Rugsėjo 29 d. Kaune, restorane „Volfas Engelman Galerija“, įvyko vaidybinės dokumentikos filmo „Bučiuoju, Juozas“ premjera. Pagrindinis filmo herojus – aukščiausio rango Lietuvos kariuomenės karininkas, pulkininkas leitenantas Juozas Vitkus-Kazimieraitis, kovoti ginklu už Lietuvos laisvę 1945 m. pasitraukęs į mišką. Režisierė Agnė Zalanskaitė filme atskleidžia jautrią pasipriešinimo kovų pradininko ir jo žmonos gyvenimo istoriją.
Filmas – jau Lietuvos kino teatruose
Kaip „Volfas Engelman“ pranešime žiniasklaidai pažymi bravoro rinkodaros vadovas Mantas Matukaitis, vieta filmui pristatyti Kaune pasirinkta neatsitiktinai, bravoras – pagrindinis filmo „Bučiuoju, Juozas“ rėmėjas.
„Kai sužinojome apie šio filmo kūrimą, iškart panorome prisidėti. Manau, labai svarbu kuo daugiau kalbėti apie Lietuvos praeitį – juk ji be galo turtinga, deja, joje labai daug skaudžių istorijų. Tos istorijos yra žmonių, atidavusių viską dėl Lietuvos laisvės. Tik jų dėka esame čia, o mūsų šalis – nepriklausoma valstybė. Lietuva yra brangiausia, ką kiekvienas turime, ir šis filmas tai primena“, – sako M. Matukaitis.
Į „Volfas Engelman Galerijoje“ vykusią filmo premjerą susirinko pilna salė žmonių, tarp jų – ir pagrindinio filmo veikėjo giminės: J. Vitkaus-Kazimieraičio sūnus Rimgaudas Vitkus su žmona, vaikaičiai Linas Vitkus, Rūta Vitkutė-Kinderienė, Kastytis Vitkus.
„Filmui pasibaigus, salėje pasigirdo plojimai. Neslėpsiu, filmas iš tiesų sukėlė labai daug emocijų, J. Vitkaus-Kazimieraičio gyvenimo drama sujaudino. Mintyse greičiausiai kiekvienas savęs paklausėme, ką paaukotume dėl Lietuvos laisvės, ką pasirinktume – patogų gyvenimą ar kovą. Šį filmą rekomenduoju pamatyti kiekvienam savo šalį mylinčiam žmogui. Jį jau galite išvysti Lietuvos kino teatruose“, – kviečia M. Matukaitis.
J. Vitkaus-Kazimieraičio gyvenimo ir kovos drama
„Bučiuoju, Juozas“ – antrasis režisierės A. Zalanskaitės filmas apie J. Vitkų-Kazimieraitį.
„Laisvės kovų istorija pradėjau domėtis skaitydama Vytauto Vitkaus knygą „Kazimieraitis“, joje mano dėmesį patraukė laiškų fragmentai. Panorau sukurti filmą apie šį herojų, tad perskaičiau dar daugiau knygų, gilinausi į kontekstus. Taip gimė pirmasis filmas apie J. Vitkų-Kazimieraitį „Nepaprasta auka“, kuris tapo ir mano karjeros dokumentiniame kine pradžia“, – pasakoja režisierė.
2022 m. rudenį Leipalingyje buvo rasti J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikai. Vos apie tai sužinojusi A. Zalanskaitė nusprendė sukurti antrąjį filmą.
„Pagalvojau, negi šia svarbia proga kino ekranuose bus rodomas pirmasis filmas? Todėl nusprendžiau imtis antrojo. „Bučiuoju, Juozas“ kitoks negu pirmasis filmas, tačiau istorijos pamatu išlieka J. Vitkaus-Kazimieraičio gyvenimo ir kovos drama. Šį kartą scenarijų išdrįsau rašyti pirmuoju asmeniu“, – pasakoja ji.
A. Zalanskaitės teigimu, istorinį pasakojimą norėta įdėti ne ekspertams, o aktoriams į lūpas, filme skirti dėmesio ir J. Vitkaus-Kazimieraičio žmonai.
„Iš skaitytų laiškų ir atsiminimų sudėliojau ne tik Juozo, bet ir jo žmonos Genovaitės paveikslą. Šios moters pasiaukojimas dėl Lietuvos laisvės buvo ne ką mažesnis. Manau, per mažai kalbame apie to laikotarpio moteris ir tai, ką joms teko patirti. Genovaitės pasakojimas sustiprina emocinę filmo liniją ir yra artimas visiems, kas savo šeimose turėjo kovotojų už laisvę. Filmą kūriau remdamasi išlikusiais J. Vitkaus-Kazimieraičio laiškais, jo šeimos narių atsiminimais ir liudijimais bei Dzūkų grupės štabo dienoraščiu“, – pasakoja režisierė.
Anot jos, labiausiai įkvepia tai, kad J. Vitkui-Kazimieraičiui priesaika Tėvynei buvo lygi priesaikai šeimai.
„Pasitraukdamas į mišką kovoti dėl Lietuvos laisvės jis pirmiausia saugojo savo šeimą, vaikus. Kovų metu jo pamatas buvo kasdienė malda, beribė meilė žmonai, vaikams ir visiškas atsidavimas karo tarnybai. Tokių lyderių Lietuvai šiandien labai reikia“, – įsitikinusi režisierė.
Pagrindinį vaidmenį filme „Bučiuoju, Juozas“ atlieka aktorius Dainius Kazlauskas, filmas nuo rugsėjo 29 d. rodomas visuose Lietuvos kino teatruose.
