Karaliaus Mindaugo prospektas bei jo prieigos Kauno senamiestyje, niekas neneigia, prekybai ar paslaugoms – ypač patrauklios vietos. Tuo neabejodamas, prieš keletą metų Kauno miesto tarybos narys Šarūnas Matijošaitis įsigijo prospekte žemės sklypą ir „surentė“ jame maitinimo įstaigą. Ar jos apyvarta pateisino šio verslininko lūkesčius, nemėgstantiems taip vadinančio greitmaisčio – visai nesvarbu. O pačiam verslininkui iš kauniečių išrinktos valdyti, ne vien Lietuvoje pagarsėjusios šeimos kur kas svarbiau matyti ne tik savo nuosavybę bei ją plėsti, bet pasirūpinti ir gretima aplinka.
Kadangi jis – prie valdžios, ir tėtukas – ne savivaldybės bibliotekoje dirba, tai p. Šarūnas netruko išsiaiškinti, jog netoli jo užeigos esančiame sklype stūkso nelegalūs objektai. Gal tokių galimų įsisavinti teritorijų aptiktume ir kur nors Petrašiūnuose, bet tai juk – ne Senamiestis…
Dabar, kai 2024-ųjų sausį Vyriausybė nusprendė (pagal Aplinkos ministerijos sumanymą) perduoti tūkstančius hektarų žemės sklypų administruoti miestams ir miesteliams, esminių landšafto pokyčių visur bus daugiau. O kadangi Kauno savivaldybei patikėta valdyti kelis tūkstančius hektarų miesto teritorijos, tikrai galėsim stebėti, kokia sparta bus gręžiamasi (tenkinant NT investuotojų interesus) ne vien į Lampėdžius ar Šančius, bet ir į „nepopuliarius“ miesto pakraščius. Veikiant su plačiu užmoju, ateis eilė ir ten kažkam pasitraukti bei atlaisvinti sklypus kitiems – daugiau galintiems…
Verslo objektas Smalininkų gatvėje iki nugriovimo veikė ne vieną dešimtmetį
„Bost-Baltik“ ten įsikūrė vos ne pirmaisiais metais, kai Lietuva vėl tapo nepriklausoma, ir kai iš planinės sovietinės ekonomikos išėję, ėmėmės mokytis kapitalizmo. Su tuometine Kauno miesto valdyba buvo sudaryta sutartis, išsinuomotas sklypas. Parengtas ir su visomis institucijomis suderintas nedidelių 5 statinių projektas. Bet, deja, kai dar biurokratinių trikdžių buvo mažiau, šis nekilnojamasis Lietuvos ir JAV bendrovei priklausantis turtas neįteisintas. Vėliau pradėjus ieškoti, kaip tai padaryti, iškilo kliūtys, kurių nesisekė įveikti ir per teismą.
Todėl prieš keletą metų nekilnojamasis turtas Smalininkų gatvėje savivaldybės iniciatyva nugriautas, sunaikinant ne tik neįteisintus statinius, bet ir tai, kas jų viduje buvo, – taip teismui teigė verslininkas, tikėdamasis iš savivaldybės prisiteisti žalos atlyginimą – kompensaciją už tai, ko neteko. Tačiau nieko nelaimėjo.
2017-ųjų vasarą naujienų portalo 15min.lt žurnalistė Karolina Stažytė rašė: „Ketverius metus Kauno Smalininkų g. veikė valstybinėms įstaigoms uniformas siuvanti siuvykla. Veikė tol, kol vieną dieną į jos patalpas įžengė pats meras Visvaldas Matijošaitis. Šis pareiškė, jog pastatas nelegalus, tad atjungia elektrą: nuomininkams teks išsikraustyti.“
„Šalia projektą plėtoja jo sūnus Šarūnas. Sutapimas?“ – klausimą iškėlė siuvyklos vadovė. Meras atrėžė, jog „bardako“ nepakęs. Pastato, kuriame veikė siuvykla, savininkės UAB „Bost-Baltik“ vadovas Juozas Atkočius teigė, jog pastato nuomininkai visą laiką elektrą nuomojosi iš kaimynystėje įsikūrusių įmonių.
