Keletą pirmadienio popietės valandų Kauno miesto savivaldybė veikė be savo aukščiausiosios valdžios. Tiek meras, tiek abu jo pavaduotojai dalyvavo Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos surengtuose debatuose, apie kuriuos savo darbotvarkėse kauniečiams neskelbė.
O lyg tyčia…
…tą pačią dieną lrt.lt pranešė apie „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atliktą šalies savivaldybių skaidrumo (pagal tai, kiek ir kokios informacijos apie savo veiklą jos pateikia visuomenei internete) tyrimą. Tad jei iš 60 Lietuvos savivaldybių Panevėžio miestas šiame tyrime užėmė pirmąją vietą (surinko 99 balus iš 100), tai Kauno miestas tapo autsaideriu, – antrojo pagal didumą miesto savivaldybės veiklos skaidrumas įvertintas tik 65 balais. Anot projektų vadovės Deimantės Žemgulytės, žemu skaidrumo lygiu irgi pasižyminčios Rokiškio bei Šalčininkų savivaldybės surinko po 67 balus. Šalies vidurkis – 85 balai.
Lietuvos savivaldybių skaidrumo tyrime, greta informacijos apie jų darbuotojus, vadovus, viešuosius pirkimus, taip pat aiškintasi, kiek informacijos jos skelbia apie savo biudžetą. Ir apie tai, kaip jį išleidžia, kaip įtraukia gyventojus į sprendimų priėmimą.
„Žiūrėjome ne tik į tai, kas savivaldybėms yra privaloma pagal įstatymą, nes, tikriausiai logiška, greičiausiai į šiuos klausimus atsakytų kone visos savivaldybės, bet ir žiūrėjome papildomai, ką jos daro. Tas vertinimas yra tokia savotiška antikorupcinė higiena“, – akcentavo „Transparency International“ projektų vadovė D. Žemgulytė.
Norai tarsi sutampa, tačiau…
„Norime, kad Kaune ir Kauno rajone būtų gera visiems gyventi, ir jei mums pavyks bendrai didinti tą vertės pyragą, visi būtume laimingi. Dažnai pamirštama, kad pinigai į biudžetą ateina ne iš bankomato, o iš tų mokesčių, kuriuos verslas sumoka. Todėl pinigus leisti reikia ypač atsakingai“, – tardamas žodį, susitikime kalbėjo vienas iš renginio organizatorių – Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Marius Horbačauskas.
Debatų vedėjas – Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius – priminė iš anksto rengėjų pasiūlytas žaliojo kurso, energetikos, švietimo, ryšių su verslu stiprinimo, bendrai aktualias miestui bei rajonui problemas, ir kitas temas. Iš 19 pakviestų dalyvavo 12 kandidatų. Visi puikiai galėjo pasirengti atsakymus, bet juos išgirdus, piršosi išvada, jog kai kas tokia galimybe nepasinaudojo, arba nežino skirtumų tarp savivaldos bei nacionalinės valdžios. Todėl pastarajai skyrė nemažai priekaištų (kaip, pavyzdžiui, Valstiečių ir žaliųjų kandidatas į Kauno rajono merus Artūras Orlauskas).
Kitu kampu žvelgiant, tų skirtumų neretai nemato ir dabartinė Kauno valdžia. Štai, likti mero poste nusiteikęs „Vieningo Kauno“ kandidatas Visvaldas Matijošaitis pranešė, kad savivaldybė suplanavo 4 mln. eurų biudžeto lėšų. Rengs Kauno HE šliuzo projektą, nors negavo Vyriausybės pažado, jog jo statybai bus skirta pinigų.
