Gyvai pabendrauti su kauniečiais šeštadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) būstinėje susirinkę partijos kandidatai į miesto savivaldybės tarybą bei mero postą, atvykti negalėjusius rinkėjus pakvietė į specialią tiesioginę transliaciją. Jau rytoj vyksiantiems savivaldos rinkimams skirtoje diskusijoje akcentuoti darbai, užtikrinsiantys miesto klestėjimą bei išgyvendinsiantys neskaidrius šiandieninių valdančiųjų veiklos metodus.
Diskusijoje dalyvavo profesorius Vytautas Juozapaitis, TS-LKD kandidatas į Kauno miesto merus ir Seimo narys išrinktas Aleksoto-Vilijampolės rinkimų apygardoje, Jurgita Šiugždinienė, TS-LKD Kauno skyrių sueigos pirmininkė, Švietimo mokslo ir sporto ministrė bei Seimo narė išrinkta Šilainių apygardoje bei Paulius Lukševičius, TS-LKD sąrašo lyderis savivaldybės tarybos rinkimuose ir TS-LKD frakcijos Kauno miesto savivaldybės taryboje seniūnas.
Bendruomenių interesai – atgal į darbotvarkę
Vienas pirmųjų klausimų buvo skirtas apžvelgti rinkiminės kampanijos metu kauniečių išsakytus lūkesčius ateities miesto kūrimui.
„Viena vertus, iš senų senovės, Kaunas yra laisvės, demokratijos simbolis. Visgi pastaruoju metu mūsų miestas nuskamba nelabai gerame kontekste. Todėl tiek daug ir kalbame, jog turime sugrąžinti sąžinę į Kauno valdžią. Į miestą turi grįžti demokratija, nuomonių skirtumai, diskusijos. Autoritarinis režimas negali įsigalėti. Tai – labai pavojinga ne tik mūsų miestui, bet ir visai Lietuvai. Istorija rodo, jog žmonėms iš pradžių patinka kietoji ranka, bet tai ilgainiui niekais verčia visą iškovotą laisvę. Žinoma, Kaunas yra klestintis miestas, puikių infrastruktūros pokyčių yra tikrai daug, tačiau negalime pamiršti vertybių“, – sakė prof. V. Juozapaitis.
Kalbėdami apie poreikius skaidriems pokyčiams, diskusijos dalyviai prisiminė ir pastarųjų kelių metų skandalus bei valdančiųjų ir opozicijoje esančios TS-LKD frakcijos santykį jų kontekste.
„Pastarieji metai mieste buvo kupini skandalų. Vos prasidėjus karui, kreipiamės į Kauno miesto merą dėl santykių su miestais-partneriais Rusijoje nutraukimo. Reakcija buvo visai neaiški – jokio atsako dvi savaites, tarsi lauktų, kokie pokyčiai įvyks fronte. Vėliau sekė korupcijos skandalas, kuomet buvo suimtas aukščiausias Kauno mero pasitikėjimo pareigūnas – administracijos direktorius, su didžiausiu, kaip šiandien jau žinome, kyšiu Lietuvos istorijoje. Tuomet pirmą kartą mūsų frakcija pareikalavo Kauno mero atsistatydinimo. Turint tokią didelę daugumą, šis reikalavimas buvo ignoruotas. Vėliau tyrimų grupė „Siena“ paskelbė publikaciją, kurioje nurodoma, kad mero šeimos verslas bendradarbiauja su sankcionuotomis, tikėtina – finansinėmis, institucijomis Rusijoje.
Kadangi akcininkai bendradarbiavimo nepaneigė, buvo pradėta interpeliacijos procedūra. Vėlgi, kadangi buvome vienintelė reali politinė jėga opozicijoje, tik TS-LKD šią mero atstatydinimo interpeliaciją ir pasirašė. Na, o galiausiai sekė sklypų skandalas, kuomet buvo sukurta schema, kaip žmonės jiems restitucijos teise priklausę sklypai buvo grąžinami tik pasirašius įsipareigojimą juos parduoti už mažesnę, nei rinkos kainą. Tai buvo trečias kartas, kai reikalavome mero atsistatydinimo. Deja, bet vakarietiškiems skaidrumo standartams šioje taryboje vietos nebuvo, – kalbėjo TS-LKD frakcijos Kauno miesto savivaldybės taryboje seniūnas P. Lukševičius.
