Antradienį SCENOS restorane visi susirinkusieji laukė mažo stebuklo – taip norėjosi pajusti darną tarp vietos, kurioje užaugai, vaikystėje girdėtų pasakų ir patirtų skonių! Ne kiekvienam pavyko užfiksuoti mamos ar močiutės pasakas, užsirašyti skaniausių valgių receptus…Tai labai gyva, artima, jauku, suprantama, asmeniška, bet tuo pačiu ir bendra, būdinga vienam ar kitam kraštui, išskirtina, įdomu – tai kuo galima pasidžiaugti, pasidalinti su kitais ir praturtinti vieni kitus. Tai autentiška mūsų kasdienio gyvenimo dalis, kuri atskleidžia, kas mes iš tikrųjų esame.
Zapyškiečiams tikrai nusišypsojo saulė – ir tiesiogine ir perkeltine prasme – vietinės gyventojos Teofilės Krušinskaitės etnologinis palikimas, surašytas knygoje „Senelių pasakos“, leido šio krašto žmonėms įsijungti į Kauno rajono kultūros projektą Šiuolaikinės seniūnijos, ir nuo pavasario iki rudens gyventi autentikos ritmu, susipažinti, atrasti iš naujo Zapyškio skonius.
Renginio svečiai Zita Labutienė ir prof. Libertas Klimka pasidalino savo prisiminimais apie Topilikę (taip Teofilę vadino artimieji). Profesorius apsuko visą metų darbų ratą, kuris vyksta gamtos ritmu, remdamasis Topilikės pasakojimais ir pasidžiaugė, kad tik keliose Lietuvos vietose galėjo užrašyti unikalių pasakojimų apie gamtos reiškinius, kurių vienas buvo papasakotas Teofilės – apie gyvačių kamuolio išvyniojimą.
Altonės ansamblio narės įtraukė visus dalyvius į pasakos apie uodą vyksmą – ne tik sužinojome, kodėl uodai maži, bet teko pabūti ir jaučiais, ir eržilais ir arkliaganiais!
Nuo pasakų priartėjome prie skonių. Prof. Rimvydas Laužikas papasakojo daug įdomaus apie etnografines lietuvių virtuves, daug dėmesio skyrė Užnemunės krašto virtuvės tradicijoms. Pasidžiaugė čia surinktais receptais, kurie atspindi šio krašto gastronominę kultūrą nuo pačių seniausių laikų – pvz., kepimas ant lapų yra vienas iš seniausių maisto gaminimo būdų, o burokų rūgštymo naudojimas gaminant įvairius valgius rodo ne tik vietos skonius, bet atspindi ir vieną iš Lietuvos virtuvės skonių, t.y. rūgštumą. Šis skonis buvo istoriškai sąlygotas, kadangi savo druskos mes neturime, ji visada buvo brangi, tai maistą dažniausiai konservuodavome raugindami ar džiovindami.
Vakaro pabaigoje mūsų laukė virtuvės šefo Tomo Ragausko pasakojimas apie tai, kaip jis atsirinko receptus, kūrė naujus valgius, pritaikydamas juos šiuolaikinei virtuvei, sujungdamas kelis Teofilės receptus, ieškodamas šiuolaikinių patiekalų variacijų. Tomas visus kvietė nepamiršti mūsų darželiuose augančių prieskoninių žolelių ir gausiai jas naudoti savo virtuvėje, drąsiau eksperimentuoti.
Ir štai lauktoji degustacija! Buvo degustuota „Kepta silkė marinuota pasninkiniuose barščiuose“, „Keptos kepeninės dešros su grybų padažu“ ir vyšnių ir burokų rūgštymo šerbetas. Vakaro nugalėtoja – silkė, kuri surinko 58,5 balso! Įdomi detalė – kažkam buvo taip sunku apsispręsti, kad teko balsų širdelę plėšti per pusę – štai iš kur atsirado ½ balo!
Pirmadienio vakaras buvo autentiškas, prasmingas, apie mus ir jus, su tikrais skoniais!
Dėkojame visiems dalyviams, prof. L. Klimkai, prof. R. Laužikui, Zapyškio bendruomenės nariams, Vilijai Tarnavičiūtei, Aistei Venskutonienei, Sigitui Imbrasui, Zitai Labutienei, Zapyškio verslininkams Garbauskiams, Jarams, Makūnams, Juodaičiams ir, be abejo, Kauno rajono savivaldybei, kuri finansuoja šį projektą.
