Ateinantį antradienį posėdžiausianti Kauno miesto savivaldybės taryba numato pritarti savivaldybės administracijos parengtiems sprendimų projektams, susijusiems su Aleksoto inovacijų parko erdvių naudojimu.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog šis parkas buvo įrengtas, panaudojant ne vieną milijoną eurų viešųjų finansų, o įrengus, oficialiai įsteigtas tos pačios tarybos sprendimu, priimtu šių metų vasario 7 dieną. Parko operatore paskirta Kauno miesto savivaldybės administracija.
Pažymėtina, jog 2020-ųjų lapkritį Vyriausybė Aleksoto inovacijų pramonės parkui suteikė valstybei svarbaus projekto statusą ir nustatė jo teritorijos oficialias ribas. Tokio pripažinimo (ypatingo statuso) iki tol buvo sulaukę „Rail Baltica“, Kauno viešojo logistikos centro bei Rytų – Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektai, ženkliai prisidedantys prie šalies ekonominio, socialinio, kultūrinio ar politinio augimo.
Tuomet daug kalbėta apie šio kuriamo „Silicio slėnio“ (kaip skambiai vadintas būsimas inovacijų pramonės parkas) šviesią perspektyvą. Buvo paskaičiuota, kad bendras miesto, Vyriausybės ir Europos Sąjungos indėlis į Aleksoto parką sieks apie 14,6 mln. eurų.
„Tapimas valstybei ekonomiškai svarbiu projektu – ganėtinai retas įvykis, tačiau tai tik dar kartą patvirtina didžiulį Kauno potencialą. Tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Turime stiprų Vyriausybės palaikymą čia kurti inovacijų parką su naujomis darbo vietomis, pritraukti užsienio kapitalą bei skatinti mokslo, tyrimų bei verslo sinergiją ir augimą. Kaunas gali ir turi tapti aukštųjų technologijų vystymo centru su ambicija siekti mokslo proveržio. Visa, ko mums reikia, – sutelkti Lietuvos ir užsienio talentus bei sukurti jų darbui tinkamą infrastruktūrą“, – taip kalbėjo prieš ketvertą metų miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis.
Aleksoto inovacijų pramonės parkas, tapęs vienu iš reikšmingiausių Kauno infrastruktūros projektų (kaip savotiška atsvara Kauno rajone įsikūrusiai laisvajai ekonominei zonai, kurios įmonėse darbus susirado keli tūkstančiai miesto gyventojų) įkurdintas 30 ha teritorijoje. Ją dar iki mero V. Matijošaičio laikų atlaisvino miesto savivaldybės pastangomis (bei iš dalies – jos lėšomis) išsikėlęs karinių oro pajėgų postas.
Projektas įgyvendintas, pabrėžiant, kad vienas iš Lietuvos strateginių 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano tikslų – pereiti prie žiniomis, pažangiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymo ir taip didinti šalies tarptautinį konkurencingumą.
Nusprendus rekonstruoti buvusias sraigtasparnių dirbtuves, planuota, kad daugiau kaip 10 tūkst. kvadratinių metrų ploto angare po renovacijos įsikurs inovacijų parko administracija ir laboratorijos. Dalį šių erdvių nuomosis aukštą pridėtinę vertę kuriančios Lietuvos ir užsienio įmonės, kurios orientuojasi į mokslinius tyrimus, prototipų gamybą ir kitų inovatyvių sprendimų plėtrą.
Savivaldybės pranešime 2020-ųjų lapkritį buvo minimos specialistų prognozės, kad „šiuo projektu Kaunas pritrauks apie 90 mln. eurų privataus kapitalo investicijų, taip pat sukurs virš 1000 gerai apmokamų darbo vietų. Daugiau nei pusantro šimto darbo vietų numatyta parke skirti kvalifikuotiems tyrėjams bei mokslininkams. Čia taip pat bus įsteigti 3 mokslo ir studijų institucijų filialai bei įrengtas verslo inkubatorius“.