Šliuzo statybų memorandumo pasirašymas
Mero entuziazmą trumpam „nugesino“ kandidatas jį pakeisti, Kauno savivaldybėje buvęs Vandens kelių direkcijos vadovas, KTU docentas, verslininkas dr. Gintautas Labanauskas (iš „Vardan Lietuvos“), sakydamas: „Prieš dešimt metų pradėjome šliuzo projektą. Tikėjome, jog investicijos atsipirks, kai vandens keliu sujungsime Lietuvą su Baltarusiją ir Rusija. Kokios tai valstybės dabar, – visi žinome. Todėl tikrai šiandien ne laikas apie vandens jungtis kalbėti. Kol visi būsimi projekto kaštai nepaskaičiuoti, visai neaišku, ar tikslinga Lietuvai išleisti tam apie 100 milijonų eurų. Mano nuomone, savivaldai labiau turi rūpėti bendruomenių poreikiai bei mieste svarbiausios, taisytinos problemos.“
Mandagus pabendravimas, susilaikant nuo kritikos oponentams
Prieš keletą dienų televizijoje, „Dviračio žiniose“ kauniečio aktoriaus suvaidintas Kauno mero V. Matijošaičio antrininkas smagiai pareiškė: „lai kiti kaunas, bet vis tiek – mano Kaunas“. Vienok, pirmadienį surengtuose priešrinkiminiuose kandidatų į Kauno bei Kauno rajono merų postus debatuose politinės kovos momentų nesimatė.
Tiesa, kadenciją baigianti Kauno miesto mero komanda (joje buvo ir jau senokai savivaldybės veiklose neformaliai dalyvaujanti jo „kambariokė“, kuri per savivaldos rinkimus, kovo 5-ąją, tikisi tapti ir tarybos nare) į debatus atvyko šiek tiek pavėlavusi. Tuomet visus nustebino jauniausias iš pretendentų – Laisvės partijos atstovas Mantas Bertulis, padėkojęs merui Visvaldui Matijošaičiui „už tai, kad rado laiko atvykti“ ir už nuveiktus gerus darbus. Dar priminė, jog pats yra dirbęs porą metų savivaldybėje, netgi buvo „Visvaldo asistentu“.
Kiek vėliau nuskambėjo kandidato į Kauno rajono merus, dabartinio Seimo nario iš Liberalų sąjūdžio frakcijos prof. Viktoro Pranckiečio replika: „Dėkoti savivaldybėms už tai, kad atliko gerą darbą, tai tas pat, kas dėkoti bankomatui, kad davė pinigų.“
Bet susitikime su verslo atstovais girdėjom ir daugiau padėkų. Pavyzdžiui, miesto meras dėkojo „už bendradarbiavimą“ Kauno rajono merui Valerijui Makūnui (socialdemokratų ir nepartinių kandidatui). Netgi pripažino: „iš pradžių su juo kiek „pasišpilkavome“. „Kas vyksta Kaune“ iš to „pasišpilkavimo“ primena ryškiausią neseną pavyzdį, kai mieste dirbantys bei į jo darželius vaikus atvežantys rajono gyventojai buvo priversti 3 metus mokėti 16 kartų didesnį mokestį už savo atžalų ikimokyklinį ugdymą. Tačiau apie tai susitikime su pramonininkais nekalbėta.
Suprantama, kol neaišku, kokie bus rinkimų rezultatai, ieškoma daugiau bendradarbiavimo galimybių, nutylint ambicijas, galinčias kelti konfrontacijas. Tad Kauno miesto savivaldybės vadovui gražių žodžių negailėjo ir V. Makūnas – dėl to, kad vis labiau sutariama organizuojant kaimyninių savivaldybių gyventojams patogesnius viešojo transporto maršrutus ar miesto savivaldybės įmonėms plečiant paslaugų teikimą rajone.
Už gražėjantį miesto vaizdą dabartinį merą pagyrė kiti pretendentai užimti jo pareigas po rinkimų. Tačiau teko V. Matijošaičiui išgirsti ir kritikos dėl negebėjimo atliepti į kauniečių poreikius, nenoro išklausyti bendruomenių nuomones, per didelio dėmesio statyboms ar gatvių remontams ir per mažo – žmonėms.
