Vasario 13 d. socialiniame tinkle susirūpinę Panemunės gyventojai ėmė dalintis žinia, kad Gailutės g. 28 nuo 1926 m. stovėjusi tarpukario visuomenės veikėjo, pedagogo L. Kairiūnaičio vila nugriauta, nors žadėta ją atkurti. Anot paveldo specialistų, tai padaryta gavus leidimą, kyla klausimų tik dėl pamatų atkūrimo. Kaip informavo vilos atstatymo projektą rengęs architektas Ugnius Vasiliauskas, pastatas nugriautas vasarį, o šiuo metu vyksta pamatų sutvirtinimo darbai. Planuojama kad iki 2024 m. pabaigos čia atsiras daugiabutis su dešimt butų.
Vasario 21 d. Kultūros paveldo departamento atstovai kartu su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atliko patikrinimą ar statybos darbai vykdomi pagal projektą, ar nesunaikinta saugoma vertingoji pastato savybė – pamatai.
Pamatai – vertingoji savybė
Pasiteiravus, kodėl nutarta į kultūros vertybių registrą įrašytą pastatą nugriauti ir atstatyti, o ne bandyti jį išsaugoti, vasario 21 d. objekte apsilankęs Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno sk. vyriausiasis specialistas Andrius Liakas teigė, kad vertingoji šio pastato savybė yra pamatai, tad aiškintasi, ar jie nebuvo sunaikinti. Jis pridūrė, kad šiuo atveju nėra saugomas kapitalinis sienų tinklas, galima sienas sumūryti naujomis, šiuolaikinėmis medžiagomis, o fasadus atkurti istorinėmis medžio lentomis.
„Vertingųjų savybių nėra sunaikinta. (…) Apžiūrėję įsitikinome, kad dalis pamatų likę, dabar atkuriama viršutinė sunykusi betoninė pamatų dalis. Jie bus išlieti nauji, o plytos bus apmūrintos autentiškomis plytomis. Pastato atstovams reikės patikslinti tvarkybos darbų projektą papildant jį brėžiniu, kuriame numatytas pamatų atkūrimas, nes nugriovus pastatą pastebėta, kad pamatų būklė bloga. Projektą reikia tikslinti ir detalizuoti“, – teigė A. Liakas.
Jis pažymėjo, kad vilos būklė buvo bloga, namas keliskart nukentėjo nuo gaisro, buvo pažeistas jo stogas.
„Daug metų be stogo stovėjęs medinis pastatas tiesiog sunyksta. Vertingos, autentiškos materijos ten nebuvo likę“, – sakė A. Liakas.
Aiškinasi ar nebuvo pažeidimų
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patarėjas Ramūnas Grigaitis sakė, kad gavus pranešimą iš gyventojų dėl vykdomų statybos darbų teisėtumo buvo suplanuotas patikrinimas vietoje. Aiškinamasi, ar pamato sustiprinimo darbai, prieš atstatant vilą, atitinka teisės aktus.
„Matome vykdomus statybos darbus, įrengti poliniai pamatai, ruošiamasi pamatinės sijos įrengimo darbams. Surinkus dokumentaciją, įvertinus darbo projekto sprendinius, gavus Kultūros paveldo departamento ir kitų atsakingų institucijų išvadas vyks vertinimas ir bus priimtas galutinis sprendimas dėl pažeidimų“, – sakė R. Grigaitis.
Vilos atstatymo projektą rengęs architektas U. Vasiliauskas patikino, kad išlikę saugotini pamatų fragmentai bus atstatyti.
„Kultūros paveldo departamentas išbraukė iš saugotinų vertybių sąrašo visas sienas, stogą, laikančias konstrukcijas. Plytas išsaugojome, jos sudėtos šalia, stengsimės kiek įmanoma sudėti atgal. Deja, dalis plytų buvo suskilusios ir neišeis jų atkurti. (…) Yra išlikę pamatų fragmentai, kurie nebeatlieka savo funkcijos. Reiškia, jei būtume statę pastatą ant esamų pamatų – namas nebūtų stovėjęs, tik laiko klausimas…“, – tikino U. Vasiliauskas.
Anot jo, pastato griovimas prasidėjo sausį ir tęsėsi apie mėnesį. Kai kurių elementų nebuvo saugotiname sąraše, tačiau statytojai nusprendė išsaugoti duris, interjero elementus, turėklus.
„Tai autentika, gal pavyks detales pritaikyti interjere“, – svarstė U. Vasiliauskas.
Džiaugiasi atgimimu
Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas džiaugėsi aktyvia bendruomene ir kad kultūros paveldo apsaugos klausimai rūpi ne vien specialistams, bet ir visuomenei.
„Bendruomenė aktyviai dalyvauja, kelia klausimus. Institucijų pareiga iškeltus klausimus atsakyti, išsiaiškinti, ar viskas vyksta teisėtai. Klausimų liko, bet jei yra procedūriniai nusižengimai, jie – pakankamai nežymūs ir paprastai, racionaliai išsprendžiami. Reikia pasidžiaugti, kad šis kultūros paveldo objektas atgims. Laikome kumščius, kad namas būtų toks, kaip vizualizacijose. (…) Vilos išmontavimas buvo numatytas projekte“, – patvirtino S. Rimas.
Tarpukario kurorto pasididžiavimas
Dviejų aukštų vila su mansarda buvo pastatyta 1926 m., ji vadinta viena gražiausių tuomečio kurorto – Panemunės – vilų.
„Gailutės gatvėje galima atrasti, ko gero, vieną originaliausių ir įspūdingiausių medinės statybos pavyzdžių ne tik Panemunėje, bet ir Lietuvoje. 28 –uoju numeriu pažymėtas statinys spinduliuoja praeityje jam suteiktu prabangos šleifu. Iš pažiūros, savo dydžiu bei formomis į pilį ar dvarą panaši sodyba, savo spalva vietos kontekste išsiskiria ne visiškai, todėl nedominuoja ir ją reikia ,,atrasti“. Išraiškingas centrinis šio statinio fasadas pasižymi griežta simetrija. Abiejuose šonuose prisišlieję aukšti bokšteliai primena gynybinės architektūros priestatus, tinkamus žvalgybai. (…) Pagrindinis vilos dekoro elementas – vertikalių ir horizontalių lentelių apkalas. Be kupoliniais stogeliais dengtų bokštelių, pagrindiniu akcentu tampa mansardos aukšto dalis, prie kurios prisišliejusi atvira galera, itin tinkama poilsiui ir pasižvalgymui po vietos apylinkę. (…) Savo tūriu ir išlikusia būkle vila Gailutės g. 28 žymi tarpukario architektūros kokybę ir mastą, o taip pat ir aukštą kurorto lygį“, – knygoje „Aukštosios Panemunės istorija” rašė Daiva Nevardauskienė.
Sovietmečiu vasarnamis buvo perdarytas į butus. Ilgainiui pastatas tapo apleistas, ne kartą degė.
Atsiras daugiabutis
Daugiabučio gyvenamojo namo rekonstravimo ir ūkinio pastato kapitalinio remonto Gailutės g. 28, Kaune, projektiniuose pasiūlymuose rašoma, kad šioje vietoje atsiras daugiabutis gyvenamasis namas su 10 butų. Butų plotai svyruos nuo 29 kv. m iki 65 kv. m.
Prie namo numatomas automobilių stovėjimo vietų skaičius – 10 vnt., iš jų 3 vnt. elektromobiliams. Bus ir keturios vietos dviračių stovams.
Planuojama, kad naujas namas vilos vietoje atsiras iki 2024 m. pabaigos.