Kasmetinė Užimtumo tarnybos (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos surengta darbdavių apklausa atskleidė atsargų optimizmą, – mažiau nei ankstesniais metais apklaustųjų tikisi didesnių veiklos apimčių ar augančio darbuotojų skaičiaus (21 proc.). Status quo išlaikyti besitikinčių dalis – didžiausia per pastaruosius trejus metus.
Tačiau, anot UT specialistų, teigiamai nusiteikusių darbdavių dalis – didesnė nei prognozuojančių gamybos ar paslaugų masto ir darbuotojų skaičiaus mažėjimą. Bent šiek tiek didesnių nei pernai gamybos ar paslaugų apimčių tikisi kas ketvirtas darbdavys, mažesnes planuoja kas vienuoliktas.
Kasmetinis darbdavių nuomonės tyrimas vyko 2023 m. spalio-lapkričio mėnesiais. Jo metu apklausta 2,5 tūkst. šalies įmonių ir įstaigų, kuriose dirba 158,5 tūkst. darbuotojų,- pranešė UT.
Keisti darbuotojų skaičiaus 2024-aisiais neketina 72 proc. apklaustų darbdavių. Penktadalis tikisi tą skaičių didinti, steigdami darbo vietas ar užpildydami esamus etatus. Personalo augimą labiau numato didžiausi šalies darbdaviai, kurių įmonėse dirba daugiau nei 250 darbuotojų (32,4 proc.)
„Apklausa rodo, kad optimistiškiau nusiteikę didesni darbdaviai. Daugiau jų planuoja plėtrą, tikisi augsiančių veiklos apimčių ir ketina padidinti darbuotojų skaičių arba skirti lėšų jų mokymui. Mažesnės įmonės labiau linkusios išlaikyti nekintančias pozicijas”, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Didžiausią poreikio augimą darbdaviai prognozuoja kvalifikuotiems darbininkams ir operatoriams, – 23 proc. numato didėsiantį tokių darbuotojų skaičių įmonėje. Mažiausią darbuotojų skaičiaus dinamiką darbdaviai žada vadovams: 94 proc. apklaustų įmonių bei įstaigų nurodė, kad vadovų skaičius per artimiausius 12 mėnesių nesikeis.
Daugiausiai darbdavių nurodė planuojantys inžinerijos specialistų (elektros, mechanikos, statybos, technologijų ir gamybos, elektronikos inžinierių), pardavimo atstovų, slaugos specialistų, apskaitos ir buhalterijos tarnautojų, socialinių darbuotojų, reklamos, rinkodaros specialistų, IT specialistų, specialiųjų poreikių mokinių mokytojų, statybininkų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, elektrikų, variklinių transporto priemonių mechanikų ir taisytojų, elektromechanikų bei elektromonterių, suvirintojų, dažytojų, šaltkalvių, kelininkų, baldžių, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų, metalo apdirbimo staklių operatorių poreikio augimą.
Svarbiausi veiklos vystymo iššūkiai 2024 metais – minimalaus darbo užmokesčio augimas, energijos sąnaudos, žaliavų brangimas ir darbuotojų trūkumas. Šiuos veiksnius laukiamomis kliūtimis veiklai vystyti nurodė kiek daugiau nei trečdalis apklaustų įmonių ir įstaigų.
Pasak J. Zemblytės, šiais metais energijos sąnaudas veiklos gyvybingumui ir sėkmei aktualiu iššūkiu įvardijo du kartus mažiau darbdavių nei pernai: „Mažiau nei praėjusiais metais numatomomis kliūtimis nurodė ir tiekimo grandinių trikdžius ar pardavimų vidaus rinkoje mažėjimą. Daugiau darbdavių į svarbiausių iššūkių trejetuką įtraukė pabrangusį skolinimąsi, darbuotojų trūkumą ir minimalios algos didėjimą”, – sakė Užimtumo tarnybos atstovė.
Minimalaus darbo užmokesčio didėjimas, pardavimų vidaus rinkoje mažėjimas ir energijos sąnaudos – aktualesni mažesniems darbdaviams. Didesnės įmonės dažniau nei mažos reikšmingiausiais veiklos vystymo iššūkiais minėjo galimą darbuotojų trūkumą, veiklos skaitmenizavimo, automatizavimo ir robotizavimo sprendimus bei žaliojo kurso įgyvendinimą.
Žmogiškųjų išteklių valdymo srityje daugiau nei du penktadaliai darbdavių nurodė, kad gali kilti sunkumų apsirūpinant kvalifikuotais darbuotojais ir pasiūlant jiems konkurencingą darbo užmokestį.
Jaunų specialistų pritraukimas ir talentų išlaikymas svarbus penktadaliui, o nekvalifikuotos darbo jėgos stygius – septintadaliui apklaustų darbdavių. 45,8 proc. nurodė, kad gali kilti sunkumų dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo, 14,7 proc. – dėl nekvalifikuotų. Su kvalifikuotų darbuotojų stygiumi daugiausiai susidurs apdirbamosios gamybos, statybos, vandens tiekimo, nuotekų valymo ir atliekų tvarkymo veiklos sektorių darbdaviai. Galimus sunkumus dėl konkurencingo darbo užmokesčio dažniausiai patirs finansinės ir draudimo, informacijos ir ryšių, viešojo valdymo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, profesinės, mokslines ir technines veiklas vykdančios įmonės.
Daugiausiai sunkumų dėl jaunų specialistų pritraukimo numato švietimo, viešojo valdymo, elektros, dujų ir garo tiekimo, meninę, pramoginę ir poilsio organizavimo veiklas vykdantys darbdaviai. Talentų išlaikymas bus aktualiausias informacijos ir ryšių bei finansinės ir draudimo įmonėms.
