Visoje šalyje vis labiau pastaraisiais metais populiarėjantis mirusiųjų palaikų kremavimas ir jų laidojimas urnose, leidžia ir Kaune taupiau naudoti turimus miesto kapinėse žemės plotus. Tačiau ir toliau nuo miesto, Kauno rajone, įrengtose Vainatrakio kapinėse sparčiai daugėja kapų kauburėlių. Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ patvirtino Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna, kasdien išduodama apie 10-12 leidimų palaidoti mirusius žmones.
Artimiausiame Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje numatoma pakeisti Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisykles, tarybos sprendimu patvirtintas 2010-ųjų liepos 23-ąją.
Pagal patikslintą taisyklių variantą, „veikiančioms kapinėms priskiriamos kapinės, kuriose gali būti formuojamos naujos kapavietės, formuojami nauji kapai, pakartotinai laidojama esamuose kapuose, kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose arba išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke“.
Dauguma mirusiųjų dabar laidojami miestui priklausančiose Vainatrakio kapinėse. Vienam kapaviečių kvartalui suformuoti skiriama apie vieną hektarą žemės. Tik su šiomis kapinėmis sietinos ir gyventojo galimybės, dar gyvam esant, iš anksto „užsisakyti amžinojo poilsio vietą“, kurią būtų galima skirti ir mirusio artimojo palaidojimui.
„Rezervuoti naujai kapavietei vietą galima tik Vainatrakio kapinių investiciniame kvartale. Tai kainuoja 800 eurų, dar apie 230 eurų tenka sumokėti už betoninę tvorelę, kuria pasirūpina mūsų įmonė. Šie mokesčiai – vienkartiniai. Asmuo, savo vardu sudaręs kapavietės priežiūros sutartį ir sumokėjęs savivaldybės tarybos nustatyto dydžio kapavietės rezervavimo mokestį, laikomas atsakingu už kapavietės priežiūrą ir turi visas taisyklėse nustatytas tokio asmens teises ir pareigas“, – paaiškino R. Čėsna.
Taisyklėmis reguliuojamas transporto įvažiavimas į kapinių teritorijas
Keičiant 30-ąjį minimų taisyklių punktą, pabrėžiama, jog transporto priemonių įvažiavimą į kapinių teritoriją kontroliuoja kapinių prižiūrėtojas. „Be atskiro rašytinio leidimo išdavimo, darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 15.30 val., šeštadieniais – nuo 8.00 val. iki 13.00 val., neribotą skaičių kartų leidžiama įvažiuoti specialiosioms transporto priemonėms, kapinių priežiūros darbus atliekančios įmonės transporto priemonėms, taip pat transporto priemonėms, pažymėtoms skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ ar vežančioms neįgalųjį (-iuosius) asmenį (-is), ir transporto priemonėms, laidojimo procesijos metu įvežančioms palaikus (karstuose ar urnose)“.
„Jei tik yra tinkamos įvažiuoti sąlygos, tai per laidotuves į kapinių teritoriją gali būti įleidžiama ir daugiau transporto priemonių, kad sunkiai vaikštantys, skaudžią netektį išgyvenantys mirusiojo artimieji nebūtų priversti iki laidojimo vietos netrumpą atstumą eiti pėsčiomis.
Griežtesni ribojimai taisyklėse reikalingi, kad kai kam nekiltų noro be jokios būtinybės šiaip sau po kapines važinėti. O tokių atvejų, kai jauni prabangių mašinų vairuotojai tingi paėjėti, bet įžūliai važiuoja, trikdydami tylą amžinojo poilsio vietoje, vis dar nemažai pasitaiko. Ypač vakarais, kai kapinėse būna daugiau lankytojų. Todėl ir kapines tvarkančiųjų transportui įvažiavimo į teritoriją laikas taip pat ribojamas, kad būtų mažiau triukšmo“, – paaiškino „Kapinių priežiūros“ įmonės vadovas.
