Penktadienį Kaune lankėsi Europos Parlamento (EP) narys Andrius Kubilius. Po susitikimų ir gyventojų priėmimų kupinos dienos EP narių A. Kubiliaus ir R. Juknevičienės biure, įsikūrusiame Vilniaus g. 39, vakare pakvietė į susitikimą kauniečius. Europarlamentaras pasakojo apie pagrindinius iššūkius, kylančius kovoje už demokratiją Europos Sąjungos Rytų kaimynystėje bei reikšmingus pokyčius, vykstančius senųjų Vakarų demokratijų pasaulėžiūroje. A. Kubiliaus teigimu, šiandien lyderystę Europos Sąjungos lygmeniu demonstruoja jaunosios jos narės, tarp kurių viena ryškiausių – Lietuva.
Mažųjų valstybių lyderystė
A. Kubiliaus teigimu, nuo pirmųjų karo Ukrainoje dienų senojoje Europoje ir visuose Vakaruose vyksta reikšminga vertybinė transformacija. Politiko teigimu, nors ir ne taip greitai, kaip norėtųsi, Vakarų valstybių lyderiai keičia požiūrį į Rusijos kaimynystėje esančių Europos Sąjungos valstybių jau ne vieną dešimtmetį komunikuotas grėsmes ir nuostatas.
„Praėjusių metų spalį, darydama svarbų metinį pranešimą Europos Parlamente, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen jį pradėjo nuo atsiprašymo, skirto Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai už tai, jog anksčiau nereagavo į mūsų perspėjimus. Tai patvirtina, jog mūsų balsas yra gerai girdimas. Žinoma, šiame kontekste svarbu suprasti ir atsakomybę. Mes turime drąsinti Vakarus, kad Rusija gali būti demokratinė, tik tam reikalinga mūsų pagalba ir aiški veiklos strategija“, – sakė europarlamentaras.
Viena iš opių šiandieninių problemų, pasak A. Kubiliaus, yra lyderystės stoka, kurią Europoje gilina įsisenėjusios baimės bei ilgametė Rusijos propaganda.
„Europai šiandien tenka išspręsti daug savo problemų. Nors požiūris ir keičiasi, prasidėjus karui senosios Europos Sąjungos valstybės tyli. Ne, jos neprieštarauja sankcijoms Rusijai ar pagalbos Ukrainai skyrimui, tačiau jos nesiima iniciatyvos. Aiškią lyderystę rodome mes – naujosios šalys narės. Taip yra dėl įsišaknijusių įsitikinimų apie Rusiją, kurie didžiąja dalimi, mano nuomone, yra Putino propagandos pasekmė“, – kalbėjo A. Kubilius.
Ar demokratija Rusijoje – galima?
Politiko teigimu, Europos Sąjungos institucijose yra daug aktyvių bendraminčių, tikinčių demokratijos Rusijoje perspektyva. Problema, jog tiek pat lyderių yra įsitikinę priešingai.
„Nuo pat veiklos pradžios Putinas bando įrodyti, kad Rusijoje demokratija yra negalima. Dalis Vakarų lyderių šią informaciją bei grasinimus nesikišti priėmė, o gyvendami gana arti Rusijos, nusprendė, jog dialogą palaikyti yra būtina. Nesvarbu, jog Putinas nuodija, žudo ar puola, Vakaruose girdima nuomonė, jog kalbėti reikia. Nors nuo karo pradžios norinčių dialogą palaikyti sumažėjo, tačiau ši nuostata dar nedingo. Baiminamasi dėl to, kas bus, jei Ukraina laimės ir Putino režimas žlugs – ar nebus blogiau? Kas pakeis Putiną? O jei Rusija pradės skilinėti? Deja, bet šių baimių pasekmės gali būti labai skaudžios“, – teigė politikas.
Lietuvai, esančiai Europos Sąjungos pasienio, o kartu – ir demokratinio pasaulio pasienio valstybe, totalitarinio, imperialistiškai nusiteikusio režimo transformacija į demokratinį yra ypatingai svarbus nacionalinio saugumo interesas. Dėl šios priežasties, pagrindiniu Baltijos ir kitų kaimyninių valstybių politikų veiklos Europos šalių bendrijoje prioritetu tampa siekis paneigti vyraujančias baimes ir skatinti aiškios Vakarų strategijos nedemokratinių jėgų atžvilgiu kūrimą.
„Atsakydami bijantiems, bandome įrodyti, kad demokratija Rytuose – tikrai galima. Labai glaudžiai dirbame su Rusijos opozicijos lyderiais: Vilniuje įsikūrusia Aleksejaus Navalno komanda, Gariu Kasparovu, Michailu Chodorkovskiu ir kitais Rusijos opozicijos lyderiais. Visgi remiant Rusijos opoziciją, labai svarbu, jog Vakarai turėtų aiškią strategiją, ties kuria šiandien aktyviai ir dirbame.
Moderuoju šį procesą ir turiu pasidžiaugti, jog iniciatyvūs mūsų bendraminčiai yra ne tik latviai, estai, lenkai ar kitų aplinkinių ES šalių politikai, bet ir gana daug vokiečių, prancūzų ar kitų senųjų demokratijų atstovų. Greitu metu Briuselyje įvyks mūsų organizuojama didelė konferencija, kurios pagrindinis tikslas – paskatinti nustoti bijoti ir skirti paramą Ukrainai. Jos pergalė šiandien – svarbiausia. Tikiu, kad pergalė gali tapti pavyzdžiu ir patiems Rusijos žmonėms“, – sakė A. Kubilius.