Problemų nekilo, kol šalimais neatsikraustė Š. Matijošaičio įmonė. „Kai statėme pastatus 1992 metais, turėjome leidimą elektros įvadui įsirengti, bet tuomet pritrūkome pinigų. Taip ir liko. Neseniai pašonėn atsikraustė Matijošaičio sūnus ir pasakė, jog elektros iš jų mes nebegausime. Susitarėme su kitais kaimynais. Tuomet pasirodė Visvaldas Matijošaitis. Paklausė, iš kur gavome elektrą. Iškvietė komisiją ir panaikino kabelius. Likome be elektros, strigo siuvyklos darbas. Teko nuomoti generatorių“, – paaiškino J. Atkočius. (…).
Kai nusprendė pagaliau įvesti į pastatus elektrą, „Bost-Baltik“ savininkas teigia sumokėjęs ESO tinklams 2135 eurus. Parengtas projektas buvo suderintas su paveldosaugininkais, tačiau viskas strigo žemėtvarkos skyriuje.
„Savivaldybė nesuteikė leidimo įsivesti elektrą, nes pastatai neteisėti. Meras, matyt, uždėjo veto. (…). Tais laikais žadėjau priduoti pastatus, bet statybų inspektoriai patarė eiti teisminiu keliu – taip lengviau. Tad pagal įgyjamąją senatį norėjau juos įsiteisinti, vieną teismą laimėjau, tačiau savivaldybė sprendimą apskundė. Kauno apygardos teismas atmetė žemesnės instancijos teismo sprendimą. Iš Registrų centro gavau pažymą, kurioje nurodyta, kad pastatai pastatyti ir niekam kitam nepriklauso, tik „Bost-Baltik“.
Savavališka statyba statiniai pripažinti dar 2007-aisiais
Kauno apygardos teismas, sprendime dėl UAB „Bost-Baltik“ galimybės įteisinti statinius, (2007 m. gruodžio 4 d.) konstatavo, kad jie pastatyti neteisėtai ir yra laikomi savavališka statyba.
Tiek to, tiek vėliau į šią istoriją besigilinusių teismų nutartyse minėta, jog žemės sklypas Smalininkų gatvėje verslininkui (UAB „Bost-Baltik“) buvo išnuomotas iki 1998 m. rugsėjo 6 d. Vienas iš sutarties punktų numatė, kad, pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus sutartį, pastatai, kiti statiniai, inžineriniai įrenginiai bei komunikacijos nuomotojo išperkami arba turi būti likviduoti vadovaujantis atitinkamu Žemės nuomos įstatymo straipsniu. Pagal jo nuostatas, už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius nuomininkui žemės savininkas privalėjo kompensuoti arba galėjo juos naudoti servituto teise, „tik, jeigu tai buvo numatyta Žemės nuomos sutartyje arba papildomame susitarime“. Tačiau toks papildomas susitarimas nebuvo sudarytas.
Taigi, dar iki V. Matijošaičio valdymo laikų verslo baigtis Smalininkų gatvėje buvo nulemta. Ir jei su ankstesniais merais ar savivaldybės bei kitų institucijų atstovais, privalėjusiais tikrinti ir sutartis, ir kaip jų laikomasi, gal kažkaip pavykdavo „susikalbėti“, tai reikėjo nujausti, jog atėjus miestą valdyti stambaus kapitalo atstovams, turintiems labiau išvystytą fantaziją bei interesą „baigti bardaką“ (ar tik tai?), viskas netrukus pakryps link finalo. Juk įstatymų visiems reikia laikytis, juolab, įkėlus koją į komerciškai patrauklią teritoriją.
Statinių griovimą atsakovas (savivaldybė) organizavo, vykdydamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimą „Dėl įpareigojimų Kauno miesto savivaldybės administracijai“. Minimu sprendimu „Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota įspėti Kauno miesto teritorijoje ant valstybinės žemės savavališkai pastatytų ir neįteisintų pastatų statytojus (užsakovus), kad, šiems nenugriovus statinių ir nesutvarkius statybvietės per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo dienos, statiniai bus nugriauti Kauno miesto savivaldybės lėšomis; organizuoti šių statinių nugriovimą Kauno miesto savivaldybės lėšomis, jei statiniai nebus nugriauti per įspėjime nurodytą terminą, ir reikalauti, kad statytojai padengtų Kauno miesto savivaldybės patirtas griovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidas“. Sprendime dar nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas.
