Po savivaldos rinkimų išaušusį rytą komentuodama per LRT radiją jų rezultatus, politologė Rima Urbonaitė minėjo, jog Kauno savivaldybės taryboje kiek sumažėjo valdančiosios politinės jėgos „Vieningas Kaunas“ narių, tačiau daugėja opozicijos atstovų. Į tai atsižvelgdama, ji dar pridūrė: „jeigu opozicija negalės labai stipriai kąsti, tai bent galės šiek tiek pasižnaibyti“.
Deja, tarp iki šiol bene labiausiai valdančiuosius žnaibančiųjų netrukus nebebus aktyvių politikų iš pastarąją kadenciją susibūrusios naujos frakcijos. Nes savivaldos rinkimuose debiutavusiais jaunai parlamentaro Sauliaus Skvenelio vadovaujamai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ kauniečiai nepatikėjo nė vieno miesto tarybos nario mandato. Šios partijos rinkimų sąrašo atstovai kovo 5-ąją Kaune liko „už borto“, surinkę vos 3,99 proc. rinkimuose dalyvavusių kauniečių balsų.
Paskutinis šios, besibaigiančios kadencijos Kauno savivaldybės tarybos posėdis vyks kovo 22-ąją. Vėliau tarybos veikloje nesimatys šią kadenciją su konservatoriais atsisveikinusių ilgamečių politikų Editos Gudišauskienės bei Vyganto Gudėno. Kaip tik jie, drauge su „Vieningam Kaunui“ sudie pasakiusia buvusia Kauno mero Visvaldo Matijošaičio bendražyge bei buvusia vicemere Rasa Šnapštiene, ir sudarė palyginus trumpai gyvavusią, tačiau nemažai miesto problemų į viešumą iškėlusią frakciją „Vardan Lietuvos“.
Į municipalinę politiką Kaune sugrįžta socialdemokratai
Ar jie taps aktyvia opozicine jėga, kol kas sunku spėlioti, kai vienas iš trijų šios partijos narių, išrinktų į antrojo pagal didumą miesto tarybą, tarnybiniais ryšiais susijęs su savivaldybei pavaldžia biudžetine įstaiga „Parkavimas Kaune“. Darius Razmislevičius, šios partijos kandidatas ir į Kauno merus, yra minėtos įstaigos direktoriaus pavaduotojas.
Savivaldybės administracijoje jis dirbo nuo 2008-ųjų. 2015 – 2019-aisiais buvo Kauno miesto tarybos narys, Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas. Yra baigęs Lietuvos sporto ir Kauno technologijos (KTU) universitetus (įgytos specialybės – kūno kultūra, sporto fiziologija, draudimas ir bankininkystė). Partijoje jis nuo 2006-ųjų, 2020-aisiais tapo Kauno socialdemokratų vadovu, vėliau išrinktas LSDP pirmininkės pavaduotoju.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiamais išankstiniais duomenimis, Kauno miesto tarybos nariais išrinkti dar du socialdemokratai: Kristina Lukauskaitė – Valatkė bei Robertas Kaunas. Pirmoji iš jų – advokatė, lektorė, baigusi J. Gruodžio konservatoriją (koncertmeisterė), Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (fortepiono) bei Vytauto Didžiojo universitetą (teisės studijas). K. Lukauskaitė – Valatkė kandidatės anketoje nurodo esanti Kauno kolegijos Teisės studijų krypties komiteto pirmininkė. R. Kaunas, 2010-aisiais baigęs KTU, (kaip pažymima VRK interneto puslapyje) vadovauja UAB „Inostatus“ bei UAB „Inkodus“.
Kauno savivaldoje debiutuoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai
Kauniečiai rinkėjai į miesto tarybą pirmą kartą išrinko keturis šios partijos narius, tarp jų – ir antrąją vietą (iš dvylikos pretendentų) tiesioginiuose Kauno mero rinkimuose sekmadienį užėmusį parlamentarą Aurelijų Verygą.
Jeigu jis nuspręs toliau dirbti Seime, tai Kauno savivaldybės taryboje, tikėtina, jo vietą užims Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, Kauno klinikų gydytoja – oftalmologė Jūratė Jankauskienė. LVŽS kandidatų į Kauno miesto tarybą sąraše jos pavardė įrašyta penkta.
Tačiau „Kas vyksta Kaune“ primena, jog VRK konkrečius rinkimų laimėtojus, kuriems įteiks mandatus, skelbs tik tuomet, kai visi rezultatai bus patvirtinti, o tai turėtų įvykti po kelių savaičių.