Du totalitarinės Rusijos priešai
Kalbėdamas apie dabartinės Rusijos politiką, veiksmus ir tikslus, europarlamentaras išskyrė du pagrindinius jos režimo priešus: demokratinę Ukrainą ir demokratijos siekiančius Rusijos žmones.
„Nereikia tikėtis, jog Putino režimas pasikeis ir taps demokratiniu, bet galime tikėti, jog Ukrainai laimėjus, Rusijoje gali prasidėti teigiamos permainos. Nors tuo tiki ne visi, nepritariu minčiai, jog visi Rusijos žmonės yra nusiteikę imperialistiškai. Demokratija Rusijoje yra galima ir pokyčiai gali prasidėti labai greitai. Taip, kaip tai žaibiškai įvyko Baltarusijoje ar mūsų pačių atveju prasidėjus perestroikai. Kaip sako politologai, demokratija su demokratija nekovoja, tad šie pokyčiai yra itin svarbūs mums. Todėl turime jausti atsakomybę ir kryptingai drąsinti Vakarus tuo patikėti“, – kalbėjo politikas.
Tęsdamas mintį, A. Kubilius pasidalijo ir savo požiūriu į Ukrainoje vykstančio brutalaus karo tikruosius motyvus.
„Aš vis svarstau, kodėl gi Putinas pradėjo karą? Netikiu, jog dėl to, kad neva bijo NATO atėjimo. Juk savo veiksmais jis kaip tik paskatino savo Šiaurės kaimynes prisijungti prie aljanso. Taip pat netikiu, jog motyvas yra Ukrainos teritorijos. Manau, kad tai – tik pretekstas, blefas. Mano nuomone, Putinas bijo Ukrainos sėkmės, sėkmingos jos integracijos į Europos Sąjungą. Ukrainos sėkmės atveju Rusijos visuomenėje taip pat kils klausimas – kodėl ukrainiečiai sėkmingi ir augantys, o mes – ne? O tai jau rimtas pagrindas režimo griūčiai“, – įžvalgomis dalijosi A. Kubilius.
Tarp svarbiausių tikslų – Rytų partnerystės
Siekiant puoselėti demokratines vertybes ir pokyčius Rytuose, anot Europos Parlamento nario, ypatingai svarbu sėkminga Rytų partnerysčių raida. Visų pirma – su Ukraina, Moldova, Sakartvelu. Tiesa, visos trys šalys šiandien susiduria su itin dideliais iššūkiais.
„Dėl reikšmingos dalies visuomenės, nusiteikusios prorusiškai bei didelės energetinės priklausomybės nuo Kremliaus, Moldova yra išties sudėtingoje situacijoje. Visgi provakarietiškos valdžios atėjimas jau tapo reikšminga revoliucija. Šiandien mums labai svarbu pradėti realias derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą tiek su Moldova, tiek su Ukraina. Tai būtų labai svarbus signalas ir Rusijai, ir Moldovos žmonėms“, – kalbėjo A. Kubilius.
Sėkmingas Ukrainos bei Moldovos kelias europinės integracijos link taptų reikšmingu postūmiu pokyčiams ir šiandieniniame Sakartvele.
„Deja, bet Sakartvelas šiandien yra užvaldytas vieno oligarcho (B. Ivanišvilio) ir jam artimos aplinkos. Matome, kad nuodydamas buvusį šalies prezidentą Michailą Saakašvilį jis taiko metodus, taip pamėgtus ir Rusijoje. Taigi Sakartvelo visuomenė tapo vieno žmogaus įkaitais. Kaip galime jiems padėti? Vertindami esamą situaciją kritiškai. Manau, jog esama valdžia sąmoningai mažina šalies šansus sekti Ukrainos bei Moldovos keliu integracijos į Europos Sąjungą link“, – svarstė europarlamentaras.
Kvietė nenusigręžti nuo vertybių
Apžvelgdamas aktualijas Lietuvoje, patyręs Europos Parlamento narys ragino pasidžiaugti mūsų šalies pasiekimais ir nuveiktais darbais. Cituodamas Eurostato duomenis, A. Kubilius džiaugėsi, jog šiandien ekonominiais rodikliais prilygstame ne tik Europos Sąjungos vidurkiui, bet ir dar pakankamai neseniai mus stipriai lenkusiai Japonijai ar kitoms išsivysčiusioms, stiprioms pasaulio šalims.
„O juk gyvename ypatingai neramiu laikotarpiu, per pastaruosius kelerius metus susidūrę su migrantų, energetine, pandemijos, ekonomine ir net greta prasidėjusio karo krize“, – sakė A. Kubilius.
Baigdamas pokalbį, susirinkusius kauniečius europarlamentaras kvietė atsakingai pažvelgti į artėjančius savivaldos rinkimus. Nors grėsmės mūsų šalyje, anot A. Kubiliaus, nesulyginamai mažesnės nei Moldovoje ar Sakartvele, tačiau demokratines vertybes svarbu saugoti ir puoselėti kiekviename žingsnyje.
„Tikromis vertybėmis paremta savivaldos demokratija yra svarbi puoselėjant bendrą visuomenės demokratinę savivoką – gebėjimą atskirti pelus nuo grūdų. To mums kartais trūksta. Pažiūrėjus įvairias diskusijas ar maršus, galima matyti, jog terpė propagandos vešėjimui egzistuoja. Aišku, ji kur kas mažesnė nei, pavyzdžiui, Moldovoje, bet ji yra. Juk Kaunui svarbu ne tik plytelių išklojimas, bet ir galimybė būti tuo, kuo jis yra – labai stipriu akademiniu ir kultūriniu miestu. Manau, jog šiandien tai reikėtų prisiminti kiekvienam kauniečiui“, – sakė A. Kubilius.
