Kauno centre esančiame verslo centre kelioms dienoms įsikūrė apie 180 kv. m paplūdimys: čia iki 28 laipsnių sušildo saulė, poilsiautojai deginasi ant balto smėlio, aplink žaidžia vaikai, laksto šuo. Tiesa, yra viena ypatybė – paplūdimio lankytojai dainuoja. Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės sukurta opera-performansas „Saulė ir jūra” po gastrolių 26-iose šalyse sugrįžo į Lietuvą. Gimtajame kūrėjų mieste Kaune šis pasirodymas bus atliekamas pirmą kartą.
Dauguma bilietų jau ištirpo, dėl populiarumo pasirodymas bus atliekamas papildomą dieną – vasario 19-ąją. Siekiant sukurti paplūdimio atmosferą į verslo centrą „BLC” (V. Putvinskio g. 53) iš Anykščių buvo atgabenta 20 tonų smėlio. Norint sukurti įspūdį, kad žiūrovai stebi pasirodymą tarsi iš saulės perspektyvos – lankytojai renginio metu galės pakilti į skirtingus pastato aukštus. Viršutiniame aukšte į paplūdimį jie žvelgs iš maždaug 16 metrų aukščio. Žiūrovai išgirs istorijas apie klimato kaitą, ekologiją, planetos nuovargį.
Kūrėjai – kauniečiai
„Auksinį liūtą“ 2019 m. Venecijos bienalėje laimėjusios operos-performanso „Saulė ir jūra“ autorės režisierė Rugilė Barzdžiukaitė, libreto tekstą rengusi Vaiva Grainytė ir muziką kūrusi Lina Lapelytė – kaunietės.
Vyriausia pasirodymo pora – Svetlana Bagdonaitė su vyru Jonu Statkevičiumi irgi kauniečiai, gimę ir augę Laisvės alėjoje. Jie pora ir gyvenime – kartu skaičiuoja daugiau kaip 50 metų. Kauniečių būrį papildo dainininkės Eglė Paškevičienė, Ieva Skorupskaitė-Marmienė ir prodiuserė Lina Vaitiekūnaitė.
„Svetlana Bagdonaitė – legendinė „Vilniaus bokštų“ vokalistė, dainavusi žinomą kūrinį „Jūrevių keliai“. Jos vyras Jonas pasirodyme nedainuoja, bet jo vaidmuo labai svarbus – jis guli šalia žmonos ir sukuria ikonišką mizansceną: tepa žmoną kremu nuo saulės, jie kartu skaito kremo sudėtį. Tai labai svarbūs pliažo veikėjai“, – atkreipė dėmesį R. Barzdžiukaitė.
Ji atviravo, kad nors tai artimiausios gastrolės, bet kartu ir keliančios bene daugiausiai iššūkių, nes keliaujant po užsienį įprastai nusiunčiamas techninis planas ir kažkas jį įgyvendina. Kaune viską tenka daryti patiems. Autorės tikisi, kad gimtojo miesto publika pasirodymus priims šiltai. Jų vasario 14-19 d. numatyta net 28.
Norint atskleisti įvairovę, buvo parinkti įvairūs veikėjai: vaikai, jaunimas, šeimos, besilaukiančios moterys, senjorai. Į pliažą užsuka ir keturkojai. Čia daug netikėtumo: paplūdimyje gali kilti smėlio audros, vaikai gali susimušti, o šuo gali perkąsti kamuolį ir pan.
Vieni juokiasi, kiti verkia
Pasirodymas žiūrovams sukelia įvairiausius jausmus.
„Vienus pasirodymas sugraudina, o kitiems jis – kaip komedija. Kūrinyje yra humoro, subtilios ironijos. Apie kūrinį rašę „The New York Times“, „The Guardian“ pabrėžė, kad klimato kaitos tema šiame kūrinyje atskleista labai subtiliai ir netikėtai. Ir tai – emociškai itin paveiku“, – sakė V. Grainytė.
Kūrėjos skatina lankytojus vaikščioti aukštais ir iš skirtingų žiūros taškų patirti pasirodymą.
„Paplūdimys iš viršaus tarsi skruzdėlynas. Tai rakursas į žmonių rūšį, bet neindividualizuotas, raginama pamatyti veikėjus kaip atskirus vienetus“, – siūlė R. Barzdžiukaitė.
Autorės atviravo, kad po „Auksinio liūto“ apdovanojimo Venecijos bienalėje užgriuvęs dėmesys buvo tikras išbandymas, jis užklupo labai ūmiai.
„Tuo metu svarstėme, ar dar išvis bus šansų, kada nors parodyti šį kūrinį, o staiga viskas apsivertė aukštyn kojom – laimėjom, institucijos ir festivaliai ėmė peštis dėl premjerų. Dabar jau ramiau, kaip po maratono, kuomet ateina didelis nuovargis, ypatingai dainininkams, kurie atlaiko didžiulį krūvį: daugybę valandų per dieną dainuoja. Kinta šalys. Ir tai tęsiasi savaites, mėnesius. Ilgojo nuotolio maratonas paliko savo rėžį ir man: greičiau kalbu, veikiu. Jau yra noras sulėtėti“, – tikino R. Barzdžiukaitė.
Ji mena, kad Venecijos bienalėje į pasirodymą žmonės vis sugrįždavo, jie sakydavo, kad atsigulus miegoti galvoje vis dar skamba performanso melodijos – įsirėždavo į galvą tarsi hitai.
