Rugsėjo 6 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje vyko konferencija „Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 30-metis“.
Renginyje dalyvavo 1993-aisiais derybų grupėje dirbę visuomenės ir politikos veikėjai: LR derybų su Rusija dėl kariuomenės išvedimo iš Lietuvos valstybinės delegacijos koordinatorius, LR ministras pirmininkas (1992) Aleksandras Algirdas Abišala, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vicepirmininkas, ambasadorius, valstybinės derybų delegacijos vadovas Česlovas Vytautas Stankevičius, valstybinės derybų delegacijos narys, LR krašto apsaugos ministras (1991–1993), vyriausybės vyriausiasis įgaliotinis Rusijos kariuomenės išvedimo klausimais Audrius Butkevičius, prof. Dainius Žalimas ir signataras, ambasadorius, LR užsienio reikalų ministras (1990–1992 ir 1996–2000) Algirdas Saudargas. Renginyje kalbą sakė ir prof. Vytautas Landsbergis.
Tikslas – išvesti okupacinę kariuomenę
1940 m. Sovietų Sąjungos kariuomenė įžengė į Lietuvą, prasidėjo pusę amžiaus trukusi okupacija.
1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybės atkūrimą, jau sekančią dieną LR Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl 1967 m. spalio 12 d. TSRS visuotinės karinės prievolės įstatymo negaliojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje“. Lietuvos teritorijoje dar tebebuvo dislokuota okupacinė kariuomenė, tad buvo pradėtas sudėtingas okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos procesas. Į jį įsitraukė visa lietuvių diplomatija.
1992 m. sausio 31 d. prasidėjo derybos dėl okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos, o 1993 m. rugpjūčio 31-ąją iš Kauno geležinkelio stoties išvyko paskutinis sovietų okupacinės kariuomenės ešelonas su 244-uoju oro desanto pulku ir 23-ią valandą 45 min. kirto Lietuvos valstybės sieną.
Karo muziejus informavo, kad nustojus egzistuoti Sovietų Sąjungai, iki 1993 m. Lietuvos teritorijoje buvo 34,6 tūkst. Rusijos karių.
1992 m. rugsėjo 8 d. Vytautas Landsbergis ir Borisas Jelcinas Maskvoje pasirašė Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos grafiką, o spalį šalyje vyko svarbus referendumas.
„Svarbią reikšmę derybų eigai turėjo 1992 m. vykusio referendumo rezultatai: 90,79 proc. dalyvavusių referendume Lietuvos Respublikos piliečių pasisakė, kad Rusijos kariuomenė būtų išvesta iš Lietuvos dar tais pačiais metais“, – teigė muziejaus atstovai.
Lietuva – pirmoji Europoje be okupantų
Konferencijos dalyvius pasveikinęs LR krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas akcentavo, kad 1993 m. Lietuva padarė didelį žingsnį.
„Vyko derybos, susitikimai, buvo parengtas Rusijos kariuomenės išvedimo grafikas ir galiausiai Lietuva pirmoji Europoje liko be okupantų kariuomenės“, – pabrėžė A. Anušauskas. Kitose Baltijos šalyse ir net Vokietijoje šis procesas įvyko metais vėliau.
Jis pabrėžė, kad didelę reikšmę tam turėjo LR Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. rugpjūčio 27 d. priimtas nutarimas dėl visiško SSRS ginkluotųjų pajėgų išvedimo iš Lietuvos Respublikos.
KAM duomenimis, prieš pradedant Rusijos kariuomenės išvedimą, Lietuvos teritorijoje buvo dislokuota maždaug penkios divizijos – apie 34, 6 tūkst. karių, 1000 tankų, apie 180 lėktuvų, 1901 šarvuotis.
Padėjo tarptautinė bendruomenė
Prof. Vytautas Landsbergis konferencijoje akcentavo tarptautinių organizacijų svarbą ir paminėjo 1992 m. popiežiaus Jono Pauliaus II vizito reikšmingumą Lietuvoje.
„Lietuva tuomet vadavosi iš Rusijos ir sovietijos nelaisvės, pavergimo ir sisteminio naikinimo. Vėliau – iš imperinės hegemonijos. Ši tendencija, priešinimasis jai tęsiasi iki šiandien. Žlugus Maskvos pučui ir po įstojimo į JTO svetimos kariuomenės išvedimas tapo lengvesnis. Naudotos tarptautinės diplomatijos priemonės“, – sakė V. Landsbergis.
Jis teigė, kad Lietuvos pastangos paskutinėmis SSRS savaitėmis galutinai likvidavus buvusią Lenino-Stalino imperiją buvo sutelktos į galutinį dvišalių santykių sureguliavimą, normalizavimą.
„Siekėme panaikinti blogą Stalino-Hitlerio sandėrio pasekmę. Labai ilgalaikę. Kariuomenės išvedimas prasidėjo ne kareivinėse, ne keliuose ar stotyse, o valstybių vadovų kabinetuose. Taip pat parlamentiniame tarptautinių organizacijų lygmenyje: ESBO ir iš dalies NATO. 1992 m. ESBO viršūnių konferencijoje Helsinkyje buvo priimta nauja deklaracija, kurios 15 str. mums buvo gyvybiškai svarbus, jis skelbė, kad jeigu kurioje nors šalyje yra svetimų kariuomenių, o šalis šeimininkė nesutinka – svetima kariuomenė turi būti išvesta. Ir ne bet kaip, o pagal formulę: „greitai, tvarkingai ir visiškai“. Lietuva šiuo straipsniu iškart pasinaudojo“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Beje, po ESBO konferencijos likus dviese, Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas Prancūzijos užsienio reikalų ministrui Rolandui Dumai, kaip liudijo atsiminimuose, prašneko apie Baltijos kraštus žodžiais: „Dabar jie laisvi. Ir tai yra gerai.“ „Tai – unikalus atvejis Rusijos istorijoje“, – pridūrė V. Landsbergis.
Atlaisvino 500 karinių objektų
Signataras, valstybinės derybų delegacijos narys, LR krašto apsaugos ministras (1991–1993), vyriausybės vyriausiasis įgaliotinis Rusijos kariuomenės išvedimo klausimais Audrius Butkevičius konferencijos dalyviams pasakojo, kad prieš 30 metų visos saugumo ir gynybos konferencijos Europoje prasidėdavo žodžiais: „kai sugriuvo tarybų sąjunga ir pasibaigė šaltasis karas“.
„Tai buvo užkeikimas, kuriuo mes visi taip patikėjom… O dabar, už kelių dienų, prasidės NATO pratybos Baltijos jūroje, kurių tikslas – NATO desanto išlaipinimas Baltijos pakrantėje, siekiant blokuoti Rusijos galimai okupuojamą Suvalkų koridorių. Tad, šis mūsų darbas įgauna didžiulę prasmę“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Jis paminėjo, kad Lietuvoje 1993 m. buvo daugiau, negu 500 Rusijos karių užimtų karinių objektų. Išvedus svetimą kariuomenę, jie sugrįžo lietuvių reikmėms.
Siekiant efektyviai išvesti svetimos kariuomenės pajėgas, Rusijos kariškiams imta statyti namus Kaliningrade.
„Likus maždaug dviem savaitėms iki Rusijos kariuomenės išvedimo pabaigos, namai jau stovėjo“, – teigė A. Butkevičius.
