Ankstesniais metais Vienybės aikštėje po oficialių valstybinių šventinių paminėjimų būdavo surengiami savotiški „flešmobai“.
Kiekvienais metais vasario 16-ąją švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Kaune vyksta daugybė įvairiausių renginių. Tačiau bene pagrindinis akcentas visada būna šventinis minėjimas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.
Dažniausia tai vyksta pagal labai panašų tradicinį scenarijų: kariliono varpų skambesys, tradicinis miesto valdžios sveikinimas, Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija, gėlių padėjimas prie Nežinomo kareivio kapo, trijų patrankų šūviai, kariūnų priesaika, o pabaigoje – įvairių atlikėjų koncertas.
Šių renginių scenarijų parengia miesto savivaldybės Kultūros skyrius bei jam talkinantis Kauno kultūros centras.
Netolimoje praeityje šiuos minėjimus po oficialios dalies pagyvindavo Vienybės aikštėje rengti savotiški „flešmobai“ – tam tikros akcijos su į renginį susirinkusiais kauniečiais ir miesto svečiais.
Vienas iš pagrindinių akcijos akcentų būdavo trispalvės vėliavos spalvų panaudojimas. Tokie masiniai „flešmobai“ keletą kartų buvo suorganizuoti ne tik Vasario 16-ąją, bet ir Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.
Viso to pradžia, ko gero, reikėtų laikyti 2004 m. Vasario 16-osios minėjimą, kai Vienybės aikštė „pasipuošė“ minia su trispalviais cilindrais.
Po kelerių metų, 2006 m. Kovo 11-ąją, po minėjimo karo muziejaus sodelyje, iš Vienybės aikštės į dangų oro balionu buvo pakelta rekordinio dydžio vėliava.
Savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė šiek tiek apgailestavo, kad ši tradicija pastaraisiais metais primiršta.
„Šiais metais pagrindinis šventės akcentas bus masinė žmonių eisena nuo Prisikėlimo bažnyčios iki Karo muziejaus skverelio“, – sakė A. Augonė, patikinusi, kad kitais metais tikrai sugalvos kažkokią panašią akciją kokios būdavo anksčiau.
