Beveik trejus metus vykęs Žemųjų Šančių bendruomenės inicijuotas projektas kulminaciją pasiekė trečiadienį. KTU bibliotekoje buvo pristatyti projekto „Genius loci“ rezultatai ir trys urbanistinės Šančių vizijos, kurių viena bus teikiama Kauno savivaldybei, siekiant ją integruoti į Kauno miesto detalųjį planą.
Projektas „Genius loci: urbanizacija ir pilietinė bendruomenė“ pradėtas vykdyti 2020 metų rudenį, o iki šios dienos talkinant tarptautinei komandą, įtraukus vietos gyventojus sukurti interaktyvūs Šančių žemėlapiai, urbanistinės vizijos, įgyvendinta virš 70 veiklų.
Kaip nurodo kūrėjai, šis projektas yra apie tiesioginį piliečių dalyvavimą kuriant Kauno Šančių mikrorajono teritorijos viziją. Įvardijami tikslai – spręsti nedarnios ir vietinių gyventojų interesus pažeidžiančios urbanizacijos Šančiuose problemą, sukurti sąlygas aktyvesniam piliečių dalyvavimui demokratijos procesuose, sustiprinti ir įgalinti aktyvų pilietiškumą.
Susitikimo metu pristatyti bendrakūrėjai bei prie projekto prisidėję bendražygiai. Projekto rezultatus pristatė jo vadovė, Šančių bendruomenės narė Vita Gelūnienė, projekto partnerio vadovas, KTU Statybos ir architektūros fakulteto prof. dr. Kęstutis Zaleckis, Norvegijos partneriai ir kūrybinių dirbtuvių organizatoriai.
„Šie interaktyvūs žemėlapiai tikrai labai svarbūs tiek visiems gyventojams, tiek vietos bendruomenėms, nes jie parodo, kas mieste yra emociškai svarbu“, – pristatymo metu kalbėjo Vellenes Fellesorganisasjon tarybos narė Elizabeth Leikanger.
„Projektas eina lygiagrečiai su mūsų urbanistiniu vystymusi ir darbų planu. Kartu įgyvendinome ir turėjome labai daug paskaitų, veiklų, susitikimų, kurie buvo itin vaisingi, o patirtys buvo – svarbios vietos bendruomenėms. Šis projektas padėjo rasti veiksmingus procesus tiek Kaunui, tiek mūsų bendruomenėms Norvegijoje“, – džiaugėsi Budės miesto savivaldybės Kultūros paveldo departamento atstovas Vegard Kaasen Engen.
Svarbus projektas bendruomenei
Projekto metu buvo sukurti keli skirtingi žemėlapiai, kuriuos analizavo mokslininkai iš KTU, sudarę tris skirtingo reglamentavimo lygio vizijas, kurios atlieptų dabartinius šančiškių lūkesčius, atskleistų vyraujančias emocijas įvairiose svarbiausiose mikrorajono vietose.
Atminties žemėlapio tikslas yra kaupti asmenines ir kolektyvines atminties vertybes ir, dalinantis jomis su kitais, sukurti Šančių istoriją, paremtą ne tik oficialių institucijų formuojama politika, bet ir kiekvieno mūsų prisiminimais, išgyvenimais, legendomis, šeimos nuotraukomis ir kt. Šis žemėlapis tapo atramos tašku kuriant Šančių urbanistinę viziją ir priemone patiems geriau pažinti mikrorajoną.
Dabarties žemėlapio tikslas – sukaupti duomenis apie tai, ką bei kokiose Šančių vietose veikia ir patiria rajono gyventojai ir lankytojai.
Gamtos žemėlapio tikslas – sukaupti informaciją apie vietos natūralius objektus. Žemėlapis rodo svarbiausius Šančių gamtos kampelius, kuriuose ne tik galima sutikti retas rūšis ar buveines, bet ir atrasti svarbias poilsio bei įkvėpimo vietas, Šančių gamtos simbolius.
Į žemėlapius iki šiol galima pridėti savo norimą tašką su aprašymu, taip leidžiant su Šančiais susipažinti ir kitiems, apsilankiusiems projekto internetinėje svetainėje.
„Kalbėjome apie urbanizaciją ir pilietinę visuomenę. Šiandien pristatėme projekto rezultatus, o tai yra ilgai vykęs procesas, kurio metu mes rinkome išsamius duomenis apie Šančių rajoną, apie Šančių atmintį, dabartį, gamtą. Surinkę šiuos duomenis sukūrėme ketvirtą interaktyvų žemėlapį, kuriame rinkome šančiškių vizijas ir pasiūlymus Šančių ateičiai. Šiandien mes turėjome visų šitų rezultatų apdorotą paketą, kuris pateiktas projekto partnerių KTU ir tas paketas pasiūlė tris Šančių bendruomenės urbanistines vizijas.
Tai buvo tikrai išsamus aptarimas, labai ilgas, nuostabu, kad auditorija ištvėrė nuo pradžių iki galo ir tai, turbūt, rodo visuomenės susidomėjimą šituo procesu ir galimybe kurti savo aplinką, dalyvauti urbanistinio planavimo procese. Ko mūsų visuomenei labai trūksta? Visuomenės dalyvavimo sprendimų priėmimuose ir jų įgyvendinime“, – „Kas vyksta Kaune“ po pristatymo sakė Žemųjų Šančių bendruomenės narė V. Gelūnienė.