P. Lukševičius pažymėjo, jog dirbdama opozicijoje TS-LKD frakcija siekė inicijuoti ir miestui aktualius pokyčius, sprendžiančius realias šiandienines problemas, tačiau visos siūlomos iniciatyvos valdančiųjų daugumos buvo ignoruotos.
Nuolatinis augimas
Jau beveik dešimtmetį Lietuva išgyvena vieną didžiausių ekonominių augimų šalies istorijoje. Ne išimtis ir Kaunas. Per aštuonerius metus miesto biudžetas išaugo daugiau nei dvigubai, o Europos struktūrinių fondų lėšos leido atverti naujas galimybes miesto infrastruktūros atnaujinimo ir plėtojimo srityse.
Dar daugiau pokyčių atėjo po 2020-ųjų – pradėjus dirbti naujajai Vyriausybei. Kokie jų jau ryškiai pastebimi ir Kaune?
„Atėjus dirbti mūsų laukė daug neplanuotų iššūkių, o tai atėmė daug resursų – tiek žmogiškųjų, tiek finansinių, tiek laiko. Visgi tai nesustabdė visų suplanuotų darbų. Kalbant konkrečiai apie Kauną, manau, jog vienas svarbiausių klausimų buvo centrinis paštas. Tai Kauno ir Kauno kultūrinio gyvenimo simbolis. Prieš keletą metų teko stipriai pakovoti, kad pastatas nebūtų privatizuotas. Šiandien galime pasidžiaugti, kad Vyriausybėje priimtas sprendimas, jog centrinis paštas lieka visuomenės reikmėms, o jame įsikurs architektūros institutas, kuris bus atviras kiekvienam ateiti ir susipažinti su mūsų architektūra, jos pasiekimais ir ypatybėmis“, – kalbėjo TS-LKD Kauno skyrių sueigos pirmininkė, Švietimo mokslo ir sporto ministrė bei Seimo narė J. Šiugždinienė.
Daug pokyčių, anot ministrės, per pastaruosius Vyriausybės darbo metus įvyko Kauno švietimo, mokslo ir sporto srityse.
„Labai svarbus akcentas yra ir bendrojo ugdymo mokyklos. Ši Vyriausybė itin daug dėmesio skiria tam, jog kiekvienas vaikas, nesvarbu kokia jo šeimos socialinė ar finansinė padėtis, turėtų lygias galimybes įgyti gerą išsilavinimą. Tūkstantmečio mokyklų programa yra skirta būtent šiam tikslui. Joje Kaune dalyvaus net vienuolika Kauno mokyklų, o tai jau šiemet į Kauną pritrauks 21,5 mln. eurų. Tai tęstinė programa, o ši suma – tik investicijų pradžia. Taip pat noriu paminėti ir dažnai nepelnytai neįvertinamą profesinį mokymą. Kaune mums pavyko konsoliduoti net kelių profesinių mokyklų pajėgas ir sukurti kelis labai stiprius mokymo centrus, atliepiančius miesto poreikius.
Galiu pasidžiaugti ir sporto infrastruktūros objektus. Vyriausybė per pastaruosius kelerius metus investavo daug į jų atnaujinimą. Tai – ir Lampėdžių irklavimo bazė, Žiemos sporto centras, Lengvosios atletikos maniežas, Futsalo stadionas ir kt. Pabaigai, noriu akcentuoti aukštąjį mokslą. Labai didžiuojuosi, jog pirmą kartą Lietuvos istorijoje iš esmės visi Kauno universitetai konsorciumuose gavo finansavimą dviem labai dideliems „Europos horizonto“ „Teaming for Excellence“ projektams. Pirmą kartą tokio lygio projektai ateina į Lietuvą. Tai – didžiulis pasiekimas Kaunui ir Kauno ateičiai“, – sakė džiaugėsi J. Šiugždinienė.
Vertybių paieška
Viešajame diskurse artėjantys savivaldos rinkimai siejasi ne tik su miestui aktualių darbų prioretizavimu ar kandidatų kompetencija, bet ir atsižvelgimu į demokratines vertybes, kurios, rodosi, jau ne vienerius metus buvo tapusios tarsi savaime suprantamomis.
„Kviesčiau kiekvieną, balsuojant neišskirti politiko į tam tikras dalis. Dažnai girdime, jog ignoruojami tam tikri politikų veiksmai ar savybės, bet džiaugiamasi skambiais padarytais darbais. Klausimas, kiek tų darbų Kaune galėtų būti, jei visos investicijos tikrai būtų kauniečių naudai, jei Kaune atsivertų laisva rinka, o verslas galėtų investuoti neatsiklausdamas mero ar jo šeimos leidimo.