Bet gerokai po to, kai iš statinių Smalininkų gatvėje „liko tik prisiminimai“, 2021 m. gegužės 12 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje pasisakė, kad „statinių naudojimo priežiūrą, sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimą ir jų laikymosi kontrolės organizavimą, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimą reglamentuojančios teisės normos savivaldybės administracijai nugriauti statinį nesuteikia“.
Nors tokiai 2021-aisiais paskelbtai teismo nuomonei pritarė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos UAB „Bost-Baltik“ apeliacinį skundą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje), bet tai verslininko nepaguodė…
Vienos akys mato vienaip, kitos – kitaip
Dėl savivaldybės veiksmų nuostolių patyręs verslininkas, įrodinėdamas patirtos žalos dydį, teismui pateikė 2018 m. rugsėjo 21 d. Turto vertinimo ataskaitą. Joje užfiksuota, jog „Statinių rinkos vertė 2017 m. liepos 10 d. buvo 73 200 Eur.“ Pateikta ir teismo ekspertės I. K. nekilnojamojo turto vertinimo konsultacinė išvada, kurioje nustatyta, jog „Statinių rinkos vertė 2017 m. liepos 23 d. buvo 124 600 Eur“.
Savo ruožtu savivaldybė pateikė teismo eksperto V. S. konsultacinę išvadą dėl turto retrospektyvinės rinkos vertės. Joje nustatyta, jog „Statinių retrospektyvinė rinkos vertė, darant prielaidą, kad Statiniai įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir išsidėstę 0,1167 ha ploto valstybiniame žemės sklype, 2017 m. liepos 24 d. buvo 4600 Eur.“
Kauno miesto savivaldybės pasitelktas ekspertas V. S. taip pat suformulavo išvadą, kad „Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių (kai Nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka nėra registruoti nekilnojamieji daiktai, nuosavybė bei kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymai, įstatymų nustatyti juridiniai faktai) rinkos vertės apskaičiuoti nėra pagrindo, todėl nustatyti Statinių retrospektyvinės rinkos vertės 2017 m. liepos 24 d. nėra galimybės“ (citatos – iš teismo nutarties).
Pastarojo eksperto išvada motyvuota tuo, jog vertinamo turto rinkos vertė vertinimo praktikoje suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme: „turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų“.
Kaip supratome, jau nebebuvo Smalininkų gatvėje UAB „Bost-Baltik“ ką perduoti ar parduoti, tad ir pirkėjo nebuvo…
Daugiau šia tema
„Bardaką“ mero sūnaus verslo pašonėje tvarkė savivaldybės įmonė „Kauno švara“
Atsižvelgdamas į tai, kad Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendime civilinėje byloje statiniai buvo pripažinti savavališka statyba, jau „šiais laikais“ teismas sprendė, kad jie negali būti nuosavybės teisės objektu. Teismas pritarė Visvaldo Matijošaičio valdomos Kauno miesto savivaldybės samdyto (gal savanoriškai padirbėjusio?) eksperto V. S. išvadai, kad nustatyti jų vertę nėra pagrindo, o retrospektyvus rinkos vertės nustatymas nėra galimas.
Nors šio nuo žemės paviršiaus nušluoto turto savininkas paskaičiavo patyręs apie 100 tūkst. eurų žalą, bet statinių griovimo procese dalyvavusios antstolės Raimondos Pauzienės surašytame (2017 m. rugpjūčio 16 d.) Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (…), dokumente, turinčiame didesnę įrodomąją galią, užfiksuota, kad: „<…> nuomojamų patalpų nuomininkai baigia išsikraustymą ir, pasak jų, vertingus daiktus jau išsivežė, o jei kažkas liks, tai tik nevertingos ir nereikšmingos šiukšlės“. Ir dar: „Užfiksuoju, kad nuomininkai jau išsigabenę, vertingų daiktų nėra“. Antstolė kaip liudytoja ir teisme, patvirtino Faktinių aplinkybių protokole nurodytas aplinkybes.
