„Žmogus su uniforma jau yra įdomu. Žmogus su uniforma ir ginklu – dar įdomiau, o jeigu žmogus su uniforma, ginklu ir ant motociklo – tai vau!“ – įsitikinę motošauliai iš Vytauto Didžiojo šaulių (Kauno apskr.) 2-osios rinktinės, plieninius žirgus ketvirtadienį pabalnoję tradiciniam žygiui per Lietuvą.
Žirgus pakeitė motociklais
„Motociklas yra priemonė, atkreipianti visuomenės dėmesį – sukuri traukos tašką, susirenka žmonės, o tada jau gali pasikalbėti apie viską: apie pilietiškumą, apie laisvę, apie savo Tėvynės gynybą, papasakoti apie Lietuvos šaulių sąjungą“, – Lietuvos šaulių sąjungos pranešime patirtimi dalijasi Vytauto Didžiojo šaulių (Kauno apskr.) 2-osios rinktinės motošauliams vadovaujantis rotmistras Kęstutis Ščevinskas.
„Motošauliai tęsia Abiejų Tautų Respublikos sparnuotųjų husarų – staigaus puolimo kavalerijos – tradicijas ir vienija motociklais važinėjančius šaulius. Ir savo simboliką esame susieję su sparnuotaisiais husarais. Jie buvo įspūdingiausiai atrodanti ir stipriausia kariuomenės dalis, kol neatsirado šaunamieji ginklai“, – paaiškina Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės šaulys Aurelijus Veryga. Jo galvoje ir gimė idėja suburti motošaulius.
Pasak K. Ščevinsko, šią idėją palaikė ir užauginti padėjo Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas ats. kpt. Vytautas Žymančius, pats įsiliejęs į motošaulių gretas, taip pat istorikas prof. Valdas Rakutis.
„Profesorius mus supažindino su sparnuotųjų husarų istorija, tradicijomis, padėjo sudėlioti motošaulių būrio struktūrą“, – pradžią prisimena rotmistras. Būtent toks motošaulių vado titulas pasirinktas pagal sparnuotųjų husarų pavyzdį, visi motošauliai vadinami draugais, o padalinys – vėliava, tik šių dienų ausiai tai skamba kiek neįprastai, todėl dažniau keičiamas žodžiu „būrys“.
Vos pradėję burtis motošauliai lankėsi Vytauto Didžiojo karo muziejuje, kad dar labiau įsigilintų, kas buvo ir ką veikė sparnuotieji husarai, muziejininko Vidmanto Airini padedami sužinojo daugybę smulkmenų apie to meto šarvus, ietis, žirgus. „Mes tęsiame sparnuotųjų husarų tradiciją, tik šiuolaikinėmis priemonėmis. Anuomet sparnuotieji husarai jodavo ant žirgų, mes savo motociklus taip pat vadiname plieniniais žirgais. Ateityje gal važinėsime elektriniais motociklais ir dalyvausime atliekant įvairias karines užduotis“, – svarsto rotmistras Kęstutis.
Pernai liepą motošauliai ant savo plieninių žirgių apsuko nemažą ratą per Lietuvą: pajudėję iš Kauno, sugiedojo Tautišką giesmę ant Palangos tilto, pabendravo su skirtingų miestų ir miestelių gyventojais, rinko aukas laisvės kovotojams Ukrainoje transporto priemonei įsigyti, o kelionę užbaigė Kernavėje – žygis motociklais buvo skirtas Valstybės dienai paminėti. Tai buvo pirmas toks ryškus motošaulių prisistatymas Lietuvos visuomenei.
Uniforma įpareigoja
„Šauliai tuo ir ypatingi bei žavingi, kad yra visokie: žurnalistai, gydytojai, statybininkai, studentai, mokytojai, inžinieriai, darbininkai, bankininkai ir kas tik nori. Aišku, tarp šaulių atsiranda ir tokių, kuriuos suvienija koks nors laisvalaikio pomėgis. Motociklai – vienas iš tokių pomėgių. Visi šauliai savo gebėjimus pritaiko šauliškose veiklose, prisideda prie organizacijos, kas kaip moka ir gali, tad ir mūsų motociklai čia panaudojami geriems tikslams“, – neabejoja šaulys A. Veryga.
Šiuo metu motošaulių funkcija – labiau reprezentacinė – pristatyti visuomenei Lietuvos šaulių sąjungą, papasakoti apie jos tikslus, uždavinius, veiklas, parodyti šaulių ginklus, amuniciją, pakalbėti su žmonėmis, kodėl svarbu saugoti ir ginti laisvę, savo šalies vientisumą ir nepriklausomybę, žinoti savo istoriją ir būti pilietiškam.