Rinkiminės kampanijos metu bendravome su daugybe tikrai stambaus verslo vadovų, kurie Kaune turi didelių problemų vien todėl, kad grupė valdanti miestą, valdo ir stambius verslus, veikia jų interesams, riboja kitus. Tai – klasikinis oligarchijos pavyzdys. Negali būti pusė žmogaus gero. Šiandien mums ypatingai svarbu išsaugoti egzistuojančius, vakarietiškus demokratinius kontrolės mechanizmus, kuriems pastaraisiais metais kilusi didelė rizika“, – mintimis dalijosi V. Juozapaitis.
Kandidatui į Kauno merus antrino ir ministrė.
„Mano nuomone, labai svarbu yra tai, jog TS-LKD yra vienintelė reali alternatyva „Vieningo Kauno“ veiklai. Per visą šį laiką veikėme nuosekliai, neprašėme paramos, tvirtai laikėmės savo vertybinės pozicijos. Taip pat esame vieninteliai, kurie praėjusių savivaldos rinkimų metu surinko dvigubai daugiau balsų, nei bet kuri kita partija. Tad šiandien turime dvi galimybes: esamą situaciją arba atvirą ir labai stiprią komandą miestui. Meras neateina vienas, o jei jis taip galvoja – tai yra labai blogai. Meras ateina su komanda, o mūsų meras ateina su skirtingų sričių ir įvairaus amžiaus specialistais, atliepiančiais įvairiausias miesto problemas. Galiausiai, mes esame labai atviri Kauno bendruomenei. Mes atviri bendrauti, mes nebijome kalbėtis ir būti kritikuojami – tai svarbu kuriant demokratinį proveržį“, – teigė J. Šiugždinienė.
Kalbėdamas apie svarbiausius darbus Kaunui, kandidatas į mero postą akcentavo miesto bendruomenės poreikius.
„Svarbiausias pokytis, kurį mato prioritetiniu mūsų komanda – atvirumas ir sąžiningumas. Visa tai, ką mes darome, darome pasitariant ir atvirai deklaruojant visuomenei. Šiandien net ir kalbant apie atnaujintas miesto gatves, kyla daug diskusijų. Pagrindinės miesto arterijos tikrai atsinaujino, tačiau situacija Vilijampolės, Aleksoto ar kitų mikrorajonų pakraščiuose – toli gražu neatitinka modernaus miesto vaizdo. Net ir kalbėdami apie Vilniaus gatvės rekonstrukciją, paveldosaugininkai ir kiti skirtingų sričių ekspertai išskiria daug dalykų, kurie padaryti neprofesionaliai.
Priimant sprendimus tu turi turėti kompetencijos arba įtraukti į procesus tas sritis išmanančius specialistus. Na, o liūdniausia, jog paskutiniai „Transparency International“ duomenys rodo, jog Kaunas yra toli gražu nepirmaujančiose gretose net ir lyginant su kitomis, kur kas mažesnėmis šalies savivaldybėmis“, – prioritetus įvardijo V. Juozapaitis.
Patirtimi bei įžvalgomis dalijosi ir J. Šiugždinienė, sukaupusi daugelio metų ekspertinę patirtį konsultuodama įvairių šalių Vyriausybes svarbiausių reformų klausimais.
„Man atrodo labai svarbu tartis – su kitomis politinėmis jėgomis, su bendruomenėmis. Pavyzdžiui, neseniai kalbėjome apie viešojo transporto sritį. Net ir jei mes darysime pokyčius, bet nesitarsime dėl jų su žmonėmis, jų įpročiai nesikeis. Jei mes tarsimės, kalbėsime, pokyčiai bus tvarūs ir ilgainiui žmonės supras naudą, kodėl reikėtų šiuos pokyčius įsileisti ir į savo kasdieną. Kita problema, mūsų seniūnijose bendruomeninėms organizacijoms yra skiriama labai mažai dėmesio. Nežinau kodėl, bet šiandien Kaune bibliotekos ar mokyklos yra užvertos senjorų, bendruomenių organizacijoms. Juk galimybė jiems susitikti, bendrauti, kalbėti yra labai svarbi“, – sakė ministrė.
Nuo susisiekimo problemų sprendimo iki galimybių verslui
TS-LKD sąrašo lyderis savivaldybės tarybos rinkimuose išskyrė pagrindines užduotis, nuo kurių savo darbą pradėtų TS-LKD komanda, tapusi valdančiąja dauguma.
