Vienas iš labiausiai mieste žinomų bei lankomų, pagal koncesijos sutartį Kauno miesto savivaldybės patikėtų koncesininkui valdyti objektų yra „Žalgirio“ arena Nemuno saloje. Pastaraisiais metais jos valdytojui (koncesininkui) Kaune patikėtas administruoti ne vienas sporto bei pramogų statinys.
Tuos objektus valdanti UAB „Kauno arena“ (direktorė Radvilė Krušinskienė) rekvizitai.vz.lt nurodo, jog pernai gavo 6,77 mln. eurų pardavimo pajamų. Įmonėje dirba 194 socialiai apdrausti darbuotojai, vidutinis atlyginimas – 1125,77 Eur.
2022-aisiais gautas grynasis pelnas siekė kiek daugiau nei 1,42 mln. eurų. Savo ruožtu, miesto savivaldybė tais pačiais metais (kaip ir ankstesniais) koncesininkui sumokėjo netoli milijono eurų koncesijos mokesčio. Suma suderėta prieš keliolika metų pasirašant koncesijos sutartį. Tiesa, tuo metu neoficialiai koncesijos laimėtoju buvo minimas „Ūkio bankas“, bet dokumentuose tokio pavadinimo nėra.
O tada neslėpta, kad arena pastatyta šlovingus laikus gyvenusiam, svarių pergalių pasiekusiam „Žalgirio“ krepšinio klubui, kurį taip pat savivaldybė remia biudžeto lėšomis (tegul tik tų pergalių bus daugiau). Vienas iš šiomis dienomis „Kas vyksta Kaune“ kalbintų buvusių miesto tarybos narių dar minėjo garsios krepšinio žvaigždės pavardę. Atseit, „jis žadėjo pats tą koncesiją mokėti, bet… geriau apie tai nekalbėkim…“
Iki sutarties galiojimo pabaigos – 12 metų
„Kauno miesto savivaldybė praneša, kad pirmadienį buvo pasirašyta Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje valdymo ir naudojimo koncesijos sutartis. Ją pasirašė VšĮ „Kauno Žalgirio rėmėjas“ direktoriaus Pauliaus Motiejūno įgaliota „Ūkio banko investicinės grupės“ valdybos pirmininkė Angelė Dementavičiūtė ir savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas“, – 2010 m. sausio 18 d. skelbė portalas „Delfi“.
Skandalingai žlugusio „Ūkio banko“ vardas iš Nemuno saloje pastatytos arenos koncesijos „istorijos“ išnykęs, kadangi sutarties vykdymui buvo įsteigta UAB „Kauno arena“. Sutartis galioja 25 metus.
Kaip nurodoma vienoje iš šių metų rugsėjį Kauno tarybai pristatytų konsoliduotų finansinių ataskaitų, sutartimi dėl Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje naudojimo ir valdymo (tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno futbolo ir beisbolo klubo bei VšĮ „Kauno Žalgirio rėmėjas“ įsipareigota koncesininko lėšomis ir rizika valdyti ir naudoti rūmus, teikti viešąsias paslaugas bei padengti visas veiklos išlaidas.
Savivaldybė koncesininkui kas mėnesį moka koncesijos mokestį, pagal pateiktas PVM sąskaitas–faktūras. Per 2022 metus sumokėjo 942,04 tūkst. eurų.
Koncesija – investavimo būdas…
…kai infrastruktūros projektams finansuoti panaudojamas privatusis kapitalas ir valstybės ištekliai. Privačiam subjektui suteikiama teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą, perduodant jam viešųjų paslaugų teikimą arba kitų valstybės ar savivaldybių funkcijų atlikimą. Koncesija gali būti vykdoma kuo įvairiausiose srityse: sveikatos priežiūros, švietimo, energetikos sektoriuje, transporto infrastruktūroje ir kitur.
„Vadovaujantis koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis, koncesininkui suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu, priežiūra, taip pat – teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir naudoti valstybės ar savivaldybės turtą, eksploatuoti gamtos išteklius. Koncesininkas pagal sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos ir atitinkamas teises bei pareigas“, – taip apie koncesiją pasakyta ekonomistės Rūtos Vainienės knygoje „Ekonomikos terminų žodynas“.
Lietuva su koncesija susipažino tarpukariu. Interneto platybėse teko aptikti ir tokį teiginį: „Anykštėnų „koncesija“ vadinami keleiviniai autobusai sostinę, kuri tuo metu buvo Kaune, pasiekdavo jau XX amžiaus pradžioje“ (anykšta.lt).
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pirmiausia į „koncesininkų“ akiratį pakliuvo infrastruktūros bei švietimo objektai. Tiesa, su pastaraisiais bent Kaune tuoj po 2000-ųjų koncesijos įteisinti nepavyko. 2005-aisiais portale delfi.lt paskelbta: „Pirmieji koncesinę košę užvirė kauniečiai. Kauno miesto savivaldybė prieš metus tyliai priėmė sprendimą koncesijos pagrindais tvarkyti ir prižiūrėti švietimo įstaigų ūkį.
