Mieste seniai neliko taip vadinamų žinybinių poliklinikų, tačiau pristeigta daugybė privačių sveikatos priežiūros įstaigų. Neatsitiktinai jos dažniausiai kuriasi greta seniai lankytojų srautus suformavusių penkių didžiųjų, kauniečiams įprastų, tebevadinamų „valdiškomis“, poliklinikų (Dainavos, Kalniečių, Centro, Šančių, Šilainių). Ir jei kurioje nors vienoje įstaigoje pritrūksta tam tikros srities specialisto, tai savo sveikata besirūpinantis žmogus gali pasikonsultuoti bei gauti paslaugas kitoje.
Sujungimas naudingas ir poliklinikos darbuotojams, ir jos lankytojams
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad penkerius metus (2018-ųjų sausį) penkios poliklinikos reorganizuotos (sujungtos) į vieną – Kauno miesto savivaldybei pavaldžią polikliniką – pirminės sveikatos priežiūros įstaigą. Kad ir buvo sulaukusi tam tikrų prieštaravimų ši pertvarka, bet netruko visus įtikinti, jog tokia centralizacija tikrai naudinga.
Nepaisant to, kad privatus sektorius iš Kauno miesto poliklinikos paviliojo kažkiek darbuotojų, tuo pačiu, – ir aptarnaujamų gyventojų, didžiuma jų, tiek susirgę, tiek norėdami pasitikrinti, o gal profilaktiškai pastiprinti sveikatą, lankosi savo „senojoje“ sveikatos priežiūros įstaigoje.
Pagal 2022-ųjų veiklos ataskaitą, kurią įstaigos steigėjai – savivaldybės tarybai (kartu – ir visuomenei) šių metų gegužę pateikė Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša, 163 tūkstančių gyventojų sveikata rūpinasi daugiau nei 1600 darbuotojų. Pernai darbuotojų skaičius sumažėjo 5,2 proc., darbą paliko daugiau administracijos nei medicinos personalo. Daugelyje įstaigos padalinių į užtarnautą poilsį išeinančius medikus keičia jauni specialistai.
Per praėjusius metus vidutinis darbo užmokestis poliklinikoje padidėjo nuo 2155 Eur. (2021 m.) iki 2462 Eur. (2022 m.), atlyginimo augimas – 14 proc. Poliklinikoje dirbančių 547 gydytojų darbo užmokestis (bruto) padidėjo 24,3 proc., – iki 3529 eurų. 400-ų slaugytojų algos per metus paaugo 13,4 proc., – iki 1812 Eur., kito asmens priežiūras teikiančio personalo (505 dirbančiųjų) algos pakilo 10,8 proc., – iki 1407 bei likusių 57-ių darbuotojų – 5,6 proc., – iki 1407 eurų (bruto).
Pati mažiausia iš penkių – Šančių poliklinika
Kurį laiką joje nesilankiusiam ir dabar pravėrusiam šios poliklinikos duris, akivaizdūs savivaldybei priklausančios sveikatos priežiūros įstaigos Šančiuose pokyčiai. Su kiekvienais metais po „jungtuvių“ vis labiau ši poliklinika keičiasi ne tik savo patalpų perplanavimu bei jų atnaujinimu.
Keičiasi ir veiklos turiniu, – pažangiu darbo organizavimu, geresne lankytojų aptarnavimo tvarka, o taip pat, kas labai svarbu, poliklinikos įrangą papildančia modernia technika. Tai visumoje garantuoja poliklinikos personalui platesnes galimybes teikti labiau kokybiškas paslaugas. Reiškia, pokyčiai naudingi ir poliklinikos lankytojams, kurių skaičius irgi netruko paaugti.
„Iš tikrųjų, pati mažiausia miesto poliklinika dar neseniai sunkiai vertėsi, ir girdėjosi siūlymų ją visai uždaryti. Buvo mažai prisirašiusiųjų, menki gydytojų ir kito personalo atlyginimai optimizmu nespinduliavo. Po sujungimo nuo Šančių poliklinikos ir pradėjome esminę pertvarką. Padidinome darbuotojų atlyginimus, nupirkom naujos aparatūros. Poliklinikoje atsirado daugiau galimybių atlikti sveikatos tyrimus, ambulatorinėmis sąlygomis pagydyti daugiau gyventojų.
Gerai, kad mūsų sprendimams pritaria ir juos skatina miesto savivaldybė. Visi matom, kad Šančiai pastaraisiais metais demografiškai paaugo, toliau tebeauga. Tai jau nėra toli nuo miesto centro nutolęs Kauno kampelis. Tačiau žinome, kad nebūtina gyventi Šančiuose, Dainavoje ar kitame miesto rajone, kad prisirašytum ar prireikus apsilankytum išskirtinai tik vietinėje poliklinikoje. Kiekvienas gali rinktis, kuri sveikatos priežiūros įstaiga jam tinkamesnė, kur gal eilės trumpesnės pas norimą patekti specialistą ar galima greičiau pasidaryti tyrimus. Būna net iš Vilniaus ar iš kitų savivaldybių atvažiuoja žmonės tirtis, gydytis į Kauno miesto polikliniką“, – „Kas vyksta Kaune“ kalbėjo šios įstaigos vadovas.