„Kaip kalbėjome, mūsų ambicinga komanda pristato ir ambicingą programą. Dar prieš keletą metų juokėmės iš vilniečių dėl kamščių, o šiandien eismas stovi ir mūsų mieste. Tad vienas iš svarbiausių darbų, įkurti centrinę transporto valdymo sistemą. Antra, svarbu atkreipti daugiau dėmesio į viešąjį transportą. Kaip geriau pasiekti vieną ar kitą tašką? Siūlome labai aiškiai identifikuoti viešojo transporto juostas. Trečia, kai kalbame apie įvažiavimą ir išvažiavimą į ir iš miesto, siūlome statyti du daugiaaukščius viadukus, užtikrinančius didesnį pralaidumą didžiausias apkrovas turinčiose dalyse“ – kalbėjo P. Lukševičius.
TS-LKD frakcijos miesto savivaldybėje lyderis akcentavo ir šiandien stipriai stagnavusias ar nenuosekliai vystomas miesto sritis.
„Kita tema, kurioje jau reikėtų spurtuoti yra renovacija. Mes kalbame apie kvartalinę daugiabučių renovaciją ir iki šiol galiojančių renovacijos procesų supaprastinimą. Taip pat daug dėmesio siekiame skirti miesto plėtrai. Dažnai kalbame apie Kauną, kaip upių miestą, tačiau progreso šioje srityje – mažai. M. K. Čiurlionio koncertų rūmai, atsidursiantys kairiajame Nemuno krante, turi tapti pagrindiniu akstinu vystytis šiai Nemuno pusei. Manome, kad ilgainiui miesto centras turėtų pasistumti Žemosios Fredos link ir tai sukurtų miestui daug konkurencinių pranašumų. Kalbant apie žaliąją politiką, svarbiausia, jog žalieji plotai būtų planuojami nuosekliai. Juose turi augti natūralūs, Lietuvos klimatui būdingi augalai“, – sakė TS-LKD sąrašo lyderis.
Tarp svarbiausių partijos prioritetų – dėmesys verslui.
„Verslas yra Kauno stuburas. Neturime daug biudžetinių įstaigų, dauguma dirba privačiame kapitale. Visi turi jaustis lygūs, niekam negali būti išlygų. Miesto valdžia turi tartis tiek su miesto bendruomene, tiek su verslu, tiek su urbanistais, tiek su architektais, ko šiandien ypatingai trūksta. Išskirtumėme ir susisiekimo su Kaunu klausimą. Nesame uostas ar sostinė, tad mums svarbu, kad mus pasiektų. Kertiniais susisiekimo taškais matytumėme geležinkelius ir lėktuvus. Atitinkamai, turi atsinaujinti tiek strateginės skrydžių kryptys, tiek geležinkelio stoties rajonas turi tinkamai pasiruošti „Rail Baltica“ startui“, – teigė P. Lukševičius.
Daug dėmesio programoje numatyta pokyčiams sveikatos priežiūros srityje su dideliu akcentu odontologinių paslaugų pasiekiamumui.
Kultūros srityje – svarbiausias tikslas tęsti „Kaunas 2022“ metu pradėtus procesus, išlaikyti ir didinti kultūrinių renginių bei iniciatyvų mieste skaičių.
„Galiausiai, pagrindinis tikslas – atkurti bendravimą su bendruomenėmis. Darbai visose srityse turi vesti į vieną ir svarbiausią mūsų siekį – padaryti taip, jog universitetą ar mokyklą baigę jaunuoliai nenorėtų išvykti iš miesto. O tai pasieksime tik tada, kai gyventi mieste bus gera ir įdomu visapusiškai“, – sakė kandidatas.
Savivaldos rinkimai – jau rytoj
Balsuoti savivaldos rinkimuose kauniečiai kviečiami jau rytoj – kovo 5-ąją dieną. TS-LKD rinkiminio sąrašo numeris – devyni. Su TS-LKD kandidatais į Kauno miesto savivaldybės tarybą bei mero postą galite susipažinti čia: www.grazinkimsazine.lt
Visi kauniečiai, dar norintys pabendrauti su TS-LKD kandidatais prieš savivaldos rinkimus, kviečiami tai padaryti šiandien. TS-LKD komanda su kauniečiais bendraus Vilniaus gatvėje, prie sueigos būstinės, adresu Vilniaus g. 39.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš TS-LKD Kauno miesto rinkimų kampanijos sąskaitos, pagal sutartį NR. 20221202-TSLKD.
