Konservatoriams pristačius planuojamą mokesčių reformą, už galvos stveriasi ir ekspertai, ir smulkusis verslas, ir savarankiškai dirbantys su verslo liudijimais bei įregistravusieji individualią veiklą, kuriuos finansų ministrė Gintarė Skaistė pavadino „gyvulių ūkiu“. Dirbantiesiems savarankiškai grasinama gerokai didesniais mokesčiais, tad ekspertai prognozuoja liūdnus scenarijus: gali laukti kainų šuoliai, protestai, o dalis dirbančiųjų savarankiškai gali ir į šešėlį pasitraukti.
Dirbančių savarankiškai pajamas prilygino darbo santykiams
Finansų ministrė G. Skaistė, pristatydama mokestinę reformą pareiškė, kad siekiama individualios veiklos apmokestinimą per trejus metus priartinti prie darbo santykių apmokestinimo.
„Individualioje veikloje yra daug taip vadinamo gyvulių ūkio, kur aukštas pajamas gaunantys asmenys moka santykinai daug mažesnius mokesčius negu darbo santykiuose. Tai siūlome aukštesnių pajamų diapazone daryti tam tikrus sprendimus“, – sakė ji.
Paradoksas tas, kad naujojoje reformoje aukštas pajamas gaunančiais asmenimis laikomi tie, kurie uždirba daugiau kaip 10 tūkst. eurų per metus. Kitaip sakant – apie 800 eurų per mėnesį.
Primename, kad valstybės nustatytas 2023 metais vidutinio darbo užmokesčio dydis siekia 1684,90 eurų, tad kodėl 800 eurų gaunantis savarankiškai dirbantis darbuotojas priskiriamas turtingųjų klasei, kurią reikia riebiai apmokestinti – taip ir lieka neaišku.
Kas keisis dirbantiems su individualia veikla?
Finansų ministerijos siūlymu, laipsniškai būtų didinama gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo viršutinė riba iki 20 proc.
Nuo 2024 metų GPM tarifas dar nekeičiamas.
Nuo 2025 metų GPM tarifo viršutinė riba didinama nuo 15 proc. iki 17 proc. Apatinė riba, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas, pradeda mažėti, mažinama nuo 20 iki 15 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų.
Nuo 2026 metų GPM tarifo viršutinė riba didinama nuo 17 proc. iki 20 proc. Apatinė riba, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas pradeda mažėti, mažinama nuo 15 iki 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų.
Siūloma padidinti socialines garantijas dirbantiems savarankiškai – jie mokėtų 1,31 proc. įmoką nuo apmokestinamųjų pajamų ir galėtų gauti nedarbo išmoką.
Kaip sakė Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daina Balasevičienė, mūsų krašte su IDV dirba 759 asmenys. Nemaža dalis jų dirba statybų, pavėžėjimo sektoriuje.
„Tiksliai negaliu atsakyti, kiek Kėdainių rajone registravusių individualią veiklą uždirbo iki 10 tūkst. eurų. Tačiau prognozuojama, kad bus paliestų dėl šios mokestinės reformos tik apie 25 proc. dirbančiųjų pagal individualios veiklos pažymą.
Manau, kad dar yra kelios savaitės diskusijoms, įvertinant mokestinėje reformoje pateiktą kiekvieną skaičių. Ar tikrai GPM ir mokesčių kredito pokyčiai yra ta riba iki 10 tūkst. Eur, kuri nepalies apmokestinamas pajamas gaunančius asmenis, dirbančius pagal individualios veiklos pažymą?
Mano nuomone, didelė tikimybė, tie kurie uždirba daug, vykdydami individualią veiklą, skaidriai veikti jiems neapsimokės“, – sakė pašnekovė.
Kas keisis dirbantiems su verslo liudijimais?
Mokesčių reforma paliestų esą tik keliolika procentų dirbančiųjų su verslo liudijimais. Siūloma, kad fiksuotas pajamų mokestis būtų taikomas individualios veiklos pajamoms iki 20 tūkst. eurų (dabar – iki 45 tūkst. eurų).
Siūloma taikyti 15 proc. GPM tarifą nuo 80 proc. apyvartinių lėšų.
Paslaugas būtų galima teikti tik gyventojams, bet ne įmonėms.
Fiksuotas pajamų mokestis gali būti taikomas gyvenamosios paskirties patalpų nuomos pajamoms iki 45 tūkst. eurų.
Verslo liudijimai gali visai išnykti
LR Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, per 2022 m. Kėdainių rajono savivaldybėje buvo išduoti 955 verslo liudijimai fiziniams asmenims.
