Rusijos opozicijos atstovai, Lietuvoje gyvenantys rusai ir baltarusiai prašo Seimo apsigalvoti dėl kai kurių juos paliesiančių ribojimų. Jei parlamente svarstomo įstatymo nuostatos nebus sušvelnintos, jie greitai negalės prašyti ir gauti Lietuvos pilietybės, Rusijos piliečiai su tam tikromis išimtimis negalės pirkti nekilnojamojo turto. „Jaučiu, kad praradau tikėjimą protu ir teisingumu“, – teigia Lietuvoje gyvenantis verslininkas Matvėjus Linovas.
Praėjusią savaitę Seimas po svarstymo pritarė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektui. Kai kurie jame numatyti ribojimai sukėlė daug šurmulio tarp Lietuvoje gyvenančių rusų bei baltarusių.
Priėmus įstatymą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams būtų sustabdytas elektroninio rezidento statuso suteikimas ir elektroninės atpažinties sertifikatų bei elektroninio parašo sertifikatų galiojimas. Rezidento statusą turintys užsieniečiai gali prisijungti prie Elektroninių valdžios vartų, pasirašyti dokumentus elektroniniu parašu, steigti įmonę ir panašiai.
Numatyta stabdyti galimybę Rusijos piliečiams bei jiems priklausantiems juridiniams asmenims Lietuvoje įsigyti nekilnojamąjį turtą, išimtis galiotų tiems, kurie turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.
Galiojant šiam įstatymui rusai ir baltarusiai Lietuvoje negalėtų prašyti ir gauti mūsų šalies pilietybės. Išimtis kol kas numatyta tik tiems atvejams, kai pilietybės atsisakoma arba priimamas sprendimas žmogui įgijus kitos valstybės pilietybę.
„Tuos asmenis, kurie seniai nori nutraukti ryšius su režimu, mes sumetame į bendrą katilą. Aš nežinau, ar čia tas dalykas, kuris mūsų nacionaliniam saugumui turės kažkokios reikšmės apskritai“, – neseniai vykusiame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje pasiūlymu apriboti galimybę gauti Lietuvos pilietybę suabejojo socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
Tačiau galiausiai komitete siūlymui pritarta bendru sutarimu, nes buvo akcentuota, kad teisės akto galiojimas numatytas tik vieneriems metams.
Siūlo sušvelninti nuostatas
Trečiadienį ribojimus numatantį projektą ir vėl svarstys NSGK, Seimo nariai jam yra pateikę įvairių siūlymų.
Laisvės partijos frakcijos nariai siūlo, kad ribojimas dėl pilietybės būtų netaikomas Baltarusijos piliečiams, o pilietybės prašyti ir ją gauti galėtų Rusijos piliečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, arba tie, kurie turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę ir yra gauta informacija, kad žmogus nekelia grėsmės valstybės saugumui.
Laisvės partijos atstovai siūlo nedrausti įsigyti nekilnojamojo turto tiems Rusijos piliečiams, kurie turi ne tik laikiną, bet ir pastovų leidimą gyventi Lietuvoje, be to, jie siūlo ribojimo įsigyti turtą netaikyti tuomet, kai Rusijos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu.
Du konservatorių frakcijos atstovai siūlo padaryti išimtį tiems asmenims, kurie Lietuvos pilietybę gali gauti natūralizacijos tvarka ir turi specialią VSD pažymą, rodančią, kad jie nekelia grėsmės. Taip pat tiems, kurie turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę.
Galutinis balsavimas dėl įstatymo Seime numatytas ketvirtadienį.
L. Sobol: tai apsunkins gyvenimą
Neseniai į Seimo frakcijų seniūnus kreipėsi ilgametė Aleksejau Navalno sąjungininkė, Rusijos opozicijos politikė Liubovė Sobol.
Ji rašė neabejojanti, kad įstatymo projekto iniciatoriai ir jį balsavimuose palaikę Seimo nariai visų pirma galvoja apie savo šalies saugumą ir siekia apsaugoti savo piliečius nuo Rusijos, valstybės-agresorės ir teroristės, įtakos.
„Dalis priimtų pataisų, draudžiančių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą (iš tiesų siūloma jį drausti įsigyti Rusijos piliečiams, neturintiems laikino leidimo gyventi mūsų šalyje – aut.) bei įgyti Lietuvos pilietybę, rimtai apsunkina gyvenimą žmonėms, kurie ilgus metus kovojo su V. Putino režimu ir dėl grėsmės jų gyvybei ir laisvei buvo priversti bėgti ir ieškoti prieglobsčio Lietuvoje“, – kreipimesi rašo ji.
