Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas šiemet gavo šeši kūrėjai, tarp jų – šiemet 80-metį atšventusi poetė, vertėja, dramaturgė Violeta Palčinskaitė.
Ji premiją pelnė už vaizduotės žaismę kūryboje kelioms skaitytojų kartoms ir daugialypės patirties liudijimą memuaruose, pirmadienį paskelbė Nacionalinių premijų komisijos pirmininkas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas.
Nacionalinės premijos taip pat skirtos fotomenininkei Violetai Bubelytei, parodų kuratorei Giedrei Jankevičiūtei, aktorei Rasai Samuolytei, tarpdisciplininio meno kūrėjai Eglei Rakauskaitei, kompozitoriui Mindaugui Urbaičiui. V. Palčinskaitė ir M. Urbaitis yra kilę iš Kauno.
E. Rakauskaitė įvertinta už kultūros paradigmas keičiančią kūrybą ir ilgalaikį poveikį šiuolaikiniam menui. Pasak A. Gelūno, jai ir V. Palčinskaitei nacionalinės premijos skirtos už viso gyvenimo nuopelnus.
V. Bubelytė įvertinta už drąsą ir autoironiją fotografiniuose monospektakliuose, G. Jankevičiūtė – už visuomenės kritinės atminties formavimą tarptautinio kalibro knygomis ir parodomis, R. Samuolytė – už įspūdingą aktorystės diapazoną ir įtaigą teatre ir kine, M. Urbaitis – už urbanistinę energiją ir minimalizmo grožį muzikos ir šokio scenose.
„Nežinau, ar aš nusipelniusi, apie save taip negalvoju, bet kad pamaloninta, tai tikrai labai. Pakilus ūpas, ką ir bešnekėt, geras žodis, paskatinimas, menininkui visada daug reiškia, – BNS sakė rašytoja V. Palčinskaitė. – Meluočiau sakydama, kad čia man vis tiek – labai apsidžiaugiau, nes nelabai tikėjausi. Vaikų literatūra nėra taip labai labai pastebėta.“
80-metį šiemet pasitikusi rašytoja teigė dar turinti kūrybinių planų, o kur jie nuves – parodys ateitis.
„Aš jau trečią kartą nominantas, tai, pagal liaudies priežodį, trečias kartas nemeluoja. Šiaip aš ramiai žiūrėjau, nes jau dukart buvau tarp nominantų, galėjo ir dabar įvairiai būt. Balsavimai yra nenumanomi dalykai, aš visokiuose žiuri dalyvauju ir rezultatas kartais nustebina“, – BNS sakė M. Urbaitis.
Kalbėdamas apie savo kūrybą jis sakė visų pirma norintis pasiekti susidomėjusį klausytoją, nesistengiantis nei įtikti plačiam skoniui, nei priblokšti darbų gausa.
Visuomenė iš viso buvo pasiūliusi 47 menininkus premijai gauti. „Turbūt nėra nė vieno komisijos nario ar narės, kuris nebūtų apgailestavęs, kad tiek mažai premijų“, – teigė A. Gelūnas.
Jis vylėsi, kad bus grįžta prie tradicijos skirti devynias, o ne šešias premijas. Kita vertus, jis pabrėžė, jog tai nereiškia, kad tuomet būtų įvertinti viso to nusipelnę.
„Kartais tiesiog ties pavarde sustodavome iš nuostabos: ką, nejaugi jis ar ji dar neturi nacionalinės premijos. Pasirodo, labai kūrybinga valstybė ir visuomenė esame“, – sakė komisijos pirmininkas.
Anot jo, renkant laureatus įtakos turi ne tik kūrėjo nuopelnai, bet ir meno žanras, kuriam jis atstovauja.
„Kartais metai nelygūs metams, kartais viename žanre būna daugybė įspūdingų kandidatūrų, o kitame žanre – beveik nieko. Kaip ir būtų neteisinga, jei sakytume, kad iš žanro tik po vieną atstovą ar atstovę. Tikrai taip nėra. (…) Bet taip, tai yra kriterijus, norime aprėpti kuo platesnį diapazoną kūrybos sričių, nes galvojame, kad jos lygios tarpusavyje“, – kalbėjo A. Gelūnas.
Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.
Kasmet skiriama premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – šiemet tai daugiau nei 39 tūkst. eurų. Nacionalinės kultūros ir meno premijos kūrėjams paprastai įteikiamos minint Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.
