Šį penktadienį Kaune vyko serija renginių skirtų Europos Sąjungos bei kitų europinių investicijų Kauno regione aptarimui. Finansų ministerijos ir Inovacijų agentūros rengtuose pristatymuose apžvelgtos 2021 – 2027 metų periodo ES finansavimo galimybės, diskutuota apie saulės elektrinių įrengimą ant viešųjų pastatų. Daugiau sužinoti apie vykstančius kvietimus bei užduoti aktualius klausimus kauniečiai galėjo ne tik investicijų valdymo ekspertams, bet ir Finansų ministrei Gintarei Skaistei bei Ekonomikos ir inovacijų viceministrui Karoliui Žemaičiui.
Istorinis šansas Kaunui
Beįsibėgėjančiame naujame ES finansavimo etape Lietuvai skirta 8 milijardai eurų, 1.6 milijardų iš jų – regioninės plėtros priemonėms. Viso Kauno regionui numatyta 263 milijonų eurų – tokia suma, Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu – istorinė galimybė.
„Didžiausias dėmesys šį kartą bus skiriamas Vidurio – Vakarų Lietuvos regionui, lėšų kiekis jam bus kur kas didesnis nei Vilniaus regionui ir apskritai didesnis nei bet kada anksčiau apskritai“, – akcentavo G. Skaistė.
Ministrę papildė viceministras K. Žemaitis pabrėžęs, kad šis etapas – milžiniškas potencialas ir konkrečiai Kauno miestui…
„Kaunas turi visus pajėgumus augimui, įsisavinimui: tiek verslo, tiek mokslo inovacijų lauke. Jau dabar, įsisavinimui tik prasidėjus, turime 350 sutarčių susietų vien su Kauno regionu, taip pat iš patirties žinoma, kad kauniečiai itin aktyvūs, imlūs naujoms galimybėms, to tikimės ir naujame etape“, – sakė viceministras.
G. Skaistė taip pat priminė, kad pagal Europos sąjungos lėšų įsisavinimą Lietuva pirmauja visoje Europos Sąjungoje. „Tai labai džiugi tendencija, tačiau, kad ją išlaikytume, turime suskubti įsitraukti į finansavimo procesus: kuo greičiau pradėsime, tuo daugiau pasieksime“.
Naujausius ES investicijų kvietimus galite rasti čia.
Finansuoja nuo mokslinių tyrimų iki interneto svetainių
Susitikimas su verslininkais „InvEStuok į verslo augimą savo mieste“ ne pirmas Lietuvoje, tokie vyko visuose Lietuvos regionuose. Jo metu Inovacijų agentūros ekspertai skirtingų miestų bendruomenėms pristato vykstančius kvietimus, finansavimo sričių prioritetus.
„Šiame etape pagrindiniai prioritetai yra žaliasis kursas, skaitmeninimas ir švietimas“, – pabrėžė G. Skaistė.
Suformuoti prioritetai toliau sugula į konkrečias programas, kurias renginyje pristatė Inovacijų agentūros Verslo produktyvumo skyriaus vadovė Sigita Skrebė bei Mokslo ir inovacijų skyriaus vadovė Inga Lukošiūnaitė. Tarp pristatytų kvietimų: kvietimai investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, kvietimas kuriant naujus produktus, finansavimo galimybės tvarių produktų kūrimo srityje, investicijos į e-komerciją, eksporto plėtrą, darbuotojų ugdymo galimybės.
„Pavyzdžiui, siekiantys papildomų investicijų e-komercijos srityse (apima programavimo darbus, e-parduotuvių kūrimą, prekės skaitmeninių modelių kūrimą ir pan.), dar gali suspėti aplikuoti šį rudenį užsidarančiuose kvietimuose, na, o nespėjus, kviečiame sekti naujienas apie vėliau vyksiančius kvietimus“, – informavo S. Skrėbė.
Įmonės taip pat gali gauti ir konsultacijas apie skaitmeninimą, žalinimą, pagalbą kuriant rinkodaros planą.
„Vienas iš mūsų tikslų yra lengvinti kliento kelią iki finansavimo: teikti išsamias konsultacijas, kiek įmanoma dirbti vieno langelio principu“, – akcentavo „Inovacijų agentūros“ vadovė Romualda Sruogienė.
Galimybės ir mažesniems verslams bei bendruomenėms
Tarp investicijų galimybių – ne tik Europos Sąjungos investicijos. Nuo 2004 metų Norvegijos Karalystė, Islandijos Respublika ir Lichtenšteino Kunigaikštystė, siekdamos prisidėti prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos Ekonominėje Erdvėje (EEE), sukūrė EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus skirtus keliolikai Europos šalių. Per tris finansavimo etapus Lietuvai iš viso skirta beveik 269 milijonai eurų.
Lankydamasi gimtajame Kaune Finansų ministrė Gintarė Skaistė aplankė vieną iš šios paramos gavėjų – Šančių bendruomenę, kuri 2021-2023 m. pasinaudojusi fondų investicijomis įgyvendino projektą „Genius Loci“.
„Tai labai platus projektas, kurio pagrindinis tikslas – kurti Šančių gyventojų pilietinį aktyvumą, o to siekėme labiau apčiuopiamais įrankiais: išsamiais KTU mokslininkų atliktais rajono tyrimais, Šančių urbanistinės vizijos kūrimu, elektroninės platformos skirtos atminties žemėlapiui kūrimu“, – susitikimo svečiams – Norvegijos ambasadoriaus pavaduotojui Eirik Lyberg Bergene bei Finansų ministerijos atstovams pasakojo projekto vadovė Vita Gelūnienė.
Šis projektas Šančių bendruomenei pelnė ir Naujojo europinio bauhauzo apdovanojimą, bendruomenė planuoja dalyvauti ir Venecijos architektūros bienalėje.
„Tai yra puikus Lietuvos bei Norvegijos bendradarbiavimo ir šio finansavimo misijų pavyzdys“, – sakė E. Lyberg Bergene.
Visų Renginių ciklą lydėjusių diskusijų metu skambėjo ne vienas komplimentas ne tik kauniečių kūrybingumui, bet ir legendiniam verslumui.
„Šiame kintančiame pasaulyje mums to labai reikia: turime būti lankstūs, negalime stovėti vietoje. Esame maži, todėl kartai iššūkiai būna skaudesni, bet mes ir galimybių turime daugiau: galime būti greitesni, lengviau keistis ir prisitaikyti“, – sakė Karolis Žemaitis, o G. Skaistė, paklausta, koks būtų svarbiausias patarimas Lietuvos verslininkams dar kartą akcentavo dėmesį žaliajam kursui.
„Jeigu norime pritraukti ilgalaikes investicijas, turime suprasti, kad yra tikimybė, jog žaliojo kursai reikalavimai tik griežtės, todėl ilgalaikiai, į aplinką orientuoti projektai yra patikimesni, patrauklesnis investuotojams ir vartotojui“.