Asmenų, dirbančių su verslo liudijimu, populiariausia veikla išlieka kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla − jos sudaro beveik 30 proc. išduotų verslo liudijimų per metus. Antroje vietoje pagal populiarumą − mažmeninė prekyba ir specializuoti statybos darbai.
Daugėja ir gyvenamosios paskirties patalpų nuomotojų (išduoti 103 verslo liudijimai).
„Šiuo metu dirbantis su verslo liudijimu gali gauti ne daugiau kaip 45 tūkst. Eur pajamų, o iš įmonių – tik 4,5 tūkst. Eur. Įgyvendinus reformą, numatoma, kad dirbantys su verslo liudijimu galės teikti paslaugas, parduoti prekes tik gyventojams.
Pristatyta mokesčių reforma palies tik tuos verslininkus, dirbančius su verslo liudijimu, kurių pajamos viršija 24 tūkst. Eur, t. y. statistiškai trečdalį. Paskaičiuota, kad dirbantis su verslo liudijimu verslininkas, kurio pajamos per metus sudaro 24 tūkst. Eur, GPM sudaro tik 2,2 proc. Todėl reforma mažins mokestinę/socialinę atskirtį.
Manau, kad ši verslo forma taps vis daugiau nepatraukli ir ateityje gali net išnykti. Po reformos dalis uždirbančių didesnes pajamas gali pasitraukti ir dirbti šešėlyje“, – svarstė D. Balasevičienė.
Kas keisis turintiems mažąsias bendrijas?
Mokesčių reforma palies ir tuos, kurie turi įsteigę MB.
Planuojama MB nariams nuo 50 iki 90 proc. padidinti apmokestinamąją „Sodros“ įmokų bazę, tad mokesčiai iš esmės bus kone dvigubai didesni.
MB nariams ketinama taikyti ir „Sodros“ lubas – maksimalią sumą, nuo kurios neskaičiuojamos VSD ir PSD įmokos. Dabar ji yra 43 VDU, norima padidinti iki 60 VDU.
Stumia dirbti samdomo darbo?
Jei reformai bus pritarta, savarankiškai dirbantieji turės gerai pagalvoti, ar turima darbo forma juos vis dar tenkins. Tačiau neatmetama ir tai, kad dalis jų išeis dirbti samdomo darbo. O gal to tokiais drastiškais žingsniais ir yra siekiama?
„Kiekvienas smulkusis verslininkas turi pasiskaičiuoti, ar po reformos apsimokės dirbti su ta verslo forma, su kuria dirbo, ar reikės rinktis kitą verslo formą.
Galbūt geriau eiti dirbti samdomą darbą, kai dabar deklaruojama, kad darbuotojų didžiausias trūkumas“, – svarsto D. Balasevičienė.
Ji priduria, kad dabar darbdaviai nevengia pasinaudoti savarankiškai dirbančiaisiais – sudaro sutartis su jais vietoje įprastos darbo santykių sutarties, taip išvengdami mokesčių, o dirbantysis galiausiai gauna gerokai mažiau, nei turėtų.
„Darbdaviai, kuriems reikia samdomų darbuotojų, vis dažniau gudrauja ir sudaro paslaugų sutartis su dirbančiais pagal individualios veiklos pažymą ar prašo įsiregistruoti MB.
Tai dėl kelių priežasčių: nereikia mokėti atostoginių ar išeitinių pašalpų, vesti darbuotojo apskaitos, neatsako už darbuotojo saugą ir t.t., ir dar – mokestinė našta įmonei yra mažesnė“,– sakė Kėdainių TVIC direktorė.
Reforma drąsi, bet reikalinga
„Ši mokesčių reforma drąsus žingsnis, kuris buvo reikalingas, – sako D. Balasevičienė ir priduria, kad kol kas vis dėlto sunku pasakyti, ar ji bus efektyvi verslui. – Savarankiškai dirbančiųjų laukia didesni mokesčiai, teigiama, kad didinamos socialinės garantijos, o tų, kurie gauna didžiules algas iš darbo santykių, lauks mažesnis GPM tarifas. Sveikintinas dalykas smulkiojo verslininko sąskaita, vykdančių individualią veiklą, tai reiškia, kad mokesčius bus administruoti paprasčiau, kadangi atsidarius tokią sąskaitą, VMI įrašys į mokesčių mokėtojų registrą, tai leis lengviau sumokėti deklaruojamus mokesčius“.
Tiesa, tiems, kas uždirba daugiau nei vidutinį atlyginimą, laukia valdžios dovanėlė – progresinis mokestis, kuris apims visas gaunamas pajamas, tokias, kaip parduotą nekilnojamąjį turtą ir pan.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