Ar lūkesčiai taps realybe, – per anksti spėlioti. Kaip teigiama šių metų rudenį savivaldybės administracijos parengtame (prieš miesto tarybos posėdį) Aiškinamajame rašte, Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parko (KAIPP) steigimo tikslas – „pritraukti aukštos pridėtinės vertės gamybos investicijas, sudaryti sąlygas plėtoti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, inovacijas, prisidėti prie spartesnio ir inovatyvesnio šalies ekonomikos vystymosi sukuriant infrastruktūrą investicijoms“ (jei kam užkliuvo nusiteikimas „plėtoti…plėtrą“, tai rašte būtent taip ir pasakyta, – B. M.).
Nauju miesto tarybos sprendimu bus siekiama išnuomoti ne konkurso būdu Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio pastato Europos pr. 27 patalpas Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parko veiklos organizavimo apraše nustatyta tvarka atrinktiems investuotojams inovacinės veiklos vykdymo laikotarpiui.
Politikams siūloma nustatyti bazinį nekilnojamojo turto nuomos įkainį – 7,5 Eur už 1 kv. metrą per mėnesį ir PVM (kai nuomininkas yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas). Taip pat numatoma patvirtinti patalpų, esančių Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parke, nuomos sutarties formą. Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje yra numatytos visuotinai taikomos taisykles, o specialiųjų sąlygų dalyje išdėstoma su konkrečiu investuotoju susijusi informacija.
Savivaldybės administracijos direktorius, bus įgaliotas (iki kol viešo konkurso būdu bus atrinktas Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parko operatorius) pasirašyti su Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parko veiklos organizavimo apraše nustatyta tvarka atrinktais investuotojais nuomos sutartį.
Taip pat savivaldybės tarybos sprendimu, žadama nustatyti įsikūrimo ir patalpų nuomos mokesčių apskaičiavimo tvarką bei – kriterijus, kuriais vadovaujantis, nustatoma įsikūrimo kaina investuotojams. Tiems, kurie ketina vykdyti veiklą KAIPP, kuriant plyno lauko investicijas (nuomojantis žemę). Nustatoma ir nuomos kaina investuotojams, dirbsiantiems Europos pr. 27 esančiame pastate, buvusiame Aviacijos gamyklos angare.
Pasak savivaldybės tarybos projektą parengusios Kristinos Čepšienės – Kauno miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir projektų skyriaus vyriausiosios specialistės, buvo atlikta KAIPP išvystymo urbanistinė studija ir nekilnojamo turto rinkos vertės vertinimas.
Šiais dokumentais remiantis, parko teritorija, pagal numatomą užstatymo intensyvumą ir veiklos pobūdį, suskirstyta į 20 investicinių zonų. Kiekvienai tokiai zonai yra nustatyta vertė už 1 arą žemės, o įsikūrimo mokestis apskaičiuojamas pagal apraše esančią formulę. Jis gali būti mažinamas, atsižvelgiant į investuotojo ketinamus sukurti rezultatus, – investicijų dydį, darbo vietų, tyrėjų skaičius, inovacijų potencialą.
Investuotojams, kurie ketina įsikurti Europos pr. 27 esančiame pastate, nustatoma nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Tuo pačiu – ir galimos išimtys: „patalpų nuomos mokesčio dydis, priklausomai nuo investuotojo paraiškos surinktų balų skaičiaus, gali būti didinamas apraše nustatyta tvarka, o daugiausiai paraiškos balų surinkusiam investuotojui taikomas bazinis (minimalus) nuomos mokestis“, – pažymi Aiškinamąjį raštą pasirašiusi anksčiau minėto savivaldybės skyriaus vedėjo funkcijas atliekanti vyr. specialistė Aušrinė Kustienė.
Politikams pritarus, bus galima skelbti ketinančių investuotojų atranką bei pasirašyti su jais nuomos sutartis.
