Jau vasarą kauniečiai pastebėjo, jog pačioje Kauno širdyje esančios liepos nebeatrodo taip, kaip anksčiau. Vaizdas toks, tarytum medžiai lėtai mirtų, jų lapai ruduoja. Prasidedant rudeniui liepų vaizdas vis dar tragiškas – medžiai lyg apmirę.
Kaip rugpjūčio pradžioje naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ situaciją apie liepų būklę komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius vedėja Radeta Savickienė, lapų spalvos pakitimai matomi dėl augalams nepalankių augimo ir oro sąlygų.
„Palyginus kelių paskutinių metų stebėsenos rezultatus, matome, kad Laisvės al. liepos yra paveiktos komplekso įvairių priežasčių: šie metai labai nepalankūs silpnesniems, ligotiems medžiams – ankstyvos šalnos ir neįprasta sausra padarė neigiamą poveikį želdiniams. Augalų atsakas į nepalankias augimo ir oro sąlygas pasireiškia įvairiai, dažniausiai per lapų spalvos pakitimus arba jų numetimą. Taip pat dalis liepų lapų yra pažeistos ligų ar kenkėjų.
Šių metų stebėsenos duomenis turėsime metų pabaigoje. Remdamiesi visų metų želdinių tyrimų rezultatais, dendrologai parengs ataskaitą ir rekomendacijas kokias priemones taikyti, kad liepų ir kitų želdinių būklė pagerėtų“, – tąsyk komentavo R. Savickienė.
Daugiau šia tema
LNK reportaže apie apmirusias Laisvės alėjos liepas Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas Arvydas Rutkauskas komentavo, kad medžiams nepagelbėjo ir prieš kelerius metus vykusi Laisvės alėjos rekonstrukcija – buvo atidengtos šaknys, kai kurios dar ir drastiškai darbininkų kapojamos. Todėl medžiai susilpnėjo ir tapo labiau pažeidžiami.
„Rekonstrukcija čia vyko berods prieš 3 metus. Liepų smetoninio ar tarybinio formato likę loviai yra realiai per maži šito amžiaus medžiams. Kai kurių diametras yra virš 40 centimetrų ir jom to pločio reikia mažiausiai apie 10 kvadratų“, – teigė A. Rutkauskas.
Kaip kalbėjo A. Rutkauskas, liepų pumpurai vis dar yra gyvi, todėl rizikos, kad jie nesprogs – nėra.
„Kas vyksta Kaune“ pasiteiravus Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos, kokių priemonių bus imtasi norint išsaugoti šiuos medžius ir ar su panašiomis problemomis susiduria kiti miesto želdiniai, R. Savickienė paaiškino, kas kenkia miesto augalams ir kaip bandoma to išvengti.
„Oro sąlygos vienodai veikia visus miesto želdinius, bet natūralu, kad parkuose, žaliosiose zonose augantys želdiniai turi geresnes sąlygas, todėl ir jų būklė yra geresnė. Vienus augalus puola amarai, kitus kiti kenkėjai, taip pat želdiniai augantys prie gatvių kenčia dėl žiemos laikotarpiu barstomos druskos.
Siekiant palaikyti ar pagerinti želdinių būklę taikomos įvairios priemonės: želdiniai laistomi ir tręšiami specialiomis trąšomis, naudojami augimą gerinantys preparatai, taikomos kenkėjų mažinimo priemonės (feramoninės gaudyklės, grėbiami ir specialiai utilizuojami ligų ar kenkėjų pažeisti lapai) ir kt.“, – teigė R. Savickienė.
Vis dėlto, R. Savickienė LNK reportaže užsiminė, kad nors tikimasi, jog pavasarį liepos vėl sužydės, dalis jų yra prastos būklės. Laisvės alėjos rekonstrukcijos metu dendrologai rekomendavo iškirsti apie 30 proc. medžių, tačiau kilus pasipiktinimui, medžiai išsaugoti. Visgi, dabar, liepų pakeitimo išvengti nebepavyks.
„To medžio, kurio tikrai neįmanoma išsaugoti, kuris yra pavojingas, išpuvęs ir tikrai nėra prasmės jį laikyti, bus palaipsniui keičiami naujais, dideliais, suaugusiais želdiniais, kad nesimatytų tokio drastiško pakeitimo“, – LNK reportaže kalbėjo R. Savickienė.