Šios bei kitų liudytojų parodymai (tarp jų ir griovimo darbus vykdžiusio T.V.), taip pat ir USB atmintinėje užfiksuoti statinių griovimo vaizdo įrašai teismui tapo pakankamais įrodymais, patvirtinančiais, jog verslininko nurodytų vertingų daiktų griaunamuose statiniuose nebuvo.
Pagal į bylą pateiktą UAB „Kauno švara“ automašinų ataskaitą, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2017 m. liepos 31 d. ši Kauno savivaldybei pavaldi bendrovė iš Smalininkų gatvės sklypo išvežė 201,36 t statybinių ir kitokių atliekų. Visos jos įvardintos „kitomis mechaninio atliekų apdorojimo atliekomis“.
Gavęs bylos dokumentą, verslininkas jo neginčijo bei nepateikė teismui įrodymų, kad vis tik nugriautų jo statinių liekanos buvo parduotos. Todėl ir teismas pripažino, kad iš esmės po statinių griovimo liko tik bevertės statybinės šiukšlės, kurių realizuoti nebuvo galima, tad pavadinti jų verslininko patirta žala – taip pat nebūtų tikslu.
Galiausiai paaiškėjo, kad nustačius byloje aplinkybių, susijusių su Smalininkų gatvėje buvusio ir nugriauto NT savininko „nerūpestingumu, nepakankamu atidumu bei atsargumu, įskaitant įspėjimo reikalavimų (per vieną mėnesį nuo įspėjimo gavimo nugriauti (pašalinti) neįteisintus Statinius) ignoravimą, veiksmų dėl Statinių įteisinimo neatlikimą daugiau nei devynerius metus (nuo Statinių pripažinimo savavališka statyba Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimu) (…), o taip pat – ir į CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas konstatavo, kad Savivaldybė atleistina nuo civilinės atsakomybės” (citata iš Regionų administracinio teismo nutarties, 2023 m. spalio 23 d.).
Teismo kolegija verslininko (pareiškėjo), neįrodžiusio turtinės žalos fakto, apeliacinį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Ne pirmą kartą savivaldybė pamokyta labiau kliautis savo teisininkų kvalifikacija
Šių metų sausio 31-ąją paskelbtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegijos (teisėjai Andrius Bakaveckas, Arūnas Dirvonas ir Milda Vainienė) nutartyje (galutinėje bei neskundžiamoje) pripažinta, kad savivaldybei nebuvo reikalo samdytis advokato ir vėliau mėginti prisiteisti iš kitos bylos šalies bylinėjimosi išlaidas – 3332,34 Eur.
Teismo kolegija priminė, jog „Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant apginti valstybės (savivaldybės) interesus“ (…) „…dominuoja taisyklė, kad tiems subjektams, veikiantiems viešojo administravimo srityje, kurie turi teisės padalinius, atliekančius funkcijas, sprendžiant teisinius klausimus, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, taikant realumo, būtinumo ar pagrįstumo kriterijus“. Tad savivaldybės (atsakovės) ieškinys teisme buvo atmestas.
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad Kauno miesto savivaldybės administracijoje yra keliasdešimt darbuotojų turintis Teisės ir konsultavimo skyrius. Jam vadovauja, neseniai mero apdovanota už gerą tarnybą kvalifikuota teisininkė Rūta Šimkaitytė – Kudarauskė, dar spėjanti eiti ir vienintelės socialiai apdraustos darbuotojos (direktorės) pareigas savivaldybės „Centriniame knygyne“, seniai išnuomotame privačiam knygynų tinklui.
„Nuo 2003 metų įmonė Kauno miesto savivaldybės administracija dalyvavo 2333 bylose (skaičiuojamos tik viešai skelbtos aukštesnės instancijos teismų bylos). Bylų tipai: 1326 administracinė, 936 civilinė, 70 teismingumo, 1 adm. nusižengimų. Proceso dalyvio statusas bylose: 1949 kaip atsakovas, 116 kaip suinteresuotas asmuo, 62 kaip pareiškėjas, 114 kaip ieškovas, 7 kaip kreditorius, 85 kaip tretysis asmuo.“ (rekvizitai.vz.lt).
