Paspaudus greičio pedalą ir pajautus, kaip greitai įsibėgėja automobilis, vairuotoją gali užplūsti adrenalinas ir noras palenktyniauti su kitais eismo dalyviais, tačiau reikia nepamiršti, kad lenktynės gali vykti tik uždarose trasose, o ir technika tam turi būti tinkamai paruošta, jog atlaikytų galimus smūgius ir netikėtus apsivertimus. Vertėtų atminti, kad spidometro rodyklei šokant aukštyn, greičiau sutaupysite ne kelionės laiko, o nutikus blogiausiam scenarijui, sutrumpinsite savo gyvenimo laiką.
Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius, pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) duomenimis, transporto priemonių vairuotojai leistiną greitį viršijo net 292 178 kartus. Statistika atskleidžia nustatytų pažeidėjų skaičių, tačiau kyla klausimas, kiek greičio mėgėjų policijos pareigūnams užfiksuoti nepavyko?
Ne paslaptis, jog viršytas greitis kelia didesnę tikimybę baigti kelionę karste. Vairuotojui sunkiau pamatyti kitus eismo dalyvius, jo reakcija gali būti per lėta norint sustabdyti skriejantį automobilį, o gerokai įsilėkusio automobilio stabdymo kelias yra žymiai ilgesnis. Dėl šių priežasčių, noras greitai važiuoti turėtų skatinti greičio mėgėjus keliauti į lenktynių trasą, o ne važinėti keliais ir gatvėmis su kitais eismo dalyviais.
Tragiška statistika
LKPT duomenimis, pernai eismo įvykiuose žuvo 120 žmonių iš kurių 17 – dėl pasirinkto nesaugaus ar viršyto leistino greičio.
Atlikus vairuotojų apklausą paaiškėjo, jog greitis viršijamas dėl 5 pagrindinių priežasčių: dėl mažo eismo intensyvumo; gerų oro sąlygų; kažkur skubant; kai greitį viršija kiti vairuotojai; užsisvajojus ar užsimiršus. Ekspertai atskleidžia, kad tokių veiksmų pasekmės dažnu atveju būna tragiškos – neretais atvejais pasibaigia ne tik sunkiais sužalojimais, bet ir mirtimi.
Pavojingiausias laikas – priekyje važiuojančio automobilio lenkimas. Jeigu priekyje vairuotojas važiuoja maksimaliu leistinu greičiu, pavyzdžiui, 90 km/val., jį lenkiantis vairuotojas didina greitį, tokiu būdu pažeisdamas kelių eismo taisykles, išvažiuoja į priešingą eismo juostą. Nepastebėjus iš priekio atvažiuojančio automobilio, smūgis į jį dažniausiai būna mirtinas.
Atliktos apklausos rodo, kad net 69 proc. vairuotojų yra linkę viršyti greitį miestuose ir gyvenvietėse, o užmiestyje šis rodiklis dar didesnis – 75 proc.
Lenktyniniai automobiliai saugesni
Kasdienis gatvėje sutinkamas automobilis smarkaus susidūrimo atveju gali tapti tikrais mirties spąstais, o greičio mėgėjas su kartu į pražūtį pakviestais keleiviais – pagrindiniais veiksmo filmo „herojais“.
Anot ekstremalaus vairavimo instruktoriaus, profesionalaus lenktynininko Andrius Gelžinio, lenktynių trasa yra vieta, skirta išbandyti automobilio galimybėms. Čia yra specialios saugumo zonos, trasos teisėjai, prižiūrintys tvarką, techninis ir medicininis personalas, kuris nutikus incidentui pasiruošęs padėti tuoj pat, o gatvėje tokios pagalbos galima nespėti sulaukti, nes eismo įvykio metu – kiekviena sekundė gali būti svarbi.
„Gatvėje egzistuoja daug veiksnių, kurių lenktynių trasoje tiesiog nėra: pėsčiųjų perėjos, šviesoforai, reguliuojamas eismas, nustatytas tam tikras greitis ir tų taisyklių visi turi laikytis, kad išvengtų nelaimių“, – teigė pašnekovas.
Jis priduria ir lenktynėse esant taisykles, kurių negalima laužyti. Tarkime, jei mojama geltona vėliava, reiškia, priešaky pavojus, privalu sumažinti greitį. Raudona vėliava įpareigoja sustoti ir grįžti į boksus.
Trasoje važiuojantys lenktynininkai vairuoja tam pritaikytus automobilius, juose įmontuoti specialūs diržai, saugos lankai, vairuotojai dėvi šalmus, todėl eismo įvykio atveju yra didesnė tikimybė išlikti gyvam.
Lenktyniniai automobiliai taip pat turi pritaikytas sportinės sėdynės su storomis šoninėmis atramomis, patikimai prilaikančiomis vairuotoją. Standartiniame automobilyje šoninės atramos minimalios, tad įvykus incidentui, kurio metu generuojamos didelės gravitacinės jėgos, gali būti išsviestas iš sėdynės. Sėdynės taip pat turi penkių taškų saugos diržų sistemas, kurios tvirčiau prilaiko sėdintį asmenį.
Saugos lankai bolide taip pat atlieka svarbią funkciją – neleidžia kėbului smarkiai deformuotis ir taip apsaugo viduje esančius žmones.
Vairuotojai nebijo dėl savo gyvybės
Apklausus vairuotojus, paaiškėjo, kad net 40 proc. apklaustųjų, spausdami greičio paminą dėl nieko nenuogąstauja ir jaučiasi pilnai valdantys situaciją.
Statistika liūdina – paaiškėjo, kad kita dalis vairuotojų bijo, tačiau ne sunkių sužalojimų ar mirties, o baudų ar dėl to, kad sudaužys automobilį.
Kiti vairuotojai, viršydami leistiną greitį, nesijaudina nei dėl savo, nei dėl kitų gyvybės, o dar kiti negalvoja ir apie namuose laukiančią šeimą, nes labai stipriai pasitiki savo įgūdžiais. Vertėtų atminti, kad įgūdžius reikia tobulinti nuolatos ir tai daryti tam skirtose teritorijose. Net ir profesionalus vairuotojas negali tiksliai žinoti kas nutiks, todėl vairuoti reiktų atsargiai.
Adrenaliną išlieti siūlo legaliai
Trasoje pasivažinėjimus organizuojantis profesionalas pastebi, kad joje apsilankę žmonės pajunta didesnę atsakomybę ir greičio pedalo gatvėje nespaudžia.
„Manau, susidūrę su ekstremaliu greičiu (ir pats esu tai pajutęs), namo važiuoja jau ramiai, nes pasidžiaugia tuo greičiu, staigiu stabdymu, slydimu posūkiuose ten, kur tai galima daryti, „išsilaksto“ ir nusiramina. Galbūt, kai kurie vairuotojai tai daro gatvėse dėl adrenalino, tačiau trasoje daug saugiau rizikuoti, pasikrauti adrenalino ir po to nebereikia rizikuoti gatvėje.
Būna jaunų žmonių, aš irgi buvau jaunesnis, kildavo visokių minčių. Visgi, viešajame eisme labai nedaug reikia, kad atsitiktų nelaimė, o atsukti laiko nebeįmanoma. Gatvėje viskas labai trapu, menkiausias nusižengimas, paišdykavimas, kietumo parodymas gali labai brangiai kainuoti. Nors atrodo, kad situacija valdoma, iš tikro ji itin trapi“, – įspėja A. Gelžinis.