Taip pat, pasak opozicijos politikės, pataisos nėra palankios tiems, kas sąmoningai paliko Rusiją ir nusprendė gyvenimą susieti su Lietuva.
Pasak L. Sobol, tai labai nedidelė Lietuvos mastu žmonių grupė, kuri išmoko kalbos, susirado darbus, pamilo savo naująją tėvynę ir neįsivaizduoja savęs kitur.
Jie, pasak rusų opozicionierės, siekia integruotis į Lietuvos visuomenę ir tapti jos pilnaverčiais nariais.
„Lietuva jau tapo jų namais ir todėl siūlomi draudimai smogia jiems itin skaudžiai“, – pabrėžia ji.
Tai, kad draudimai galios laikinai, anot kreipimosi, nepalengvina jų padėties, nes draudimų pabaiga susiejama su karinės agresijos veiksmų nutraukimu, o tai žmonių padėtį ne vieneriems metams palieka kabančią ore.
„Neabejoju, kad jei toks Lietuvai lojalus žmogus įsigytų butą arba netgi įgytų pilietybę su visom susijusiomis teisėmis, tai nei kiek nepakenktų jūsų šalies saugumui. Atvirkščiai, tai taptų demokratijos vertybių įgyvendinimo pavyzdžiu ir prisidėtų prie Lietuvos visuomenės susivienijimo“, – rašo ji.
Kreipimesi L. Sobol prašo dar kartą įvertinti visus priimamų sprendimų pliusus ir minusus ir peržiūrėti nuostatas, liečiančias žmonių, gimusių Rusijoje ir Baltarusijoje, teises.
Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėja teisės klausimais Christina Richter praėjusią savaitę Delfi teigė, kad siūlomos pataisos dėl ribojimų sukuria didelių sunkumų įstatymus gerbiantiems ir Lietuvai lojaliems Baltarusijos piliečiams, įskaitant ir tuos, kurie ilgą laiką gyvena Lietuvoje.
Prašo Seimo apsigalvoti
Neseniai internete buvo paskelbta peticija, kurios autoriai, Lietuvoje, kaip patys pabrėžia – legaliai gyvenantys rusai ir baltarusiai atkreipia dėmesį, kad pataisos prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, draudžiančiai žmogaus teises varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
Taip pat – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai, draudžiančiai diskriminaciją.
„Šios pataisos turės įtakos daugelio Lietuvai lojalių žmonių teisėms, kurie sąmoningai susiejo savo gyvenimą su šia šalimi, be kita ko, dėl atviro, viešo pasipriešinimo Rusijos ir Baltarusijos režimams“, – rašoma peticijoje.
Be to, pabrėžiama, kad įstatymo projekto pataisos suformuluotos taip, kad apribojimai taikomi ne tik ilgą laiką Lietuvoje gyvenantiems asmenims, bet ir lietuvių kilmės asmenims, asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos pilietybę, ir Lietuvos piliečių šeimos nariams.
Peticijos autoriai ragina iš projekto išbraukti nuostatą, ribojančią Rusijos ir Baltarusijos piliečių teisę kreiptis dėl pilietybės. Jie primena, kad Europoje veikia asmenų, pretenduojančių į pilietybę, patikrinimo mechanizmas.
Rusai ir baltarusiai taip pat prašo panaikinti apribojimą nuolat ar laikinai Lietuvoje gyvenantiems Rusijos piliečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą ir palikti galimybę Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, turintiems galiojančią bet kurios ES šalies išduotą vizą, kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, jei jų šeimos nariai turi leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje arba yra Lietuvos piliečiai.
„Tai leis susijungti šeimoms, turinčioms skirtingus pasus, taip pat aukštos kvalifikacijos specialistų, prisidedančių prie mokslo, technologijų ir Lietuvos ekonomikos kūrimo, šeimoms“, – teigia jie.
Taip pat raginama neatimti galimybės naudoti elektroninį parašą – be jo net ir nedidelį šeimos verslą bus sunku valdyti visiškos skaitmenizacijos sąlygomis.
„Teisių apribojimas gali būti neterminuotas, o priėmus pataisas gali būti taikomi kiti apribojimai: atsisakymas įdarbinti, ostrakizmas, draudimas viešai reikšti savo nuomonę ir kiti pagrindinių žmogaus teisių suvaržymai. Tokie pokyčiai vyksta tyliai – tai žinome iš Rusijos patirties“, – rašoma peticijoje.