„Jeigu mus kur nors pakviečia, tai sėdame ir važiuojame. Lankome vaikų ir jaunimo stovyklas, įvairias bendruomenių šventes. O kartą metuose išsiruošiame į žygį per Lietuvą“, – sako motošaulys Aurelijus.
Kol kas motošaulių plieniniai žirgai nėra pritaikyti užduotims karinėse pratybose, tačiau patys šauliai nusiteikę optimistiškai. „Galime mokytis tais motociklais naudotis taktinėje aplinkoje, atlikti žvalgybines operacijas ir pan. Jau ne vienose pratybose dalyvavau su keturračiu, veikėme kaip greito reagavimo pajėgos, tad norime ir su dviračiais motociklais tai išbandyti“, – planuoja K. Ščevinskas.
Motošaulė Onutė Verygaitė tikina pastebinti, jog išties daug šauliškose veiklose įgytų žinių pritaiko, kai važiuoja su motošauliais, ir atvirkščiai. „Važiuojant motociklais būtina labai griežta disciplina: reikia išmokti važiuoti kolonoje, praverčia nebylūs bendravimo ženklai, rikiuotės ir taktikos elementų išmanymas. Pernai motošaulių žygyje per Lietuvą kartu su mumis važiavę policijos pareigūnai stebėjosi, kad su mumis lengva, nes esame labai disciplinuoti, laikomės tvarkos ir susitarimų, kas kitiems motociklininkams ne itin būdinga“, – šypteli motošaulė Onutė.
„Motošauliai artimi pareigūnams. Mes važiuojame vilkėdami uniformomis, ir tai įpareigoja. Jeigu tu esi uniformuotas, o juo labiau – jeigu ir ginkluotas, tau galioja statutas. Ir negali važiuoti tiesiog alaus pagerti ar eismo taisyklių nesilaikyti“, – motošaulių elgesio kelyje ypatumus atskleidžia K. Ščevinskas.
Kadangi su šauliška lauko uniforma motociklu važiuoti nesaugu, motošauliai pasirūpino, kad iš aprangos jie būtų atpažįstami kaip šauliai, o kartu ir jaustųsi saugiai.
Noras svarbiau už motociklą
Šiuo metu Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės motošaulių būryje aktyviai veikia apie 30 šaulių, o iš viso šis laisvalaikio pomėgis vienija apie 50 brolių ir sesių. Į žygį per Lietuvą prisijungia ir motociklų aistros vienijami šauliai iš Karaliaus Mindaugo šaulių (Vilniaus apskr.) 10-osios rinktinės, o planuose – motošaulių padalinio kūrimas sostinėje.
Ko reikia, kad taptum motošauliu? „Reikia vairuotojo A kategorijos, šaulio pažymėjimo ir, svarbiausia, noro! – Šypteli rotmistras. – Net nebūtina turėti motociklo. Mūsų rinktinės vadas ats. kpt. Vytautas Žymančius yra puikus pavyzdys – išsinuomoja motociklą ir važiuoja. Reikia tik noro.“
Nors dauguma motošaulių – vyrai, šis būrys atviras ir motociklais besidominčioms bei jais važinėjančioms sesėms šaulėms. Rotmistro Kęstučio žmona Rasa puikiai manevruoja su keturračiu, o žygiuose per Lietuvą tampa stipriu ramsčiu motociklininkus lydinčiame ekipaže.
„Kaip ir visuose šauliškuose dalykuose, taip ir motošaulių būryje nėra jokio skirstymo. Šauliai tiek pratybose, tiek vairuodami motociklus vadovaujasi principu: stiprus esi tiek, kiek stiprus silpniausias tavo komandos narys. Kartu su mumis važiuoja ir vyresnio amžiaus brolis šaulys, ir motociklai skirtingo galingumo, bet visada visi prisitaiko, nėra nepasitenkinimo, kad turi mažiau galingą žirgą ar mažiau patirties. Labai komfortiškai jaučiuosi“, – pabrėžia dviratį motociklą pažabojusi Onutė.
Kol kas motošauliai važinėja tokiais motociklais, kokius turi: pradedant vikriais enduro, baigiant išdidžiais čioperiais, nenurašo ir keturračių. „Kada nors gal ir iki vienodų plieninių žirgų užaugsime, gal laimėsime kokį aukso puodą ir nupirksime motociklų rinktinei“, – juokiasi šaulys A. Veryga.
