Pirmadienį Kaune prof. Liudas Mažylis pristatė naujausią savo knygą „Vėl karas Europoje“. Dienoraščio forma parašytos knygos dominuojanti tema – totalinis Rusijos karas prieš Ukrainą. Įrašai knygoje apima 2022-uosius metus: nuo stiprios karo nuojautos, karo pradžios vasario 24-ąją, sankcijų Rusijai pateikimo iki šalies kandidatės statuso suteikimo Ukrainai tapti ES nare.
Knygos pristatyme Leonido Donskio bibliotekoje su autoriumi dalyvavo VDU docentė Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė, o ištraukas skaitė bei diskusiją moderavo Vilius Kaminskas.
Karo nuojautos
L. Mažylis sakė, kad dar 2021 m. pavasarį Rusija buvo sutelkusi 100 tūkst. kariuomenę aplink Ukrainos sienas.
„2022 m. sausį supratome, kad Baltarusija tampa placdarmu, kad ji padės Rusijai savo teritorija, infrastruktūra ir oro erdve puolant Kyjivą ir „paimant“ jį per labai trumpą laiką. Vasario 23 d. Europos parlamento Liaudies partijų delegacija lankėsi Rukloje, Vilniuje, nes jau buvo akivaizdu, kad tik „dienų klausimas“. O vasario 24 d. karas prasidėjo“, – kalbėjo L. Mažylis.
VDU docentė Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė irgi prisimena karo nuojautos nuotaikas. „Turėjau Kyjive reziduojantį doktorantą, jis dirbo tarptautinėje europinėje institucijoje. Dar 2021 m. gruodį, kai planavome atsiskaitymus, jis pradėjo prašyti, kad atsiskaitytų greičiau, nes „kažkas“ gali įvykti, gali tekti bėgti, išvykti“, – mena docentė.
Knygos įraše 2022 m. sausio 24 d. L. Mažylis rašo: „Rusija sutelkė karines pajėgas aplink Ukrainą, Kremlius ultimatyviai reikalauja NATO atitraukti pajėgas iš Rytų Europos… Tačiau efektas priešingas: Vakarų valstybės pareiškė stiprinsiančios rytinį NATO flangą. (…) Šiandien JAV valstybės departamentas nurodė diplomatų šeimoms palikti Ukrainą. Panašiai pasielgė ir Jungtinė Karalystė.“
Karo vyksmas
Vasario 24 d. įraše knygoje autorius pažymėjo: „Šiandien 5 val. ryto Rusija užpuolė Ukrainą. (…) Pirmieji sprogimai nugriaudėjo Kyjive, puolimas buvo pradėtas iš visų pusių: nuo Rusijos, nuo Baltarusijos, nuo Krymo, nuo Padniestrės.“
Renginyje jis aptarė Rusijos vartojamą terminą karui apibūdinti. „Kalbant apie terminą „spec. operacija“, pastaroji „spec. operacija“ vyko 1939 m. Vakarų Ukrainoje, kai buvo pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas. Rusijai nieko nereikia konstruoti, kurti iš naujo – ji iš savo istorijos pasiėmė visas niekšybes. Tada Vakarų Ukrainos žemių atsiejimą jie irgi vadino „spec. operacija“, – pažymėjo prof. L. Mažylis.
Anot jo, šiandieninė Rusija niekuo nesiskiria nuo to, kokia ji buvo prieš 150 m., nuo to kaip veikė, kokias skerdynes, žiaurumus organizavo.
Prof. L. Mažylis pabrėžė, kad karo veiksmai Ukrainos teritorijoje vyksta jau dešimtus metus, o 2022 m. vasario 24-ąją imtasi dar žiauresnių veiksmų.
Susirinkusiesiems profesorius užsiminė apie Vasario 16-osios akto paieškas ir atskleidė, kad jas teko šiek tiek nukelti. „2017 m. lankiausi Zaporižioje. Tuo metu jau buvau parašęs paraišką vykti į Berlyną ieškoti Akto. Dokumento paieškos buvo atidėtos vienai savaitei. Zaporižioje man paaiškino, kad pas juos jau yra pafrontė, nors iki pilnos agresijos 2022-aisiais buvo dar toli, toli. Čia veikė ligoninė, kur nuolat vežė sužeistuosius karo veiksmuose. „Tai“ prasidėjo kur kas anksčiau – kai Rusija sugalvojo perbraižyti sienas sau naudinga linkme“, – teigė L. Mažylis.
VDU docentė I. Unikaitė-Jakuntavičienė išskyrė ambicingą Ukrainos tikslą: susigrąžinti visas teritorijas, priklausiusias iki 1991 metų. „Tikslo pasiekimas priklauso nuo sąjungininkų, rėmimo“, – akcentavo pašnekovė.
Laukia atpildas
Profesorius ir docentė teigė, kad karo baigtis nėra aiški. Anot jos, daug kas priklausys nuo to, kaip pavyks išlaikyti susitelkimą kitoms valstybėms ir kiek išliks noras parodyti agresorei Rusijai bei ją palaikančioms valstybėms, kad nebus leista trypti vakarietiškų vertybių, pažeidinėti teisės normų.
„Matėme, kaip sunkiai vienijosi valstybės dėl pagalbos kare. Dar ir dabar yra nenoras imtis visko, kad valstybės pagelbėtų: visų planuotų ginklų ir kitų sutartų dalykų dar neduoda. Išlieka baimė kažką padaryti pagelbėjant Ukrainai: o kaip sureaguos Rusija?“, – atkreipė dėmesį docentė I. Unikaitė-Jakuntavičienė.
Pasak jos, tai karas ne prieš vieną valstybę, dėl teritorijų – tai karas prieš visas vakarietiškas valstybes, tad būtina parodyti, kad agresorė negali diktuoti visam pasauliui savo taisyklių.
Prof. L. Mažylis pridūrė, kad šiuo metu Tarptautinis baudžiamasis teismas jau yra atlikęs esminius darbus, o Europos parlamente pasiektas lūžio taškas, kai tarp įvairių frakcijų sutarta, jog Rusija – terorizmą skatinanti valstybė.
