Be jau paskelbtų trijų sukakčių, kurios kitąmet bus minimos kaip atmintini metai, 2024 metais siūloma atkreipti dėmesį į dar 17 Lietuvai svarbių įvykių ir asmenybių. Tai numatoma grupės parlamentarų parengtame Seimo rezoliucijos projekte.
„Visai sėkmingai įgyvendiname praktiką, kai tik trys sukaktys nominuojamos atminais metais. 2024 metais nusprendėme, kad švęsime ir minėsime Dainų šventės šimtmetį, NATO ir Europos Sąjungos narystės jubiliejų ir diplomatų Lozoraičių jubiliejų. (…) Rezoliucija yra priminimas, kokios svarbios sukaktys tais metais dar įvyks“, – BNS sakė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.
Pagal rezoliucijos projektą, kitąmet kviečiama pagerbti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikus Pacus, mat 1624 metais gimė LDK didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas ir 2024 metais bus minimos 400-osios jo gimimo metinės.
2024 metais bus minimos ir 150-osios žymaus visuomenės veikėjo, publicisto, leidėjo Antano Macijausko gimimo metinės, 135-osios Lietuvos karininko, kapitono, nepriklausomybės kovų dalyvio Teodoro Balnio gimimo metinės, 130-osios Vilniaus universiteto bibliotekininkės, pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės gimimo metinės, 120-osios Lietuvos laisvės gynėjų sąjungos įkūrėjo Petro Paulaičio gimimo metinės.
Taip pat siūloma pagerbti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16 dienos deklaracijos signataro Jono Žemaičio-Vytauto atminimą. 2024 metais bus minimos jo 115-osios gimimo bei 70-osios mirties metinės.
Kitus metus raginama paskelbti ir Lietuvos katalikų kunigo, disidento, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbio Vincento Vėlavičiaus bei Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos nario Povilo Morkūno-Rimanto metais. Kitais metais sueis 110 metų nuo jų gimimo.
Rezoliucijos projektu norima pagerbti ir Lietuvos katalikų kunigo, disidento, pogrindinio leidinio „Aušra“ ir „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ bendradarbio Prano Račiūno, architekto Antano Vivulskio atminimą.
Taip pat siūloma atskirai pažymėti Lietuvos olimpinį judėjimą, Žemės ūkio akademiją ir žemės reformą, prisimenant, kad 1924 metais Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje ir tais pačiais metais įsteigta Žemės ūkio akademija.
Į atmintinų metų sąrašą įtraukta ir Povilo Plechavičiaus įkurta Vietinė rinktinė, partizaninis karas, Kauno ir Šiaulių getų likvidavimas, nes sukanka 80 metų nuo šių įvykių.
Be to, 2024 metais sueis 70 metų nuo sukilimo sovietų įkurtame Kengyro lageryje Kazachstane, 30 metų – kai pasirašyta dvišalė Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis.
Jeigu Seimas pritars šiam sąrašui, visoms progoms reikės sudaryti tarpžinybines komisijas parengti minėjimo programoms.
2021 metais Seimas priėmė nutarimą, kad per metus gali būti paskelbiami ne daugiau kaip treji atmintimi metai. Tokioms sukaktims paminėti sukuriamos specialios programos, skiriamas finansavimas.
Pasak P. Kuzmickienės, rezoliucijoje siūlomoms sukaktims specialios lėšos nenumatomos, tačiau šias progas savo iniciatyva gali paminėti bendruomenės, savivaldybės, atskiros institucijos.