Naujame taisyklių variante, kurį dar patvirtins Kauno miesto savivaldybės politikai, dar pasakyta, jog „atliekant kapavietės statinių (paminklo, antkapio, kapavietės tvorelės, kapavietės uždengimo plokštės) statybos ir (ar) rekonstravimo darbus, transporto priemonių valdytojams, įvežantiems šiems darbams reikalingus gaminius ir medžiagas, pateikusiems įvežamų kapavietės statinių įsigijimą (pagaminimą) patvirtinančius dokumentus ir sumokėjusiems savivaldybės tarybos nustatyto dydžio mokestį, kapinių prižiūrėtojas išduoda leidimą, su kuriuo į kapinių teritoriją leidžiama įvažiuoti ne daugiau kaip 3 kartus, bet ne ilgiau kaip trejus metus nuo šio leidimo išdavimo.
Esant kitoms objektyvioms aplinkybėms, kapinių prižiūrėtojas transporto priemonių valdytojams išduoda vienkartinį leidimą transporto priemonėmis įvažiuoti į kapinių teritoriją. Transporto priemonėmis įvažiuoti į kapinių teritoriją galima tik leidus kapinių prižiūrėtojui.“
Ne eilės tvarka galima pasirinkti tik laisvas kolumbariumų nišas kapinėse
Sostinėje prieš keliolika metų teko dalyvauti laidotuvėse, kai mirusio palaikai atgulė privačiose kapinėse, miškingoje vietovėje, Kairėnuose. O kitu atveju Vokietijoje, svečiuojantis Heseno žemėje, dėmesį atkreipė vietinė kapinių tvarka. Nedidelio miestelio kapinėse buvo matyti žole užsėtas nemažas žemės plotas. Pasirodo, tai – irgi kapinės, tik paskutinis palaidojimas čia įvykęs daugiau nei prieš 30 metų.
Praktiški vokiečiai patikino, kad jiems nėra jokios būtinybės plėsti kapinių teritorijos. Ji nesikeičia, nors kapinės veikia, ir laidojimų daugėja. O tvarkomasi taip, kad tai, kas žemėje ilsisi, visada lieka nepajudinta.
Tačiau, suėjus tam tikram terminui, visos antžeminės kapaviečių dalys (tvorelės, antkapiai) toje „pievoje“ jau nuimtos. Vienas jų gal išsivežė mirusiojo artimieji, o kur panaudoti likusias dalis, – jau vietos savivaldybės rūpestis.
Žodžiu, liko išlygintas žalias laukas, ir jame netrukus prasidės nauji palaidojimai. Atguls jau kiti vietos bendruomenės nariai, iškeliavę į amžinybę. Tokiais atvejais nepaisoma jokių „giminysčių“, laikomasi nuostatos, kad po mirties – visi lygūs, todėl galimybė greta gal prieš 50 metų palaidoto senelio šiais laikais, kai ateina metas, laidoti ir jo sūnaus ar marčios palaikus, čia nenumatyta.
Kaune „kapo senatis“ yra penkeriais metais trumpesnė. Tad jeigu nuo paskutinio palaidojimo konkrečioje kapavietėje prabėgo daugiau kaip 25-eri, ir joje pakanka vietos kito mirusiojo palaikams karste ar urnoje palaidoti, už kapavietę atsakingas asmuo gali kreiptis į „Kapinių priežiūrą“ dėl leidimo laidoti.
„Naujos kapavietės veikiančiose kapinėse skiriamos pagal laidojančio asmens rašytinio prašymo skirti naują kapavietę pateikimo datą ir vadovaujantis kapinių planu eilės tvarka, išskyrus atvejus, kai to negalima padaryti dėl antžeminių ir (arba) požeminių gamtinių ar techninių kliūčių (statinių, įrengimų, įrenginių, želdinių, vandens sankaupų, didelių gabaritų uolienų ar atskirų jų dalių ir pan.). Kapinių prižiūrėtojas, žurnale užpildydamas laidojančio asmens duomenis, pažymi ir prašymo skirti naują kapavietę pateikimo datą“, – pabrėžiama taisyklėse.