Triukšmas kilo tada, kai mokyklos ir vaikų lopšeliai-darželiai netikėtai sužinojo, kad jų ūkio valdymas 25 metams jau perduotas bendrovei „Rubicon City Service“, žadėjusiai į švietimo įstaigų remontą investuoti apie 150 mln. Lt ir per trejus metus jas renovuoti. Per likusius 22 metus žadėta skirti apie 40 mln. Lt jų stabiliai būklei palaikyti. Miesto švietimo įstaigų atstovus tai gerokai nustebino. Jiems tiesiog praneštas šis faktas.
Iki tol savivaldybė neinformavo, kaip veiktų koncesijos mechanizmas. Kelių mokyklų vadovai kategoriškai pasipriešino, teigdami, kad nesiruošia būti privatizuoti „Rubicon“. Žiniasklaidoje pasipylė komentarai, savivaldybės valdininkai nesugebėjo atsakyti į daugelį pateiktų klausimų.
Todėl Kauno miesto seniūnai nutarė, kad Taryba, gruodžio 22 d. atšaukdama savo 2004 m. priimtą sprendimą dėl koncesijos tvarkyti ir prižiūrėti Kauno savivaldybės švietimo įstaigų ūkį, šį klausimą baigė. Dabar savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Buinevičius turi pats imtis veiksmų nutraukti derybas.“
Kauniečių teorinė pažintis su koncesija netruko virsti praktine kaip tik baigiant statyti areną Nemuno saloje. Tiesa, tuo metu jau veikė koncesijos sutartys dėl transporto mazgo Aleksote bei kitoje Kauno vietoje.
Kadangi arena Nemuno saloje jau buvo iškilusi, tai daug kam buvo aišku, kad privatininkas, koncesininkas, ateis, kaip sakoma, „ant gatavo“. Paskui gal kokią švieslentę nupirks ir pakabins ar kėdžių parūpins… Norinčių pasivadinti koncesininkais netruko, bet kažkaip netyčia visus įveikė jau minėto banko atstovai.
„Kas vyksta Kaune“ primena, jog arena Nemuno saloje, kaip ir kiti panašūs objektai, pastatyta už valstybės, Europos Sąjungos, savivaldybės biudžeto bei skolintas lėšas. O tai galiausiai reiškia – už mokesčių mokėtojų sudėtus viešuosius finansus.
Kasmetinę duoklę privalu mokėti
Tuo metu, kai „Ūkio banko“ valdytojas savo kabinetą buvo įkūręs išsinuomotoje erdvėje istorinio Lietuvos banko Kauno filialo rūmuose K. Donelaičio ir Maironio gatvių kampe, kai žurnalistams jis pozuodavo kaip „krepšininkas“ ir dosnus „Žalgirio“ rėmėjas bei globėjas, abejojančiųjų galimo koncesininko patikimumu balso viešojoje erdvėje nesigirdėjo. Tikėtina, niekam, „derinusiam koncesiją“, nebuvo rimto reikalo pasigilinti į jos rengimo praktiką ar kontroliuojančių organizacijų išvadas. O jų jau būta.
Štai, kas skelbta LR Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje apie viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą (2008 m. sausio 15 d.): „Lietuvoje reglamentuotas koncesijų institutas ir jau inicijuoti arba vykdomi 45 koncesijų projektai. Tačiau ši sritis išlieka problemiška, nes: koncesijas reglamentuojantys teisės aktai yra nepakankami, koncesijų sutartys sudaromos pažeidžiant teisės aktus, koncesijų sutartyse nėra aiškiai identifikuojamos, įvertinamos ir tarp šalių paskirstomos rizikos, prašymus dalyvauti koncesijų konkursuose dažniausiai pateikia tik po vieną dalyvį, o tai sąlygoja konkurencijos nebuvimą ir mažina suteikiančiosios institucijos galimybes derėtis dėl geresnių koncesijos sutarčių sąlygų.
Galiojantys teisės aktai nereikalauja, kad viešojo sektoriaus subjektas atliktų išsamų planuojamo koncesijos projekto vertinimą, įrodantį, kad projektas yra efektyvesnis nei kiti turto sukūrimo, pagerinimo ar paslaugų teikimo būdai, nereikalauja galimybių studijoje atspindėti ir būsimų savivaldybės ilgalaikių įsipareigojimų socialinį-ekonominį poveikį.“
„Žalgirio“ arena jau įrodė, kad puikiai išsilaiko pati ir netgi veikia pelningai. Šįsyk nutylėkime viešoje erdvėje platinamus jos lankytojų atsiliepimus apie „tvarką“. Menka smulkmena ir tarkim arenos prieigose matytas vaizdelis. Kai apsauginis, patikrinęs su anūku į koncertą einančios moteriškės rankinę (čia jums – ne mokykla, kur draudžiama tikrinti kasdienių lankytojų, mokinių, asmeninius daiktus), pareiškė, kad obuolio įsinešti į areną negalima.
