Po plačiai viešumoje nuskambėjusio ir nacionalinės politikos pamatus sudrebinusio Andriaus Tapino tyrimo paaiškėjo, kad didelė dalis savivaldybių tarybų narių jų veiklos išlaidoms skirtas lėšas iš esmės tapatino su atlyginimu. Ėmė nesismulkindami ir finansiniais dokumentais negrįsdami, nes to nereikalauja reglamentas.
Vis dėlto, tarybos nariams numatyta alga, tik bent jau Kaune politikai vidutiniškai uždirbo tiek, kad neužtektų nė vienam apsipirkimui. Tiesa, ir oficialus dirbtų valandų skaičius neįspūdingas. „Kas vyksta Kaune“ pasidomėjo, koks atlyginimas mokėtas miesto tarybos nariams pastarąją kadenciją.
„Ant popieriaus“ gavo keliasdešimt eurų
Kaip naujienų portalui nurodė Kauno savivaldybės administracijos Centrinio apskaitos skyriaus vedėja Jolanta Brazaitienė, atlyginimas tarybos nariams už jų atliekamas pareigas apskaičiuojamas pagal skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį.
Skaičiuojant atlyginimą, atsižvelgiama į faktiškai dirbtą laiką tarybos, komitetų, komisijų posėdžiuose.
Pasak J. Brazaitienės, 2019–2023 m. kadencijoje miesto politikai tarybos ir komitetų posėdžiuose per mėnesį vidutiniškai praleisdavo po 4,61 val. Jiems per mėnesį vidutiniškai paskaičiuotas 41,40 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, išmokėta vidutiniškai po 25,58 Eur.
Išeina, pagal galiojusią tvarką valanda Kauno savivaldybės tarybos nario darbo buvo įkainojama apie 5,5 Eur „į rankas“.
Atsisakė 11 tarybos narių
Savivaldybės Tarybos veiklos administravimo skyriaus vedėja Audronė Petkienė „Kas vyksta Kaune“ nurodė, kad viso ar dalies 2019–2023 m. kadencijos atlygio atsisakė 11 tarybos narių.
Nuo 2019-ųjų balandžio–gegužės iki kadencijos pabaigos atlyginimo atsisakė Jonas Koryzna ir Edita Gudišauskienė. Tų pačių metų gruodį Solveiga Dambrauskaitė-Bakutienė atlygio atsisakė iki 2021 m. sausio 31 d.
2020-aisiais atlygio atsisakė Inga Kumetienė (nuo gegužės 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d.), Karolis Stirbys (nuo rugpjūčio 9 d. iki rugsėjo 7 d.) bei Viktorija Mačiūnė (nuo gruodžio 31 d. iki 2022 m. kovo 31 d.).
Rasa Šnapštienė – nuo 2021 m. sausio 1 d. iki gegužės 19 d., taip pat nuo 2022-ųjų balandžio iki kadencijos pabaigos. Gitana Jasėnienė – 2021 m. birželio–rugsėjo mėnesiais.
Praėjusiais metais atlyginimo neėmė Vygantas Gudėnas (nuo gegužės iki kadencijos pabaigos) bei Kęstutis Morkūnas (nuo gruodžio 21 d. iki šių metų sausio 19 d.).
2023-aisiais – Andrijana Filinaitė (nuo sausio 27 d. iki kadencijos pabaigos).
A. Petkienė pažymėjo, kad praėjusioje kadencijoje meras ir tarybos nariai, dirbę mero pavaduotojais, šio atlygio negavo. Čia reikia pasakyti, jog už mero ir vicemerų darbą yra mokama fiksuota alga.
Kaip skelbiama Kauno miesto savivaldybės internetiniame portale, vidutinis mėnesinis nustatytasis (paskirtasis) darbo užmokestis merui 2022 m. siekė 3654 Eur, o 2023 m. I ketv. – 3781 Eur. Vicemerams 2022 m. nustatytas 2990 Eur atlyginimas, 2023 m. I ketv. – 3080 Eur.