Pagaliau Centro poliklinika turės liftą
Jo įrengimą ilgokai stabdė griežti, susiję su prieškarinio pastato paveldo statusu reikalavimai, todėl vien rekonstrukcijos (lifto įrengimo) projektavimas, įvairūs derinimai, leidimų suteikimas užtruko (P. Kibišos teigimu) apie pusantrų metų. Dabar liftas įrenginėjamas, ir šis procesas palaipsniui artėja prie pabaigos.
Seni langų rėmai šioje poliklinikoje jau pakeisti, sienos sutvarkytos, o lifto įrengimo, mansardos bei dalies kitų patalpų rekonstrukcijos, šildymo, elektros sistemų, vamzdynų keitimo ir kitus darbus pastate planuojama pabaigti ateinančių metų balandį. Vėliau numatyta Centro poliklinikos aplinkoje įgyvendinti kitus projektus. Savivaldybei atlaisvinus gretimo pastato patalpas, jį renovavus, įsikurs Šeimos klinika. Lygiagrečiai su šiuo ruošiamas ir Psichikos statybos centro su dienos stacionaro skyriumi statybos poliklinikos kieme projektas.
„Šiuo metu turime daugiau kaip 10 pastatų lokacijų, – visus pastatus nuolat reikia prižiūrėti, tvarkyti. Kad būtų ir gražu, ir patogu. Vienur darbus baigę vienur, pereiname į kitas vietas. Pernai remonto ir statybos darbams Kauno miesto poliklinika panaudojo 450 tūkstančius eurų, šiemet tam suplanuota gerokai didesnė suma, – pusantro milijono. Beje, valdymo išlaidoms per metus mes skiriame tik nepilną procentą įstaigos pajamų (tai – dar viena akivaizdi nauda, kurią nulėmė poliklinikų sujungimas ir reorganizacija)“, – atkreipė portalo „Kas vyksta Kaune“ dėmesį Kauno miesto poliklinikos direktorius P. Kibiša.
2022-aisiais Kauno miesto poliklinikai valstybinė bei teritorinės ligonių kasos, valstybės ir savivaldybės biudžetai skyrė keliasdešimt milijonų eurų. Teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, buvo naudojamos ir kitų šaltinių lėšos, tad bendra jų suma siekė 47mln.433 tūkst. eurų.
Kaip nurodyta 2022-ųjų Kauno miesto savivaldybės poliklinikos veiklos ataskaitoje, valstybės biudžeto lėšos, lyginant su skirtomis 2021-aisiais, sumažėjo 45,1 proc.(iki 1,74 mln. Eur.). Mažėjo ir savivaldybės skirtos poliklinikai lėšos, nes praėjusiais metais „atpuolė“ nemažai darbų. Kadangi jau buvo pasibaigęs COVID-19 pandemijos laikotarpis, ir Kauno miesto poliklinikos medikams nebereikėjo vykdyti kai kurių su koronaviruso plitimo savivaldybės teritorijoje stabdymu susijusių funkcijų.
Pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis praėjusiais metais Kauno poliklinika gavo 25,8 proc. daugiau lėšų nei užpernai, – iš viso 43 mln.42 tūkst. Daugiau pinigų šiai poliklinikai pervedė ir valstybinė ligonių kasa, taip pat 4,2 proc. daugiau pinigų buvo surinkta už poliklinikos personalo suteiktas mokamas medicinos paslaugas. Bet sumažėjo kai kurių programų finansavimas.
2022-aisiais Kauno miesto poliklinikos pasiektas finansinis rezultatas (grynasis perviršis) siekė 3 mln. 773 tūkst. eurų. Šios viešosios įstaigos veiklos metinėje ataskaitoje pažymimas ir 2022-ųjų reikšmingas sandoris, – iš sostinėje registruotos UAB „Diagnostikos sistemos” Kauno miesto poliklinika įsigijo reagentų biocheminiams bei imunocheminiams tyrimams už 1,13 mln. eurų.
Darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui praėjusiais metais poliklinika išleido 79,6 proc. savųjų sąnaudų. Kauno miesto savivaldybė 2022-aisiais įstaigai perdavė (pagal patikėjimo sutartis) 297 294 eurų vertės nekilnojamojo turto. Įstaigos turimos medicininės įrangos priežiūra bei smulkus remontas pernai atsiėjo 325 tūkst. eurų.
Prognozuojama, kad 2023-aisiais Kauno miesto poliklinikos pajamos bus 53 mln. 453 tūkst. eurų.
