Kaune Senamiestyje esančios Steigiamojo Seimo aikštės ir jos prieigų laukia pokyčiai. Planuojama, kad joje iškils nauji statiniai, požeminė automobilių parkavimo aikštelė, poilsio erdvės, todėl greta esančiose gatvėse keisis eismo tvarka.
Kauno savivaldybės specialistai tvirtina – iniciatyva atnaujinti šiuo metu apmirusią aikštę kilo siekiant seniausiąją miesto dalį grąžinti pėstiesiems. Tačiau tokioms idėjos dalis gyventojų vis dėlto priešinasi būdami įsitikinę – siaurinant gatves bei apstatant neurbanizuotas teritorijas spūstys ir taip vienose judriausių transporto mazgų tik padidės.
Rimtų argumentų nesulaukė
Apie tai, kad viena istoriškiausių senamiesčio aikščių turėtų keistis, aktyviau pradėta kalbėti 2017 m. atlikus jos urbanistinio vystymo galimybių studiją.
Sprendimą rengti detalųjį Steigiamojo Seimo aikštės planą Kauno miesto savivaldybės direktorius savo įsakymu patvirtino 2022 m.
Darbus atlikti patikėta UAB „Plentprojektas“: aikštės projekto vadovė – Gailė Zimnickienė, architektė – Ainė Nastulevičiūtė, inžinierius – Andrius Petruškevičius.
Detalusis aikštės ir greturinių teritorijų, iš viso užimančių 1,7 hektaro plotą, planas viešai pristatytas 2023 m. lapkričio mėnesį.
Kaip jau rašė kasvykstakaune.lt, teritorijoje detaliuoju planu formuojami penki atskiri sklypai. Pastatai greičiausiai bus daugiafunkciai, bet reglamentuose tokio naudojimo būdo kol kas nėra, tad formaliai didžiajame aikštės sklype numatoma visuomeninė pastatų paskirtis. Žemės naudojimo būdas – bendro naudojimo.
Steigiamojo Seimo aikštės perimetrą planuojama užstatyti 14 metrų pločio pastatų juosta, šiaurinėje sankryžos pusėje palei šlaitą numatomi 13 m pločio statiniai. Leidžiamas aukštis – 14 m.
Aikštė išliktų, tačiau nuo gatvių būtų atitverta pastatais, taip esą sumažinant šioje vietoje didelių transporto srautų keliamą triukšmą, oro bei vizualinę taršą. Pastatuose turėtų būti derinamos komercinė ir gyvenamoji, visuomeninė funkcijos, pirmieji aukštai – skirti komercijai. Vidinėje dalyje būtų formuojama bendro naudojimo zona.
Po aikšte numatoma įrengti požeminę stovėjimo aikštelę, nelaimės atveju galinčią atlikti priedangos funkciją.
Dar nėra neaišku, kur automobilius parkuos aplinkinių namų gyventojai, kiek tai jiems kainuos ir kur bus įrengta atliekų surinkimo aikštelė.
„Kol kas tai yra detaliojo plano sprendiniai, kuriuos turėsime suderinti su daugybe institucijų. Atsižvelgiant į specialistų pastabas, dokumentas gali būti koreguojamas“, – sako Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.
Anot jo, po detaliojo plano pristatymo buvo gauti keli aktyvių senamiesčio gyventojų skundai, į kuriuos atsakyta raštu.
„Kaip minėjau, dokumentas bus derinamas, todėl savo įžvalgas kauniečiai turi teisę pateikti visoms institucijoms“, – patikina pašnekovas, užsimindamas, kad kol kas detaliojo plano rengėjai nemato pakankamų argumentų jį koreguoti.
Gyventojai įžvelgia grėsmę
Su redakcija bendravę senamiesčio gyventojai pasakojo, jog po rekonstrukcijos Šv. Gertrūdos-Gimnazijos gatvių sankryžoje transporto eismas tikrai pagerėjo. Papildoma gatvės juosta, prasidedanti nuo J.Jablonskio gatvės ir nukreipianti eismą link Gimnazijos gatvės, nuo bendro eismo nuima daug apkrovos, nes eismas į dešinę nuolat juda, o dėl naujai įrengtos pėsčiųjų perėjos salelės stabdomas rečiau.
„Projekte K-VT-19-22-220, numatyta panaikinti eismo juostą nuo J.Jablonskio gatvės link Gimnazijos gatvės, paliekant tik dvi juostas šv. Gertrūdos gatvėje. Šiose dviejose juostose turėtų tilpti važiuojantieji tiesiai ir įsukantys į Gimnazijos gatvę. Projekte viskas atrodo gražiai, tačiau realybėje, mes, gyventojai esame įsitikinę, kad miestas turės didelę transporto eismo problemą“, – tiek savivaldybės atstovams, tiek žurnalistams sakė Vilma V.
Moteris pasakojo per Šv. Gertrūdos-Gimnazijos sankryžą einanti kelis kartus per dieną ir kaskart matanti didelę spūstį, ypač piko metu.