„Bendruomenės žmonės dalijasi baime, kad praras pradinį įnašą už ką tik įsigytą būstą lizingu ir jaučia skausmą, kad negali būti su savo artimaisiais. Nerimauja, nes nežino, kaip paaiškinti savo pilnamečiams vaikams, turintiems rusiškus ir baltarusiškus pasus, kad jie bent metus negalės pradėti visaverčio gyvenimo su užtikrintumu dėl rytojaus“, – rašoma peticijoje. Ją šiuo metu yra pasirašę daugiau kaip 1,2 tūkst. asmenų.
M. Linovas: visur tvyro panika
Iš Rusijos į Lietuvą atvykęs ir sostinėje „Iliuzijų muziejų“ įkūręs verslininkas Matvėjus Linovas teigia, kad tokie siūlymai prives prie užsieniečių diskriminavimo Lietuvoje.
„Kaip aš jaučiuosi? Jaučiu, kad praradau tikėjimą protu ir teisingumu, kurį visada turėjau. Ar šis įstatymas padės Ukrainai laimėti karą? Visą dieną bandžiau supranti kaip, bet taip ir nepavyko.
Ar turėjau galimybę ką nors pakeisti, padaryti kitaip ir neprarasti pagrindinių teisių? Ne. Šiandien esu įtrauktas į grėsmės nacionaliniam saugumui sąrašą. Pirmą kartą susidūriau su tikra diskriminacija, ir iš karto aukščiausiu valstybiniu lygiu“, – neseniai feisbuke rašė jis.
Kalbėdamas su Delfi Lietuvoje gyvenantis rusas sakė, kad nors užsieniečiams Lietuvoje visada buvo saugu, teisės akto priėmimas dalį užsieniečių paliks visiškai be jokių teisių.
„Atvažiavau čia daryti verslo, galiu gauti leidimą gyventi, išlaikyti kalbos ir Konstitucijos egzaminą, galiu gauti nuolatinį leidimą gyventi ir galiausiai – lietuvišką pasą. Tokie buvo įstatymai, o dabar tai nebeveikia, rusai ir baltarusiai nebeturi teisių“, – apmaudo neslėpė jis.
M. Linovas pridūrė, kad vis dėlto jo problemos šioje situacijoje nedidelės, jeigu jas palyginti su baltarusių, kurie atvyko į Lietuvą atsiliepdami į kvietimą apsistoti mūsų šalyje.
„Aš labai bijau dėl baltarusių. Prieš metus A. Armonaitė kvietė juos čia, atvažiavo tūkstančiai žmonių, įmonės pirko ofisus. Tai – geriausi žmonės iš Baltarusijos, tai yra inteligentai, IT specialistai. Atvažiavo gyventi ir dirbti Lietuvoje kaip normalūs žmonės, po metų jiems negalima turėti buto (pagal dabartinius siūlymus nekilnojamąjį turtą baltarusiai įsigyti galės – aut.), negalima turėti elektroninio parašo. Tie žmonės dabar supranta, kad Lietuvoje nebus saugu“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo įsitikinimu, vykstant karui Ukrainoje nėra geras metas Lietuvai kariauti prieš Rusijos piliečius, gyvenančius mūsų šalyje.
Pašnekovo duomenimis, Lietuvoje yra apie 15 tūkstančių Rusijos piliečių, daugiau kaip pusė jų mūsų šalyje gyvena ilgiau kaip 10 metų.
Lietuvoje, anot jo, šiuo metu gyvena ir apie 45 tūkstančiai Baltarusijos piliečių.
„Baltarusiai čia faktiškai trečia grupė dabar. Dabar tvyro panika visur. Žmonės galvojo, kad gali čia dirbti, mokėti mokesčius, gyventi normaliai: eiti į restoraną, mokėti mokesčius, čia saugu, galima paskolą pasiimti. Bet to nebėra“, – apmaudo neslėpė jis.
Gailisi, kad negaus pilietybės
Lietuvoje gyvenantis rusas, vienas minėtos peticijos rengėjų Romanas Čudopalas Delfi teigė esąs įsitikinęs, kad toks įstatymas diskriminuos žmones pagal pilietybę.
„Mano prašymas gauti pilietybę šiuo metu svarstomas ir atsiranda tokia naujiena… Viskam stoja pauzė. Jei toks įstatymas bus priimtas, aš pilietybės negausiu. Esu dalyvavęs mitinguose (Rusijoje aut.), pas mane administracinė byla, bet nesu politinis pabėgėlis. Atvykau į Lietuvą pagal šaknis, mano senelis buvo lietuvis, turiu nuolatinį leidimą gyventi, dirbu lietuviškoje įmonėje. Jokių įplaukų iš Rusijos negaunu, Lietuvoje gyvenu jau metus, nuo pat karo pradžios, į Rusiją tikrai negrįšiu“, – pasakojo jis.