„Jokio maisto, nepraleisiu, – man toks nurodymas duotas!“. Žurnalistės pastebėjimas iš šalies: ar obuolys pavojingas tarsi granata ir arenoje gali sprogti? Ar apsauginiui duotas nurodymas saugoti arenos „viešąjį maitinimą“ nuo „konkurentų“?..
Bet su obuoliais ar be jų, nusipirkę bilietus į areną dažnai tūkstančiais eina tie, kurių mokesčių dalis atiteko šio objekto statybai, tuo metu privatininkas (koncesininkas) duoklę iš savivaldybės biudžeto gauna kasmet. Nes tai garantuoja koncesijos sutartis.
Išimtys įmanomos – tik per teismą ar tarpusavyje sutarus
Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutartis tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos bei UAB „Kamesta“ buvo sudaryta 2005 m. rugpjūčio 1 d. Tačiau 2016 m. kovą savivaldybė sutartį nutraukė ir koncesijos mokesčių nemokėjo.
Pernai kovą įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo nutartis. Joje teigiama, kad koncesijos sutartis nutraukta ne dėl savivaldybės administracijos kaltės, ir visi bendrovės „Kamesta“ reikalavimai atmesti. Tačiau praėjusiais metais ir toliau vyko teisminiai ginčai dėl mokėtinų kompensacijų dydžio (po koncesijos sutarties nutraukimo). Ši informacija pateikta vienoje iš viešai paskelbtų konsoliduotųjų finansinių Kauno miesto savivaldybės administracijos ataskaitų. Jų rinkinį Kauno miesto taryba patvirtino šių metų rugsėjo 12-ąją.
2006-ųjų liepą 25 metams buvo sudaryta koncesijos sutartis dėl M. K. Čiurlionio tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatacijos su UAB „Hidrostatyba“ bei UAB „Šilutės automobilių keliai“. Po dešimties metų susitarta dėl jos pakeitimo, ir vietoje jungtinės veiklos partnerio įsipareigojimus perėmė kitas – UAB „Čiurlionio tiltas“.
2020-aisiais sutartis nutraukta, vyko bylinėjimasis. Pernai įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kad sutartis nutraukta pagrįstai. Tačiau ją nutraukus, ir toliau, iki 2031 m. lapkričio 6 d. savivaldybė mokės kompensacijas už minimalius statybos ir finansinius kaštus. 2022-aisiais iš miesto biudžeto koncesininkui sumokėta 894,2 tūkst. eurų koncesijos mokesčio.
2015 m. sudaryta kultūros ir sporto rūmų „Girstutis“ pramoginės dalies valdymo ir naudojimo jungtinės veiklos sutartis su partneriais – UAB „Sporto struktūra“ ir UAB „Klaipėdos arena“. Už sutarties vykdymą Kauno miesto savivaldybė nemoka.
Pradedant ketvirtaisiais metais nuo sutarties įsigaliojimo, metinis mokestis koncesijos suteikėjui siekė 20 tūkst. eurų. Pernai dėl infliacijos indeksavus savivaldybės įstaigoms taikomus įkainius, už 50 m ilgio baseino takus pakito ir koncesijos mokestis. Todėl koncesininkas sumokėjo suteikiančiai institucijai 26,9 tūkst. eurų. Tiesa, keičiant sutartį, už papildomus įsipareigojimus sutarta jos galiojimo terminą pratęsti dar penkeriems metams – iki 2030 m. liepos 2 d.
Koncesijos mokesčio nemoka ir 2015 m. rugsėjo 9 d. sutartį su Kauno miesto savivaldybe sudariusi UAB „Reklamos arka“, savo kaštais įrengusi viešojo transporto stotelių stogines, jas prižiūrinti ir naudojanti. Šis turtas priklauso koncesininkui, bet kai pasibaigs sutartis, bus perduotas savivaldybei. Savivaldybės administracija yra suteikusi „Reklamos arkai“ teisę teikti viešąsias paslaugas ir gauti pajamas, tačiau nėra nustačiusi, kokias, kam ir už kokį atlyginimą. Sutartis galioja 20 metų.
Matyt, sudarant sutartį, kažkas iš miesto valdžios neapsižiūrėjo, kad reklamos srautai, tuo pačiu – ir pajamos už ją viešose vietose, transporto stotelėse galėjo tapti nebloga finansine paspirtimi pačiai savivaldybei? O dabar nei piktuoju, nei gražiuoju neįtikina koncesininko dalintis už reklamos paslaugas stotelėse gautomis pajamomis…
