dalis paraiškų teikėjų numato steigti darbo vietas tik sau. Vos 6 asmenys steigs naujas darbo vietas sau ir kitiems UT registruotiems bedarbiams.
Užimtumo tarnybos specialistų teigimu, iki šiol daugiausiai neaiškumų kėlęs reikalavimas, kad naujos darbo vietos užtikrintų skaitmeninės, žaliosios ir žiedinės ekonomikos plėtrą, kurtų atsparias rinkos sukrėtimams darbo vietas, dabar tapo aiškesnis. Skaitmeninės transformacijos tikslą atitiko 90 projektų (planuojama įsteigti 94 darbo vietas), 166 projektuose būsimas verslas susijęs su žaliosios transformacijos tikslų įgyvendinimu ir (arba) skatina žiedinę ekonomiką – ten planuojama įsteigti 181 darbo vietą.
„Dirbtinio intelekto pasitelkimas automobilių diagnostinėje įrangoje, gaminių nuoma, gamybos liekanų panaudojimas – tik dalis pavyzdžių, kuriuos klientai integravo į būsimus verslo procesus. Teikdami valstybės paramą tokiems projektams, užtikrinsime ir tvarų skirtų lėšų panaudojimą“, – sakė UT Priemonių organizavimo departamento direktorė Vaida Kamandulienė.