O įrašus tame žurnale kontroliuoja savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius. Pagal taisykles, šiam skyriui pateikti žurnalą bei kitus su juo susijusius dokumentus, ne rečiau kaip kartą per metus privalo kapinių prižiūrėtoja – savivaldybės įmonė.
„Ne eilės tvarka pasirinkti galima tik laisvas kolumbariumų nišas ir Kauno miesto Vainatrakio kapinių investiciniame kvartale esančias kapavietes“, – skelbia pakeistas vienas iš Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių keičiamų punktų.
Išimtis – Petrašiūnų kapinės, laikomos prestižinėmis. Vieta laidojimui jose gali būti skiriama tik pritarus komisijai, kurios vadovė yra (buvo?) iki miesto tarybos naujos kadencijos pradžios savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja dirbusi Eglė Andriuškienė. Kokiose pareigose ji savivaldybėje tęs savo darbą, dar oficialiai nepranešta.
Privačių kapinių Kaunas neturi
… ir potencialūs investuotojai vis dar neviešina savo planų tokias kapines įrengti. Galbūt savo investicijas jie numato panaudoti kituose pelninguose versluose, kur mažiau išankstinių sąlygų bei procedūrų, kurių būtina laikytis? O gal neranda kapinėms įrengti pakankamai didelio sklypo? Juk vien sanitarinė apsaugos zona aplink kapines turėtų būti ne siauresnė nei 300 metrų?
Nebent kas kokį miško gabalą kur nors pakaunėje paveldėjęs ar iš paveldėjusiojo įsigijęs, galėtų apie kapinių įrengimą būtų pasvarstyti. Tik greičiausiai prieitų prie išvados, jog medžius iškirtus, toje teritorijoje pelningiau būtų užsiimti gyvenamųjų namų, bet ne kolumbariumų statybomis bei kapaviečių įrengimu. Kaip ten bebūtų, tačiau niekas nekalba apie Kaune ar greta jo galimo vystyti privataus kapinių verslo užuomazgas.
Negalima teigti, kad Kaune neieškoma vietos esamuose „mirusiųjų miestuose“, kad jų netektų smarkiai plėsti.
„Kapinių priežiūros“ įmonės darbuotojai, kaip pasakojo R. Čėsna, inventorizavo neprižiūrimus kapus senosiose Seniavos kapinėse. „Identifikuotos apleistos kapavietės, nustatyti jas įsipareigoję prižiūrėti asmenys. Patikslinus jų duomenis, išsiųsti priminimai, kad būtina artimųjų kapus sutvarkyti. Deja, situacija beveik nepasikeitė. Po metų dar kartą išsiuntinėjome priminimus. Jei rezultato nematysime, ką toliau su apleistais kapais daryti, tarsimės su savivaldybe, kaip spręsti šią problemą“.
Tarp kitko, žmogui „susiprivatizuoti“ menką žemės plotelį, tikintis, kad naują kapavietę bet kuriose viešose Kauno kapinėse galima užsirezervuoti po to, kai bent porą metų prižiūri kokį apleistą kapą, irgi neverta. Nors ir ne vieną, bent keletą tokių kapų tvarkytum netoli to, kuriame ilsisi tavo mirę artimieji, tai bus laikoma savanoryste, bet ne oficialia asmens garantija, kai prireiks, jam teisėtai turėti plotelį naujai kapavietei.
Visoje Lietuvoje vieta laidoti mirusįjį viešose kapinėse suteikiama nemokamai. Už visa kitą reikia mokėti. Kad laidotuvės brangiai kainuoja, niekam ne paslaptis. O kas dabar pigu..?