„Esu įsitikinusi, kad panaikinus papildomą eismo juostą nuo J.Jablonskio gatvės link Gimnazijos gatvės, formuosis didelis transporto kamštis ir Šv. Gertrūdos-Šauklių gatvių sankirtoje, ir Jonavos gatvės žiede. Tai nesunku numatyti, nes ir šiuo metu tai vyksta, kai užblokuojama eismo juosta prasidedanti nuo J.Jablonskio gatvės ir nusukti į Gimnazijos gatvę. Ar tikrai miestas tam pasiruošęs? Kiek su šiuo projektu yra susipažinęs miesto Transporto skyrius ir tam pritaria?“, – klausia pašnekovė.
Esant tokiai didelei transporto apkrovai Šv. Gertrūdos-Gimnazijos gatvių sankryžoje, gyventojai, anot jos, nepritaria trečios eismo juostos, prasidedančios nuo J. Jablonskio gatvės ir sukančios į Gimnazijos g., panaikinimui, o pėsčiųjų ir dviračių takus siūlo palikti šiuo metu esančio šaligatvio teritorijoje.
„Suprojektuoti komerciniai pastatai mums kelia abejones būti reikalingais, juolab, kad erdvė, kurioje jie iškiltų, istoriškai visada buvo miesto aikštė. Jos rekonstrukcijai pritartume, jeigu ji būtų suformuota kaip laisva poilsio zona miestiečiams“, – sako gyventojų atstovė.
Įgyvendins negreit
Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas patikina – pokyčiai Steigiamojo Seimo aikštėje vyks negreit ir palaipsniui, todėl gyventojai, anot jo, naudą pajus ne iš karto.
Anot jo, suderinus teritorijos detalųjį planą su institucijomis, bus kreipiamasi į valstybę dėl jos perėmimo.
„Manome, kad dabar turimo dokumento derinimas užtruks pusmetį. Tuomet lauks kiti būtini darbai. Mes niekur neskubame“, – patikino G. Barčauskas.
Jis sako, jog pokyčiai senamiestyje neturėtų prasilenkti su kitais įgyvendinamais projektais, tokiais, kaip Kėdainių tilto statyba. Pastaruoju metu darbai buvo sustoję, bet, radus lėšų, vėl yra atnaujinami. Kadangi tiltas statomas tik iš miesto lėšų, viliamasi, jog juo važiuoti bus galima po penkių metų.
„Pagrindinė jo misija yra sumažinti transporto srautą senamiestyje. Per statybų laiką, manome, pasikeis ir kauniečių vairavimo įpročiai“, – sako pašnekovas.
„Visi šie pasiūlymai, kaip minėjau, yra su dideliu kultūros paveldo įnašu. Viskas tik su jų leidimu, su sąlygomis turime sutikti. Yra taip pat žmonių įvairiausios nuomonės. Parengus teritorijų planavimo dokumentą, formuojami žemės sklypai, registruojamos ribos, tada atsiranda galimybė rengti techninius projektus. Kai savivaldybė turės tuos sklypus, tada administracija ir taryba spręs, kaip su jais pasielgti – ar parduoti aukcione, ar dalį pasilikti sau, mokyklą padidinti, ar dar kažką daryti“, – detaliojo plano pristatymo metu sakė Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.
Daugiau šia tema
Idėja miestui
Su „Kas vykta Kaune“ bendravę gyventojai patikino, jau jau kelias kadencijas mieste įgyvendinama daug projektų, kurie yra naudingi, bet realizuojami neatsižvelgiant į visuomenės nuomonę.
„Būtų dar prasmingiau ir miestas išklausytų alternatyvius pasiūlymus bei pasirinktų naudingiausius jų. Kol kas yra įgyvendinama tai, kas būna sugalvota kelių žmonių visiškai neatsižvelgiant į platesnes galimybes“, – pastebi pašnekovai.
Jie neabejoja, jog iš pradžių bus sunaikinti teisingi, eismą opioje zonoje pagerinę sprendimai, o tik daug vėliau baigtas statyti tiltas. Tai, anot jų, ir sukels problemą.
Iki šiol, jų nuomone, Kauno miesto savivaldybė transporto problemas sprendė tik brangindama automobilių parkavimą ir platindama dviračių juostas.
„Kainų augimas retai būna problemos sprendimas. Protingiau būtų gyventojams pasiūlyti patrauklią alternatyvą, kuriai jie negalėtų atsispirti“, – sako kauniečiai.
Jų nuomone, aplink senamiestį ir centrą – Jonavos gatvėje, Savanorių prospekto pradžioje, Karaliaus Mindaugo prospekte, ar kitose vietose galėtų būti įrengtos daugiaaukštės nebrangios automobilių parkavimo aikštelės, nuo kurių kursuotų nemokamas viešasis transportas, vežiojantis miestiečius tik ratu aplink populiariausias vietas.
„Panaši praktika yra taikoma kai kuriuose užsienio didmiesčiuose: iš atokesnių vietų atvykę vairuotojai automobilius ilgesniam laikui palieka aikštelėje ir autobusu ar troleibusu patogiai bei greitai pasiekia centrą. Toks sprendimas galėtų tapti miesto prioritetu ir gal net sulaukti ES paramos“, – pastebi gyventojai.
