Savivaldybės finansuojamo projekto „Kauno krantinių atgimimas“ organizatoriai penktadienį pakvietė kauniečius pasikalbėti. Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyriuje pristatyta miesto pakrančių analizė ir surengta grupinė diskusija klausiant gyventojų, kas upių pašonėje yra vertinga, kokį pakrančių vystymą žmonės norėtų matyti ir ko daryti nereikia. Nors įprastai tokios analizės trunka kelerius metus, čia architektės turi apsisukti per 8 mėnesius – galutinius rezultatus įsipareigojo pateikti gruodį.
Projekto apmatus pristatė jo idėjos autorės, „Vilnius Tech“ (Vilniaus Gedimino technikos universiteto) dėstytojos doc. dr. Dalia Dijokienė ir doc. dr. Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė. Architektės urbanistės pažymėjo, kad šiuo projektu nesiūlo konkrečių sprendinių, kuriuos galima vykdyti jau rytoj, tai veikiau – Kauno krantinių vystymo gairės, kuriose vertinama Nemuno, Neries, Nevėžio įveiklinimo perspektyva.
„Tikslas kyla iš poreikio labiau integruoti Kauno upių pakrantes į miesto gyvenimą. Mes kuriame scenarijus, kad ta integracija galėtų įvykti, darbas pirmiausia buvo analitinis“, – paaiškino D. Dijokienė, nurodžiusi, kad tik apie 11 proc. arba 8 km Kauno pakrančių yra urbanizuotos, kitos – gamtinės, sudarančios apie 65 km.
Siūlo vystyti keturis pakrančių scenarijus
Pasak D. Dijokienės, Kaune reikėtų didinti prieigų prie upių skaičių, teikti prioritetą pėstiesiems, tvarioms transporto priemonėms, įtraukti vandens transportą kaip judėjimo mieste alternatyvą. Ya atliktos kelios pakrančių įveiklinimo galimybių studijos, bet nė viena – tokios apimties kaip „Kauno krantinių atgimimo“. Projekto autorės pripažino, kad iš bendruomenių iniciatyvų įdomiausia buvo pastudijuoti, kas vertinta Šančių „Genius Loci“ projekte.
Daugiau šia tema
„Pakrantėse jau įvykę, vystomi arba planuojami apie 100 projektų. Peržvelgus juos galima pamatyti, kad upių krantinės yra integruojamos, verčiamos gyvybingomis ir prieinamomis gyventojams, siekiama išlaikyti sąsajas su upėmis. Visgi yra ir nemažas skaičius projektų, kuriuose niekaip nesprendžiami pakrančių integravimo ir atvėrimo plačiajai visuomenei klausimai“, – pastebėjo D. Dijokienė.
Ji su kolege konstatavo, kad Kaune dominuoja gamtinis pakrančių scenarijus, o infrastruktūros plėtra kuria kokybiškesnes upių prieigas. Vis dėlto, per upes nutiesti inžineriniai tinklai kliudo organizuoti susisiekimą upėmis, vandens transportu. Architektės siūlo keturis pakrančių raidos scenarijus: miestas brenda į upę (intensyvus užstatymas); idilė prie vandens (mažaaukštis užstatymas, parkai); tegul upė teka laisvai (draustiniai, miškai); plaukime laivu.
Tiesa, projekto autorės pristatyme sulaukė priekaištų, esą tai jokie scenarijai, o tik abstrahuoti įvairaus lygio planų duomenys. Prelegentės aiškino, kad vizija yra vystymo stadijoje – mažiau nei po mėnesio minėti scenarijai bus užpildyti specialistų ir gyventojų pasiūlytu turiniu.
„Mes tikrai neslepiame planų, visas (kelių šimtų psl. – aut. past) turinys yra, tik jis neįtrauktas į šį projekto konteksto pristatymą“, – tikino I. Alistratovaitė-Kurtinaitienė.
Savivaldybei pateiks reglamentus
Penktadienio susitikimo dalyviai pakviesti diskutuoti, su gyventojais aptarti keturi klausimai:
1. Kas šiuo metu yra vertinga konkrečiose upių pakrančių vietose?
2. Kokie yra kauniečių poreikiai konkrečiose upių pakrantėse?
3. Ko norėtume ateityje?
4. Ko nenorėtumėte, kad vyktų / atsirastų konkrečiose upių pakrantėse?
Kaip nurodė D. Dijokienė, diskusijos tikslas – kiekvienam iš keturių scenarijų sudaryti tam tikrą reglamentų lentelę. Šie rezultatai bus pateikti Kauno miesto savivaldybei kaip projekto užsakovei.
„Pagrindinis dalykas, kur matau šio ir panašių renginių prasmę – tai didina visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo ir sprendimų priėmimo procesuose, kas šiuo metu, sakykime, yra šlubuojanti sfera. Kad nebūtų tokių atvejų, kai kažkas nusprendžia, visuomenė apie tai nieko nežino. Viešumo lauko stiprinimas Europoje yra siekis.
