Kauno valdžia nusitaikė į dar vieną pirkinį – miesto pakraštyje esantį Linkuvos dvarą, kuriame svajoja sukurti poilsio oazę. Sumanymą nebus lengva paversti tikrove, mat pagrindiniame pastate gyvena žmonės, o dalis komplekso statinių yra privati nuosavybė.
Artimiausiame Kauno tarybos posėdyje bus svarstomas sprendimo projektas dėl statinių, esančių dvaro sodybos fragmentų teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams.
Savivaldybė šio proceso inicijavimui yra pritarusi prieš dvejus metus, o dabar teikiamas dešimties perimti planuojamų objektų sąrašas. Siūloma perimti mechanines dirbtuves, dvi veršides, sandėlį, keturis ūkinius pastatus, kluoną ir karvidę.
Tai ne pirmas kartas, kai Kauno savivaldybės administracija siekia perimti turtą gerai net nežinodama, kaip jį naudos ir kiek tai kainuos.
Išliko mažai didybės ženklų
Linkuvos dvaras ir kaimas pradėjo kurtis maždaug prieš 500 metų. Tarpukariu pagrindiniame jo pastate gyveno arkivyskupas Juozapas Jonas Skvireckas.
Tuos laikus primena Kristaus Karaliaus skulptūrinė kompozicija, Šv. Jono Krikštytojo koplyčia, du fontanai ir skulptūros. Šis turtas ir seno klojimo liekanos yra paveldo saugomi objektai.
Sovietmečiu dvaras su žemėmis buvo perduotas tuometinei Lietuvos veterinarijos akademijai ir mokomajam ūkiui „Bolševikas“. Dabar prižiūrimame pagrindiniame dvaro pastate su priestatu Mosėdžio gatvėje gyvena butus privatizavę kauniečiai.
Gyventojams priklauso greta pastatytas senų garažų statinys. Prie dvaro esantys seni fontanai, skulptūros nyksta, nes niekas jų nesiima saugoti ar restauruoti.
Kiek atokiau nuo šių statinių stovi kelios sovietmečiu iškilusios baltų plytų fermos ir sandėliai. Kai kurie jų sudegę, stogai įgriuvę.
Kontūrai – labai migloti
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras mano, kad gerokai per anksti kalbėti, kiek savivaldybei gali kainuoti perimamo turto išpirkimas. Dar sunkiau kalbėti apie būsimas investicijas šioje erdvėje.
„Daugiau aiškumo bus atlikus turto vertinimą ir parengus techninį projektą“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.
Nors parengta pertvarkytos teritorijos vizualizacija, ją galima vadinti tik neįpareigojančia projekto vizija.
P. Keras minėjo tris svarbiausius tikslus – sutvarkyti 15 hektarų plote esantį šabakštyną, išsaugoti dvaro teritorijoje išlikusius paveldo objektus ir sukurti kauniečiams skirtą žaliąją erdvę. Joje žaliuotų atnaujintas parkas su vandens telkiniais, galbūt atsirastų erdvė koncertams, vaikams skirta žaidimų aikštelė.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas priminė, kad Šilainių rajone gyvena apie 50 tūkst. žmonių, o žaliųjų zonų beveik nėra.
Sąmata sukėlė tikrą šoką
Linkuvos dvaro sodybos rūmai prieš kelis dešimtmečius buvo paversti daugiabučiu, kuriame gyvena 10 šeimų. Savivaldybės atstovai vėl kartojo, kad joms priklausančio turto nebus siekiama perimti, tačiau rūmuose įsikūrusiems kauniečiams netrukus gali tekti patiems ieškoti kito būsto.
Namo gyventoja Dalia Slausgalvienė neprieštarautų, kad savivaldybė sutvarkytų visą dvaro teritoriją. Dalis darbų jau atlikta – pastaraisiais metais gerokai sumažėjo šabakštynų, šienaujama žolė.
Namo gyventojai vis dar nėra tikri, ar visuomenės poreikiams nebus paimtas ir jų būstas, o štai netoliese stovintis gyventojams priklausantis didelis mūrinis garažas tikrai turėtų būti išpirktas.
„Jeigu savivaldybės atstovai pasiūlys gerą kainą, sutiksime parduoti“, – svarstė moteris.