Ji pažymėjo, kad bendruomeninis urbanistinio planavimo dokumento sukūrimo būdas Lietuvoje taikytas pirmą kartą ir yra unikalus net Europos mastu. V. Gelūnienė atkreipė dėmesį Kauno savivaldybę turint išskirtinį šansą mikrorajono planavimą grįsti gyventojų pateiktais duomenimis.
„Duomenų prasme, tai buvo duomenys, kuriuos suvedė gyventojai, virš tūkstančio taškų atminties, dabarties ir gamtos žemėlapiuose, toliau mes naudojome daugybę prieinamų atvirų duomenų. Tam naudojom mokslinius metodus, simuliacinius metodus, matematinius modelius, kurie imituoja miesto gyvenimą. Į modelius įvesti atviri duomenys gatvių tinklo, užstatymo, aukštingumo, naudojome LiDAR žemės skanavimo, „Google Street“ žemėlapių duomenis.
Tos simuliacijos leido pamatyti, kaip miestas veikia, kaip žmonės eina į parduotuves, vaikai eina į mokyklą, kada grįžta, kaip Šančiai pulsuoja, ką jie mato ir kur susitelkia. Galima, aišku, ir gyvai rinkti tokius duomenis, bet tai užtruktų labai ilgai“, – teigė KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesorius, mokslo grupės „Kultūrinė ir erdvinė aplinka“ pagrindinis tyrėjas K. Zaleckis.
„Išryškėjo labai didelė svarba Nemuno pakrantės, esmė, kad socialinio kultūrinio gyvenimo centras yra ten, o ne prie A. Juozapavičiaus prospekto. A. Juozapavičiaus prospekto tik atskiros atkarpos yra, kuriuose telkiasi panašus aktyvumas. Šančių pakrantė svarbi ir gamtos požiūriu, atminties požiūriu kiek mažiau, bet tai yra svarbi tiek kultūrinio, socialinio, tiek kasdienio gyvenimo dalis“, – paaiškino prof. K. Zaleckis.
Išrinkta vizija
Kaip teigė K. Zaleckis, visos vizijos rėmėsi Christopherio Alexanderio pasiūlyta teorija ir architektūriniais modeliais, kurie skatina socialinį gyvenimą ir vietos gerovės jausmą bei organišką urbanistinių struktūrų vystymąsi.
Po ilgų kalbų, diskusijų ir pristatymo įvyko ir balsavimas. Šančių bendruomenės nariai balsavo už skirtingas Šančių vizijas – beveik vienbalsiai buvo nutarta pasirinkti ir Kauno savivaldybei teikti trečiuoju numeriu pažymėtą viziją.
Šančių rajono urbanistinė vizija Nr. 3 remiasi gyventojų pateiktos informacijos analize ir išskiria dvi zonas, turinčias vertingųjų savybių požymių. Šiose zonose siūloma reglamentuoti urbanistinius morfotipus: saugoti gatvių tinklą, riboti sklypų dydį, išsaugoti dominuojančius užstatymo morfotipus – perimetrinį atvirą, sodybinį ir urbanistinių vilų.
Siūloma mažinti Kauno bendrajame plane nurodytą užstatymo aukštingumą ir intensyvumą, atsižvelgiant į organiškai susiformavusią subkultūrų mozaiką. Šių rodiklių keitimo siūlymas remiasi vizijoje pateikta „Hot Spot“ GIS analize, kuri, vertinant kiekvieno sklypo charakteristikas, leidžia išskirti organiškai besiformuojančias skirtingų urbanistinių rodiklių zonas.
Vizijoje išskirtos pėsčiųjų judėjimui svarbiausios gatvės ir takai, kurie jungia teritorijos urbanistinį unikalumą lemiančios subkultūrų mozaikos dalis. Ties šiomis gatvėmis, anot projekto autorių, prasminga telkti naujas viešąsias erdves ar objektus, prioritetą teikiant pėstiesiems.
Šančių vizija kuriama remiantis urbanistinės akupunktūros teorija, vietos gyventojų žiniomis bei urbanistiniu modeliavimu. Mikrorajonas atsiskleidžia kaip daugiamatis jautrus gyvas organizmas, kuris gali būti įvairiai stimuliuojamas, atsižvelgiant į konteksto ypatumus.
Vizija remiasi C. Alexanderio sukurta architektūrine kalba, pasitelkiant laiko patikrintus architektūrinius ir urbanistinius modelius (angl. patterns). Šie modeliai skatina socialinį gyvenimą ir kuria sprendinius, puoselėjančius vietos gerovės jausmą bei nurodo, ką reikia saugoti, vystyti ir kurti Šančių teritorijoje.
Išrinktoji Šančių vizija yra projekto „Genius loci: urbanizacija ir pilietinė bendruomenė“ rezultatas.
Kitos dvi vizijos buvo šiek tiek švelnesnės ir siūlančios kiek mažiau ribojimų bei reglamentavimo Šančių teritorijoje. Su visomis vizijomis galima susipažinti čia.
Projektas „Genius loci: urbanizacija ir pilietinė bendruomenė“ yra įgyvendinamas partnerystėje tarp projekto pareiškėjos Žemųjų Šančių bendruomenės ir partnerių: Kauno technologijos universiteto, Vellenes Fellesorganisasjon ir Budės miesto savivaldybės.