Taip pat – kad visuomenės žodis ar veiksmai turėtų kuo didesnę įtaką procesams, mažėtų gyventojų abejingumas, o specialistai nebūtų palikti vieni su savimi. Savivaldybė tokiu būdu mokosi, kaip įtraukiant visuomenę ateityje reikės modifikuoti planavimo metodus“, – „Kas vyksta Kaune“ komentavo architektas Gediminas Šinkūnas.
Rugsėjo 4-8 d. jau surengtos architektų dirbtuvės, kuriose dalyvavo architektūros studijos „Baukas“, „Arches“ ir „DO Architects“, taip pat įtrauktos dvi studentų grupės. Modeliuota įrankių skrynelė minėtiems scenarijams. Galutinis šių ir bendruomenių dirbtuvių rezultatų pristatymas įvyks gruodžio 8 d.
Trys projekto etapai
Kaip šių metų gegužę skelbė LAS Kauno skyrius, bėgant laikui upės prarado reikšmingą vaidmenį miesto gyvenime. Įvertinus šiandieninį sociokultūrinį kontekstą bei krantinių tipologiją Kauno upės esą vėl galėtų tapti traukos objektu, o naujai formuojamos viešosios erdvės – integruoti krantines į miesto audinį ir jo kontekstą.
„Šiais metais Kauno miesto savivaldybės ir Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) iniciatyva rengiamas projektas „Kauno krantinių atgimimas“. Projekto tikslas yra parengti Kauno upių krantinių integravimo į miesto urbanistinį audinį scenarijus tam, kad upės atsivertų miestui ir miestiečiai galėtų jomis mėgautis, jausti, matyti, aktyviai naudotis. Vietos tyrimų ir pasaulinių tendencijų pagrindu bus programuojama prasminga ir kryptinga pakrančių transformacija, stiprinant vietos charakterius ir identitetą“, – dėstė LAS.
Pagrindinis projekto rengėjas yra „Vilnius Tech“ Urbanistinės analizės laboratorija. Projektas atliekamas trimis etapais. I etapas – analitinis tyrimas, kurio metu inventorizuojama Kauno upių krantinių būklė ir inžineriniai statiniai, įvertinami įgyvendinti ir planuojami projektai, atliekama Kauno miesto upių slėnių ir krantinių urbanistinė architektūrinė analizė, įvertinamas nagrinėjamų teritorijų vystymo potencialas.
II etapas – kūrybinės dirbtuvės, kurių metu atliekamas meninis eksperimentas tam, kad vadovaujantis I etapo rezultatais būtų sugeneruotos urbanistinių scenarijų alternatyvos. III etapas – analitinio tyrimo ir kūrybinių dirbtuvių rezultatų apibendrinimas bei urbanistinių scenarijų išgryninimas. Pasak LAS Kauno skyriaus, projekto rezultatai galės pasitarnauti Kauno krantinių tvarkymo specialiojo plano parengimui.
Projektas finansuojamas iš Kauno miesto savivaldybės programos „Iniciatyvos Kaunui“, numatytas biudžetas – 57 000 Eur.
„Savivaldybė savo programoje yra nusimačiusi gerąsias iniciatyvas Kaunui. Įvyko konkursas, kurį laimėjo KAUET, mes įstaigai teikiame subrangą. Pasiūlėme bendrą strategiją Kauno pakrantėms, įvertinti jas ir pasakyti, kokios šiandien galimos perspektyvos kiekvienoje krantinėje pagal objektyvų mūsų tyrimą. Sutartis pasirašyta kovo pabaigoje, atsiskaityti turime iki gruodžio 8 d.
Įdomumo dėlei galiu pasakyti, kad tokio pobūdžio projektus rengia ne pora žmonių, kaip dabar, o didelės komandos, tai trunka 3-4 metus, o analizuojamos atkarpos yra iki 10 kilometrų. Jūs turite 77 kilometrus ir tai yra labai daug. Detaliai viską išnagrinėti neįmanoma, tad nuspręsta, kad strategijos priemonė Kaunui tikslingiausia“, – naujienų portalui sakė I. Alistratovaitė-Kurtinaitienė.
Protestas su baidarėmis
Kaip kvietime į penktadienio renginį skelbė Žemųjų Šančių bendruomenė, „Kauno krantinių atgimimo“ rengėjai iš pradžių neplanavo įtraukti miestiečių į projekto kūrimą. Kauno bendruomenių organizacijos, siekdamos užtikrinti visų gyventojų teisę dalyvauti miestui reikšmingų sprendimų priėmime, tam pasipriešino ir rugsėjo 4 d. surengė protesto akciją „Kauno upių pakrančių vizijos: bendruomenės liko už borto“.
Akcijos metu Kauno bendruomenių atstovai pareikalavo įtraukti miestiečius į upių krantinių kūrybines dirbtuves. Po protesto projekto rengėjų KAUET bei „Vilnius Tech“ Urbanistinės analizės laboratorijos specialistės du kartus susitiko su bendruomenių atstovais ir aptarė galimus bendradarbiavimo variantus.
Sutarta įtraukti gyventojus į projekto procesą ir surengti atviras diskusijas.