R. Čudopalas sakė bijantis, kad vėliau tokius pat įstatymus gali priimti Lenkija, Latvija, Estija.
„Mums neliks čia vietos ir mums teks išvažiuoti. Mes, pasirodo, negalime čia planuoti ateities, jei priiminėjami tokie įstatymai“, – apgailestavo jis.
Bijo, kad negalės atsidaryti sąskaitos
Lietuvoje gyvenantis Rusijos pilietis Sergejus Medenkovas į Delfi kreipėsi laišku. Jo teigimu, jis 2021 metais mūsų šalyje gavo apsaugą nuo politinio persekiojimo Rusijoje.
Jis atkreipė dėmesį į kitą įstatymo siūlymą – stabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą per išorės paslaugų tiekėją užsienyje. Numatyta išimtis atvejams, jei yra Vyriausybės įgaliotos institucijos tarpininkavimas.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad jei šis įstatymas bus priimtas, tokių žmonių kaip aš šeimos kentės. Dabar papildomos apsaugos statusas nereiškia, kad tokį statusą turinčio žmogaus šeimos nariai gali laisvai gyventi Lietuvoje. Leidimus gyventi jie gauna bendra tvarka, todėl jei įstatymas bus priimtas toks, tokios šeimos bus atskirtos“, – pabrėžia jis.
Anot S. Medenkovo, jis nuogąstauja, kad tokia politika prives prie to, kad rusai ir baltarusiai Lietuvoje nebegalės atsidaryti banko sąskaitų.
Pasak jo, daug žmonių, kurie bėga nuo mobilizacijos ir persekiojimo Lietuvoje, neturi pabėgėlio statuso.
„Reikia pabrėžti, kad visi Rusijos piliečiai, kurie gauna leidimą gyventi Lietuvoje, pasirašo dokumentą, kuriuo smerkiama Rusijos agresija ir tai Rusijos teritorijoje gresia sunkiomis pasekmėmis“, – teigia jis.
Tokiu įstatymu, įsitikinęs S. Medenkovas, Seimas rizikuoja įteisinti diskriminaciją.
L. Kasčiūnas: pataisa skirta tik rusams, kurie bando išvežti pinigus
NSGK pirmininkas ir dalies Lietuvoje gyvenančius rusus papiktinusių pasiūlymų autorius Laurynas Kasčiūnas Delfi sakė, kad jo prioritetas yra Lietuvos nacionalinis saugumas.
Jis atkreipė dėmesį, kad siūlymas neleisti įsigyti nekilnojamojo turto galiotų ne baltarusiams, o tik Rusijos piliečiams ir tik tiems, kurie neturi teisės laikinai gyventi Lietuvoje.
„Kodėl toks ribojimas reikalingas? Pirmiausiai todėl, kad didėja nuosavybės įsigijimai. Rusai galbūt išsivežinėja pinigus iš Rusijos, bando juos čia legalizuoti. Aš, kaip NSGK pirmininkas, negaliu ramiai stebėti šių procesų. Mano siūlymas dėl sandorių ribojimo skirtas tik rusams, kurie bando išsivežti pinigus, tai yra žingsnis į priekį ką reikėtų mažų mažiausiai padaryti“, – aiškino parlamentaras.
Kalbėdamas apie pasiūlymą apriboti galimybę gauti Lietuvos pilietybę, L. Kasčiūnas sakė, kad dėl to, kam tai galios, o kam ne, vis dar diskutuojama.
„Bet filosofinis klausimas: mes, kaip valstybė, suteikdami prieglobstį, galimybę dirbti – mano filosofinė prieiga, kad mes tai darome ne su mintimi, kad jie taptų Lietuvos piliečiais… Bet kai pasikeis režimai jų šalyse, kai jie pradės kurti demokratines valstybes – Baltarusiją, Rusijos Federaciją, jie ten grįš. Ar yra pilietybė finalinis tikslas?“, – klausė jis.
Delfi pastebėjus, kad tai liečia jau ilgą laiką Lietuvoje gyvenančius žmones, Seimo narys sakė, kad yra siūlymas šiame straipsnyje padaryti išlygą, kuriai galbūt bus pritarta.
„Bus įsiklausyta į kompromisinę formuluotę, aš tik pradžioje iškėliau kartelę šiek tiek, o dabar ieškosime formuluočių“, – kalbėjo jis.
L. Kasčiūnas tikino vis dėlto negalintis ignoruoti VSD pranešimų apie tai, kad Baltarusijos spectarnybos verbuoja baltarusius, kurie atvyksta į Lietuvą.
„Tai mes negalime sėdėti sudėję rankas ir sakyti, kad viskas tvarkoje. Mes turime tai išspręsti“, – sakė jis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