Šiuo metu tiek jai, tiek kaimynams didžiausią rūpestį kelią planuojamas pastato remontas, mat būtina remontuoti stogą ir sienas.
„Kai sužinojome sąmatą, netekome žado, – pusė milijono eurų!“ – sumojavo rankomis D. Slausgalvienė.
Pasak jos, dauguma namo gyventojų yra garbaus amžiaus ir tokios sumos tikrai nepajėgtų sumokėti.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas P. Keras gyventojams pasiūlė dalyvauti fasadų atnaujinimo programoje, kuri užtikrina savivaldybės finansinę paramą darbams. Ar apgyvendintas daugiabutis neatrodytų keistai visuomenės poreikiams skirtame parke?
„Priešingai – gyventojai turėtų kokybišką gyvenimo aplinką“, – įsitikinęs P. Keras.
Jis priminė, kad Vytauto ir Ramybės parkų prieigose taip pat gyvena žmonės ir dar niekas nesiskundė tokia kaimynyste.
Planai – lyg paslaptis
Sovietmečiu statytus 7 pastatus Linkuvos dvaro teritorijoje daugiau kaip prieš du dešimtmečius įsigijo bendrovė „Fudo“.
„Nieko nežinome, ką miesto valdžia nori daryti, nes niekas su mumis nebendrauja. Dvaro gyventojai taip pat nežino. Tai turbūt paslaptis“, – svarstė bendrovės „Fudo“ valdybos pirmininkas Gintaras Aleknavičius.
Pasak jo, daugybę metų bandyta suformuoti žemės sklypą ir imtis didelio projekto – senelių namų, daugiafunkcio kultūros centro, teniso kortų statybos.
„Valdžios keitėsi, tačiau nė viena nieko neleido daryti, kaišiojo pagalius į ratus. Su dabartine Kauno valdžia taip pat nepavyksta užmegzti kontakto“, – pareiškė G. Aleknavičius.
Pasak verslininko, bendrovės atstovai daugybę kartų teikė įvairius pasiūlymus, projektus, architektūrinius sprendinius, tačiau visais atvejais atsimušė į sieną.
„Savivaldybės atstovai net nesivargina motyvuoti, kodėl mūsų pasiūlymai netinka. Mes taip pat esame kauniečiai, norime gražinti miestą ir galėtume dalyvauti bendruose projektuose. Sutikome miestui atiduoti net dalį pastatų, kuriuose būtų galima įkurdinti parko administraciją ar muziejų“, – atskleidė G. Aleknavičius.
Iš pradžių miesto valdžia tokiu pasiūlymu lyg ir susidomėjo, tačiau netrukus viskas apsivertė aukštyn kojomis ir verslininkams buvo pasakyta, kad turtas tiesiog bus paimtas visuomenės poreikiams. G. Aleknavičius spėjo, kad šis procesas bus ilgas.
Pakliuvo į uždarą ratą
„Mūsų įmonės veiklos nuostata – nuoširdus bendradarbiavimas. Su visais verslo partneriais, aplinkiniais žmonėmis stengiamės taip bendradarbiauti. Tokių pačių santykių tikimės ir bendradarbiaudami su miesto valdžia, jeigu tik iš jų pusės būtų geranoriški veiksmai“, – tikino „Fudo“ bendrovės valdybos pirmininkas.
Pasak jo, bandoma remontuoti prastos būklės pastatus, tačiau ir tuomet susiduriama su pasipriešinimu.
„Seniūnijos atstovai priekaištauja, kad mums priklausantys pastatai stovi apleisti. Kai pradėjome juos remontuoti – dengti stogą, tvarkyti elektros instaliaciją – gavome perspėjimą, kad parko teritorijoje ėmėmės neleistinų veiksmų. Kažkokia makalynė“, – pridūrė G. Aleknavičius.
Ar įmonės vadovybė sutiktų parduoti turimą turtą už sąžiningą kainą?
„Žinoma, tai įmanomas sprendimas. Viskas yra įmanoma. Kai kalbama su visais žmonėmis, galima rasti geriausius sprendimus. Tereikia noro ir geranoriškumo“, – įsitikinęs bendrovės „Fudo“ valdybos pirmininkas G. Aleknavičius.
