Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai, vadovaujant Europos deleguotajai prokurorei, atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės sukčiavimo bei dokumentų klastojimo, įgyjant Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos biudžeto lėšas. Skaičiuojama, kad sukčiaujant buvo įgyta per 230 tūkst. eurų ir pasikėsinta įgyti dar per 200 tūkst. eurų ES struktūrinių fondų lėšų.
Ikiteisminio tyrimo metu visoje Lietuvoje buvo atlikta 40 kratų, įtarimai pareikšti 9 fiziniams asmenims, du iš jų buvo suimti 9 dienoms, rašoma FNTT pranešime žiniasaklaidai
Įtariama, kad asmenys, siekdami gauti ES paramą, panaudojo 8 veiklos nevykdančias įmones, imitavo tarpusavio sandorius, vykdė mokėjimus „ratu“, taip apgaule sukurdami įspūdį, kad turi pakankamai lėšų prisidėti įgyvendinant ES lėšomis finansuojamus projektus. Įtariama, kad visoms įmonėms neoficialiai vadovavo ir schemą organizavo viena moteris.
„Tyrimo metu surinkta duomenų, kad galimai buvo įgyta 230 tūkstančių eurų paramos bei pasikėsinta dar įgyti papildomai 200 tūkstančių eurų paramos“, – teigė FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas Rolandas Urbonas.
Tyrimo duomenimis, įtariamieji, prisidengę 3 įmonių vardais, Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pateikė paraiškas gauti ES ir Lietuvos biudžeto lėšas, skiriamas Lietuvos kaimo plėtros 2010–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sričiai „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ ir veiklos sričiai „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“.
Vykdydami pirmąjį projektą, kurį NMA finansavo 40 proc. reikiamos įsigyti įrangos vertės, įtariamieji įsigijo fasavimo ir pakavimo veiklai reikalingą įrangą. Įtariamieji galimai sukūrė fiktyvių sandorių grandinę tarp veiklos nevykdančių bendrovių ir taip dirbtinai pakėlė įrangos įsigijimo kainą, nuslėpdami pardavėją ir tikrąją įrangos vertę. Pateikę galimai suklastotus dokumentus NMA specialistams, įtariamieji galimai apgaule įgijo per 193 tūkst. eurų, daugiau nei kainavo įsigyti reikiamą įrangą. Įtariama, kad projekte nurodyta veikla vykdoma nebuvo, o projekto teikėjai savo lėšomis prie projekto įgyvendinimo neprisidėjo.
Identiška schema buvo naudojama ir kituose dviejuose projektuose. Antrame projekte, panaudojant tas pačias veiklos nevykdančias įmones, buvo dirbtinai pakelta spaudos ant tekstilės įrangos kaina ir galimai apgaule įgyta per 36 tūkst. eurų. Tai beveik dviguba suma, nei iš tiesų kainavo įsigyta įranga, o projekte numatyta veikla, įtariama, įmonėje nebuvo vykdoma.
Trečiajame projekte buvo numatyta statyti pastatą. Projektą NMA finansavo 50 proc., todėl įtariamieji, siekdami neprisidėti savo nuosavomis lėšomis, galimai susitarė su rangovu ir suklastojo sąmatą, dvigubai padidindami darbų kainą. Įtariama, kad rangovas ir projekto vykdytojas vykdė mokėjimus „ratu“, siekdami sudaryti įspūdį, kad patiriama kur kas daugiau išlaidų, nei buvo numatyta, siekdami įgyti kuo daugiau ES lėšų. Projekto vykdytojas NMA pateikė mokėjimo prašymą 200 tūkst. eurų sumai, tačiau dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo lėšos išmokėtos nebuvo.
Pareigūnai, siekdami surinkti kuo daugiau įrodymų apie vykdomas nusikalstamas veikas, atliko 40 kratų Vilniaus mieste ir rajone, Alytaus mieste ir rajone, Lazdijų, Joniškio, Akmenės, Kelmės, Kauno ir Varėnos rajonuose. Kratos buvo atliekamos įtariamųjų ir liudininkų gyvenamosiose vietose, automobiliuose, įmonių registracijos vietose. Kratų metu paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, kompiuteriai, telefonai, seifas. Apžiūrėtos patalpos ir įranga, kuriose deklaruota vykdoma veikla.
Ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Europos deleguotoji prokurorė Jurgita Steponavičiūtė-Otto, tęsiamas.
Už sukčiaujant įgytą labai didelės vertės svetimą turtą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Už dokumentų klastojimą numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų.