Nesistengia moralizuoti
Pasirodymu nesistengiama moralizuoti ar pamokslauti, bet siekiama paveikti emociškai, kad žmonės padarytų savo išvadas apie planetos ateitį, klimato kaitą.
„Apie klimato kaitą labai plačiai visur kalbama, tada gali kilti atmetimo reakcija. Žinom, kad reikia rūšiuoti, kad vyksta gamtinės katastrofos, nyksta gyvūnų rūšys – gąsdinamoji retorika ir katastrofizmas jau sukelia atmetamąją reakciją. O šiame kūrinyje matome malonų paveikslą, kur šviečia saulė, visi mėgaujasi gyvenimu ir nerūpestingame paveiksle, lengvoje muzikoje, ironiškuose tekstuose yra paslėpta žinutė apie besibaigiančio pasaulio trapumą”, – teigė V. Grainytė.
Katastrofos nuojauta yra įvilkta į nerūpestingą paveikslą, kuris, anot libreto autorės, paveikia netikėčiau, giliau.
Apsisprendė per 10 minučių
Operoje-performanse pasirodantis Jonas Statkevičius čia vaidina su žmona Svetlana Bagdonaite. Su ja kartu skaičiuoja daugiau kaip 50 metų santuokoje. Susipažino augdami Laisvės alėjoje, šiame mieste gyvena iki šiol. Operos avantiūrai ilgai įkalbinėti jų neteko.
„Viskas prasidėjo nuo to, kad žmona Svetlana dalyvauja kitame šių kūrėjų performanse – „Gerõs dienos“. Kai sukūrė „Saulę ir jūrą“ pakalbino dalyvauti žmoną, bet sakė, kad reikia poros. Pakalbino mane, supratau, kad tai naujas dalykas, čia ne solistas, dainuojantis su blizgančiu švarku tas pačias dainas 40 metų. Čia – naujas dalykas, tą pažymi ir žiūrovai skirtingose šalyse“, – pasakojo J. Statkevičius.
Kuklumo apsinuoginti prieš skirtingas pasaulio auditorijas J. Statkevičius nejaučia. „Paplūdimys – vieta, kur ateina ploni, stambūs, aukšti, žemi, protingi ir nelabai. Visi“, – komentavo jis.
Jo žmona Svetlana Bagdonaitė ragino ir kitus naudotis gyvenimo galimybėmis.
„Gyvenime reikia išnaudoti kiekvieną akimirką, situaciją, kuri suteikta kažkieno iš viršaus. Kai sužinojom, kad teks pasirodyti apsinuoginus, buvo šokas: kaip atrodysim? Apsisprendėm per 10-15 min. – darom! Scenos jaudulys niekur nedingo, bet pasirodymas suteikia daug džiaugsmo širdžiai“, – atviravo S. Bagdonaitė.
Atlikėja Eglė Paškevičienė irgi sutiko dalyvauti projekte nedvejodama. Iki šiol nepraleido nei vieno pasirodymo. „Venecijoje atrodė, kad ir turėjome laimėti. Paskelbus apie pergalę žmonės net tris valandas stovėjo eilėje, kad pamatytų pasirodymą. Dar ir praėjus keleriems metams Malmėje per aikštę nusidriekė eilė, bilietus kaip mat išgraibsto. Kur sėkmės paslaptis? Operą įdomu stebėti, neįprasta dainininkų pozicija, pliažo atmosfera, turinys aktualus šioms dienoms: ekologija, žmonių tarpusavio santykiai“, – vardino E. Paškevičienė.
Su opera apkeliavo pasaulį
Atlikėjas J. Statkevičius džiaugiasi, kad šio kūrinio dėka apkeliavo daugybę šalių, pažino skirtingas kultūras.
„Įspūdingas pasirodymas laukė viename seniausių Romos teatrų „Argentina“, veikiančiame nuo 1731 m., kur 1816 m. vyko Dž. Rosinio operos „Sevilijos kirpėjas“ premjera. Kristalai, veliūrai, raudonos kėdės, fantastiška atmosfera! Mūsų pasirodymui buvo išimtos parterio kėdės ir užpilta smėliu. Kitos įsimintinos gastrolės vyko Sidnėjaus rotušėje. Ten žadą atėmė raudonmedis, kristalai, aukšto lygio pastatas. Prie vienos sienos buvo stambiausi pasaulio mechaniniai vargonai. Lankydamiesi Šveicarijos mieste Ciuriche šalia pasirodymo salės turėjom tikrą paplūdimį. Po pasirodymo šokdavom į tikrą vandenį“, – pasakojo J. Statkevičius.
Sunkiausia, pasak jo, būna atlaikyti karštį. „Pernai sausio 1 d. skridom į Sidnėjų, Lietuvoje buvo minus 10, apie 30 valandų keliavome, išlipam Australijoje – plius 34“, – sakė jis.
S. Bagdonaitei įsimintiniausios gastrolės buvo Reikjavike, kur turėjo galimybę pamatyti ugnikalnį, taip pat Izraelyje.
Jau nusistovėjo tradicija operą-performansą kiekvieną gruodį rodyti Vilniuje. Artimiausios gastrolės užsienyje – į Singapūrą, Lenkiją, Prancūziją.
Operos-performanso libretą perskaityti galite čia.