Daugiau šia tema
Sumanymas įstrigo teisme
Kauno valdžia jau patyrė, kad turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūra gali būti ilga ir sudėtinga. Dar 2021-ųjų pradžioje Kauno taryba pritarė siūlymui perimti į Ąžuolyno parką įsiterpusį žemės sklypą ir įrengti jame automobilių stovėjimo aikštelę.
Nutarta, kad sklypas Vydūno alėjoje būtų pripažintas reikalingu automobiliams statyti ir numatyta paimti jį visuomenės poreikiams. Į Ąžuolyną įsiterpusioje 3,3 hektaro teritorijoje planuota įrengti iki 1950 automobilių stovėjimo vietų, kurios itin reikalingos į Dariaus ir Girėno stadioną ar Halę atvykstantiems žiūrovams.
Tačiau sklypo teritorijoje esančių pastatų savininkas kreipėsi į teismą, šiuo metu ginčą nagrinėja apeliacinė instancija. Savivaldybės atstovai akcentavo, kad minėtas sklypas nėra Ąžuolyno parko teritorijoje, tačiau sumanymo kritikai mano, kad aikštelė turėtų neigiamą poveikį šiai unikaliai miesto vietovei, o perimtą sklypą siūlo taip pat įtraukti į parko teritoriją.
Dar šiek tiek anksčiau Kauno taryba pritarė siūlymui inicijuoti Vytauto parko ir šalia esančios buvusios Vokietijos konsulo rezidencijos teritorijos paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
Dėl šio sprendimo vyko net keli teismo procesai, projektas užsitęsė, nes reikia atlikti daugybę formalumų, susijusių su žemės sklypais bei kitu turtu.
Nupirko, bet nežino, ką su jais daryti
Kauno valdžios sumanymas už 1 mln. eurų pirkti seną apleistą pastatų kompleksą Statybininkų gatvėje prieš trejus metus taip pat sukėlė gausybę svarstymų ir abejonių.
2020-ųjų rudenį politikai čiupo savivaldybės valdomų „Kauno vandenų“ pasiūlytą pirkinį, nors šie pinigai nebuvo numatyti savivaldybės biudžete.
Svarstant klausimą tarybos posėdžio metu niekas nesugebėjo deramai paaiškinti, kodėl miesto savivaldybei prireikė šių statinių.
Kauno savivaldybės nuosavybėje tąkart atsidūrė nenaudojamas 1,88 tūkst. kvadratinių metrų ploto administracinės paskirties pastatas, 5 garažai, apleista degalinė ir dar keli teritorijoje esantys nedideli statiniai, kurie iškilo 1969 metais.
Visi jie stovi maždaug 1 hektaro ploto valstybei priklausančiame žemės sklype, kurį galima laikyti didžiausia vertybe. Pagal 2017 metų rugsėjį valstybės įmonės Registrų centro specialistų atliktą turto vertinimą šio Statybininkų gatvės 12-uoju numeriu pažymėto nekilnojamojo turto vertė siekia 1,089 mln. eurų.
Būtent tokią pinigų sumą Kauno savivaldybė sumokėjo jos valdomai bendrovei „Kauno vandenys“, kuri per trejus metus kelis kartus bandė parduoti šį turtą, tačiau nesėkmingai.
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas P. Keras pripažino, kad konkrečių planų, susijusių su šiuo kompleksu, miesto valdžia šiuo metu neturi, tačiau jo ateitį sieja su vienu labai svarbiu projektu.
Neseniai paskelbta apie norą imtis kvartalinės renovacijos Kalniečiuose, Eiguliuose bei aplinkiniuose rajonuose, o toks projektas smarkiai padidintų jaunų šeimų susidomėjimą šioje Kauno vietovėje esančiu būstu.
Tuomet pastatus ir erdves Statybininkų gatvėje būtų galima pritaikyti naujoms įstaigoms, susijusioms su jaunų šeimų poreikiais.
Šiuo metu Statybininkų gatvės 12-ajame pastate yra 4 nuomininkai, kuriems išnuomota 64,82 proc. viso kompleksą sudarančių pastatų ploto.
Didele dalimi išnuomoto patalpų ploto naudojasi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.
Per 2022 metus už nuomą gauta beveik 18 tūkst. eurų pajamų ir jos padengė savivaldybės administracijos patirtas neišnuomoto turto išlaikymo išlaidas, mat išnuomoto turto išlaikymo išlaidas sumoka patys nuomininkai.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