Teigia, kad valandų skaičius triūso neatspindi
Pasiteiravus, ar reaguojant į vadinamąjį čekiukų skandalą ketinama keisti Tarybos veiklos reglamentą, vicemeras Andrius Palionis komentavo, kad šis klausimas aktualus ne vien Kaunui, bet visos šalies mastu.
„Jau vyksta ne viena iniciatyva pakeisti Vietos savivaldos įstatymą. Vos tik Seimas priims galutinius sprendimus, iškart atitinkamai koreguosime ir Kauno miesto savivaldybės Tarybos veiklos reglamentą.
Daugiau pokyčių kol kas nėra numatoma. Tikimės, kad bus įsiklausyta į daugumos savivaldybių nuomonę. Kauno miestas savo poziciją jau išreiškė, reaguodamas į Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) siūlymus dėl tarybos narių išmokų“, – sakė A. Palionis.
Jis pabrėžė, kad savivaldybės tarybos nario veikla neapsiriboja vien tik dalyvavimu formaliuose tarybos, komitetų ar komisijų posėdžiuose – esą darbas yra kur kas platesnis ir neapibrėžtas laike.
„Norint pasiekti matomų rezultatų mieste, darbas dažnai trunka kur kas ilgiau ir aprėpia nepalyginamai daugiau: dokumentų spausdinimas, jų skaitymas ruošiantis posėdžiams, įvairių objektų ir miesto vietovių apžiūros, susitikimai su gyventojais, diskusijos bei konsultacijos su specialistais, kelionės pas kolegas kitose savivaldybėse, dalyvavimas renginiuose ir kita.
Taigi kiekvienas tarybos narys atlikdamas pareigas savo laiką ir veiklas planuojasi pats. Realiai dirbančių tarybos narių veiklai išleidžiamos lėšos neretai viršija ir gaunamą maksimalią išmoką. Tačiau visa tai atperka mieste įgyvendinti pokyčiai, padaryti darbai“, – paaiškino Kauno mero bendražygis.
Kanceliarinėms išlaidoms Kauno tarybos nariai ėmė maksimalias sumas
Seimas pritarė naujai tvarkai
Primename, kad A. Tapino iniciatyvos „Skaidrinam“ skaičiavimu per ne visą kadenciją nuo 2019-ųjų iki 2023-ųjų kanceliarijai, telefonui, internetui, paštui ir transportui Kauno politikai išleido 1,6 mln. eurų.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis gegužės 23-iąją vykusiame tarybos posėdyje žurnalistams sakė, kad esama tvarka dėl atsiskaitymo už tarybos narių išlaidas yra labai gera ir nėra reikalo jos keisti.
„Šiaip atėjęs 2011 metais į Kauno miesto tarybą, tokią tvarką, kuri egzistuoja dabartės, aš radau prieš tai tarybos padarytą. Ir kadangi šiek tiek pasigilinome, tvarka labai gera, labai protinga – nereikia nei savivaldybėje, nei namuose parėjus kvitais visas sienas apklijuoti vietoj tapetų“, – kalbėjo Kauno meras.
V. Matijošaitis kaltina A. Tapiną griaunant savivaldą saugumietiškais metodais
Parlamentarai, visgi, buvo kitos nuomonės. Birželio 13-ąją Seimas priėmė Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis tarybų nariams nustatytas penktadalį mero darbo užmokesčio siekiantis atlyginimas. Iš įstatymo taip pat išbraukta nuostata, kad savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka su jo veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų ir kitoms išlaidoms apmokėti.
Savivaldybės tarybos nario atlyginimas būtų mažinamas proporcingai praleistų tarybos, komitetų bei komisijų posėdžių skaičiui. Jei pataisas pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda, jos įsigalios nuo šių metų liepos.