Išankstiniais duomenimis, šiandien jau žinomos kitų trijų LVŽS atstovų Kauno savivaldybėje pavardės. Tarybos nariais išrinkti: Seimo narių A. Verygos patarėja bei Astos Kubilienės padėjėja, ekonomistė, verslo organizavimo specialistė (Vilniaus universitete (VU) įgijusi 2 diplomus), labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ ambasadorė, bendruomenės centro „Girsta“ valdybos bei kitų organizacijų narė Vaida Pranarauskaitė. Taip pat – ir VU auklėtinė, žurnalistė, redaktorė, buvusi Seimo narė, nuo 2017-ųjų Seimo nario patarėja/padėjėja Audronė Jankuvienė. Būsimą LVŽS frakciją Kauno taryboje sudarys ir UAB „Anona“ vykdantysis direktorius, KTU įgijęs inžinieriaus – mechaniko diplomą, Kazimieras Rimeikis.
Rokiruotės tarybos opozicijoje
Iki šiol (tikriausiai – ir ateityje) opozicijoje dirbsiantiems Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) šiemetiniai savivaldos rinkimai buvo tokie pat sėkmingi ar nepavykę, priklausomai nuo vertinančiojo, kaip 2019-aisiais, – laimėti 8 mandatai.
Tiesa, konservatorių kandidatas užimti Kauno miesto savivaldybės mero kėdę – parlamentaras Vytautas Juozapaitis, suskaičiavus rinkėjų balsus, liko tik trečias. O kadangi miesto tarybos rinkimų sąraše jo pavardė nefigūravo, tai jam neprireiks spręsti, ar realiai nepersikėlus į Kauną, ateityje labiau gilintis į savivaldos reikalus, ar likti Seime.
Šios kadencijos TS-LKD frakcija Kauno savivaldybėje, prasidėjus naujai kadencijai, nebeturės kelių savo narių. Tarp jų nebus ilgamečio politiko, Kauno savivaldybę anksčiau valdžiusio mero Andriaus Kupčinsko (dabar jis – LR Seimo narys) tėvo – buvusio parlamentaro Ryto Kupčinsko. Politikas šiemet į Kauno tarybą nusprendė nekandidatuoti. Užtat vėl Kauno miesto tarybos nare kauniečiai išrinko kitą konservatorę – Jurgitą Kupčinskienę, Andriaus sutuoktinę.
Iki šiol miesto taryboje kaip valdančiosios jėgos – „Vieningo Kauno“ atstovai tebedirba du trečiai kadencijai tiesiogiai išrinkto mero Visvaldo Matijošaičio sūnūs, bet po vakarykščių rinkimų šios šeimos pasiuntinių valdžioje darbuosis dar daugiau, nes municipalinėje politikoje debiutuoja mero draugė Loreta Stonkienė.
Jeigu „Vardan Lietuvos“ kandidatai būtų laimėję bent trejetą mandatų, tai Kauno taryboje būtų du Labanauskai – meru mėginęs tapti Gintautas bei jo sūnus Vytautas, rinkimų sąraše įrašytas trečiuoju numeriu.
Beje, šeimų dalyvavimas aktyvioje politikoje, bent Kaune, – „ne šių laikų išradimas“. Tačiau iki Kupčinskų labiau buvo aktualu į rinkimus eiti vienų tėvų vaikams – broliams. Tiesa, nebūtinai abu jie pasirinkdavo vieną ir tą pačią partiją.
„Vieningo Kauno“ frakcija bus mažesnė tik 6 tarybos nariais
Iki šiol ji turi 32 narius, drauge su meru valdantieji sudaro tikrai galingą, visais klausimais lemiamą balsą turinčią 33 politikų jėgą. Pasikeitus įstatymui, tiesiogiai išrinktas meras savivaldybės tarybos nariu būti nebegali.
Tačiau Kauno atveju, tai jokios reikšmės, neabejotinai, neturės. Nes rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ atstovų kauniečiai vėl išrinko daugiau nei pusę iš visų (41-o) tarybos narių, – 26. Tad sudarinėti kokią nors valdančiąją koaliciją, vargu ar kam nors iš rinkimų laimėtojų kils noro. Kai kurie iš ankstesnių „vieningųjų“ frakcijoje nebedirbs, jų vietas užims kiti vadinamos nepolitinės organizacijos nariai.
Įskaitant merą, iš viso Kauno savivaldoje veiks 42 mandatus įgiję politikai.
Jeigu per ankstesnius, 2019-ųjų kovą, vykusius rinkimus miesto rinkėjų sąrašuose buvo registruotos 251 718 pavardžių, o rinkimai organizuoti 91 rinkimų apylinkėje, tai šiemet šie skaičiai buvo mažesnis. Kaune 89 apylinkės balsuoti kvietė 247 958 į sąrašus įtrauktus rinkėjus. Pagal merų rinkimų protokolus, Kauno 15-oje miesto apygardoje rinkimuose dalyvavo 53,80 proc. rinkėjų.
Kauno meras išrinktas iš 12 kandidatų, o miesto savivaldybės taryba – iš 435. Už „Vieningo Kauno“ atstovus balsavo 48,26 proc., už konservatorius – 15,47 proc., už „valstiečius ir žaliuosius“ – 7,37 proc., už socialdemokratus – 5,21 procento rinkimuose dalyvavusių kauniečių.