Idėjinis užtaisas: švieskis ir šviesk
„Rugpjūčio 17-ąją prasidėsiantis motošaulių žygis per Lietuvą – ne pramoginis važiavimas. Šiemet nešame žinią – švieskis ir šviesk. Tai vienas iš dešimties priesakų šauliui. Ant koloną lydėsiančio autobusiuko bus šviečiantis užrašas „Švieskis ir šviesk“, ir visuomenę apšviesime primindami, kas mes esame. Taip simboliškai sutapo, kad dar ir tarptautinėje švyturių šventėje Nidoje sudalyvausime“, – šių metų žygio per Lietuvą idėjinį užtaisą atskleidžia K. Ščevinskas.
Pernai motošaulių koloną lydėjo angelai sargai – Kelių policijos pareigūnai su motociklais. „Pareigūnai, kurie lydėjo pernai, nori ir šiemet važiuoti kartu. Smagu, kad užsimezgė geras ryšys – policijos pareigūnams įdomios mūsų veiklos, o mums taip pat įdomu jų darbo specifiką pamatyti iš arti“, – sako šaulys A. Veryga.
Motošaulių žygio per Lietuvą išlydėtuvės ketvirtadienį vidurdienį įvyko Kaune, Nepriklausomybės aikštėje ir Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Pirmoji stotelė – Jurbarkas, kur žmonės kviečiami į susitikimą su motošauliais Lietuvos laisvės gynėjų skvere. Čia prie motošaulių taip pat prisijungs Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vokalinis ansamblis „Žaibas“, dainuojantis partizanų ir laisvės kovotojų dainas.
„Žygio metu Pagėgiuose susitiksime su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais – šauliai yra nuolatiniai pasieniečių talkininkai, taip pat užsuksime pabendrauti su Šilutės Vaikų gerovės ir globos centro vaikais bei jaunuoliais, parodysime motociklus, papasakosime apie Šaulių sąjungą. Šventojoje įsiliesime į „Beach Bike Fest 2023“, – motošaulių planus atskleidžia O. Verygaitė.
Iš Šventosios plieniniai žirgai patrauks į Švyturių šventę Nidoje. „Užkopsime ant Parnidžio kopos ir Trispalve bei Ukrainos vėliava pamojuosime į Rusijos pusę – parodysime, kad šis kraštas mūsų, mes jį saugome, o jeigu reikės, ginsime kiekvieną metrą“, – tikina motošaulių rotmistras K. Ščevinskas.
Grįždami į Kauną motošauliai Kryžkalnyje, Raseinių rajone, įsilies į kitą didelę motociklininkų bendruomenę – prisijungs prie Lietuvos pažinimo ralio „Ryterna Modul Mototourism Rally“, kur kvies šio ralio dalyvius atlikti tam tikras užduotis ir vaišins šauliška koše bei arbata.
„Visuose miestuose ir kaimuose, kur numatytos motošaulių žygio per Lietuvą sustojimo vietos, kviečiame žmones ateiti, susipažinti su mumis, pabendrauti“, – kviečia rotmistras. O norintieji pasitikti žygį baigiančius motošaulius, kviečiami rugpjūčio 19-osios vakarą rinktis Rotušės aikštėje Kaune – čia liesis patys karščiausi motošaulių žygio per Lietuvą „Švieskis ir šviesk“ įspūdžiai.
Žygio programa:
Rugpjūčio 17 d. 12.00–13.00 val. Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, Nepriklausomybės aikštė, Kaunas.
15.00–17.00 val. Laisvės gynėjų skveras, Jurbarkas.
18.00–20.00 val. Pagėgių pasienio rinktinė, Pagėgiai.
Rugpjūčio 18 d. 11.00–12.00 val. Vaikų gerovės ir globos centras, Šilutė.
15.00–16.30 val. „Beach Bike Fest“, Šventoji.
19.00–21.00 val. Tarptautinė švyturių šventė, Nida.
Rugpjūčio 19 d. 9.00–10.00 val. Karinės jūrų pajėgos, Klaipėda.
11.45–13.00 val. Karūžiškės II kaimas, Šilalės rajonas.
13.30–14.00 val. vaikų „Trako stovykla“, Kaltinėnai, Šilalės rajonas.
14.00–16.00 val. Lietuvos partizanų memorialas, Kryžkalnis, Raseinių rajonas.
17.00–19.00 val. Rotušės aikštė, Kaunas.
