Prisimenant gyvybę kainavusį Romo Kalantos protestą prieš sovietų valdžią sekmadienį Kaune, Muzikinio teatro sodelyje, bus minimos kalantinės.
Po vidurdienio čia skambės kompozitoriaus Jaroslavo Cechanovičiaus mišios „Requiem. Žuvusiems už laisvę“ ir fragmentai iš Kipro Mašanausko roko operos „1972“. Renginyje pasirodys apie pusantro šimto atlikėjų, pranešė savivaldybė.
„Pernai minėjome Romo Kalantos žūties penkiasdešimtmetį. Šių metų vasarį šiam laisvės šaukliui būtų suėję 70 metų. Anuomet devyniolikmečio auka okupuotoje Lietuvoje padėjo išlaikyti ir įžiebti laisvės idėjas, o jis pats tapo patriotizmo bei pilietinio pasipriešinimo sovietinei santvarkai simboliu“, – sakė vicemeras Mantas Jurgutis.
„Kalantinių dvasia neatsiejama nuo masinių susibūrimų, gitarų ir roko muzikos. Ji vėl suskambės tuometinių įvykių epicentre – Laisvės alėjoje“, – teigė jis.
Pasak vicemero, kasmetiniu renginiu „Romą Kalantą prisimenant“ miestas siekia puoselėti visuomenės istorinę atmintį, ugdyti pilietinę savimonę ir skatinti bendruomeniškumą.
Sekmadienio vidudienį kauniečiai kviečiami burtis Laisvės alėjoje, netoli Miesto sodo ir Muzikinio teatro, kur 1972-ųjų gegužės 14-ąją, protestuodamas prieš sovietų okupaciją, susidegino R. Kalanta.
Po koncerto R. Kalantos atminimą laisvės dainomis bei literatūriniais skaitymais pagerbs tradiciškai susiburiantys bardai. Minėjimo dalyviai taip pat kviečiami tęsti tradiciją ir R. Kalantos žūties vietoje uždegti atminimo žvakeles.
Pernai Kauno miesto savivaldybės taryba R. Kalantą paskelbė Kauno miesto garbės piliečiu.
1972 metų gegužės 14 dieną devyniolikmetis R. Kalanta Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, pasidegė. Jis ligoninėje mirė.
Lietuvoje tai buvo pirmas susideginimo, protestuojant prieš okupacinę valdžią, atvejis.
Iškart po tragiško R. Kalantos protesto Kaune nuvilnijo pasipriešinimo banga – negalėdama dalyvauti R. Kalantos laidotuvėse, minia kauniečių plūdo į miesto sodą. Prasidėję susirėmimai su milicija truko kelias dienas. KGB ataskaitų duomenimis, į gatves tuomet išėjo per 3 tūkst. žmonių, o demonstracijas malšino kone dvigubai daugiau milicininkų, kitų jėgos struktūrų, suimti 402 asmenys.