Pastatėm ir laukiame?
Logiška, kad antrąją kadenciją baigiantis Kauno meras V. Matijošaitis neslėpė džiaugsmo dėl savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotų statybų sėkmės. Džiaugėsi ir stadionu, ir baseinu bei kitais objektais, apie kuriuos daug skelbta viešojoje erdvėje. Pramonininkų surengtame susitikime pabrėžė, jog statybos įveiktos „iš Vyriausybės gavus absoliutų nulį“. Bet kai meras pasigyrė savivaldybės investicijomis į Aleksote tuoj pradėsiantį veikti mokslo inovacijų parką, nieko nesužavėjo. Kai kurie rinkiminės „kovos“ dalyviai priminė miesto skolas ir tai, jog skolintis reikia labai atsakingai. Tik tuomet, kai statoma tai, kas šiuo metu gyventojams labiausiai aktualu.
Anksčiau savivaldybės administracijoje dirbusi dabartinė kandidatė į miesto merus Liberalų sąjūdžio atstovė Nijolė Putrienė pripažino: „Miestas turtėtų nustoti priešintis su Vyriausybe, kokia ji bebūtų, nes bendradarbiaujant yra kelių pritraukti daugiau pinigų į Kauną. Dažnai kalbame ir apie verslo bei mokslo bendradarbiavimą, bet savivaldos tame nematome. Nesutinku su meru, kuris džiaugiasi: pastatėme inovacijų parką ir lauksime investuotojų. O ką patys darysime, kur miesto iniciatyvos? Juk savivalda gali būti puiki vieta socialinėms inovacijoms išbandyti. Į infrastruktūrą dabar investuota nemažai, laikas daugiau investuoti į žmones.“
V. Pranckiečio nuomone, labai gerai gauti pinigų, ir kartais įvairios bendros su verslu programos pirmiausia matomos kaip galimybė jų gauti. Bet iš verslo gauti pinigų gali tada, kai esi jam naudingas: „Verslas pinigų nedalina, kad kažkas būtų gražesnis.“
Pasak Lietuvos žaliųjų partijos vadovės Ievos Budraitės, būtina siekti, kad „visi pirkimai būtų žali. Reikia mažinti „trinkelizaciją“, o taip pat siekti maksimalaus savivaldybių prisitaikymo prie klimato pokyčių…“
A. Verygos įsitikinimu, „reikia miestiečiams užtikrinti nemokamą viešąjį transportą. Savivaldai – bendradarbiauti su nacionaliniais politikais, kad elektra būtų perkama tiesiogiai iš gamintojų, maksimaliai įveiklinti visas galimybes, kad energija nebūtų švaistoma“.
Ir… viską padaryti, kad jauni žmonės Kaune norėtų pasilikti
Kandidatai nenutylėjo, jog pastaraisiais metais vis daugiau Kauno gyventojų palieka miestą ir kuriasi rajone, nes miestas per mažai stengiasi šį procesą sustabdyti. Bet nebūtinai nuo „asfaltizacijos“ ar „trinkelizacijos“ į didesnes ir žalesnes erdves bėgdami, o gerovės sau, šeimai ieškodami? Daug kas to anksčiau ar vėliau ieško, ypač, jei nori gyventi ne daugiabutyje. Tačiau yra ir atvirkščių variantų – kažkam labiau patinka gyventi mieste, nes čia – daugiau pasirinkimo?
„Savivaldybė turėtų sudaryti sąlygas jaunimui po mokslų įsitvirtinti mieste, kad žmonės galėtų kurti šeimas ir stiprinti Kauną“, – tokį „priesaką“ ateičiai išsakė „Laisvės ir teisingumo“ kandidatas į merus Dainius Varnas.
Girdėjosi susitikime ir raginimų viską padaryti, kad „visos mokyklos būtų vienodai patrauklios ir visiems vaikams vienodai prieinamos, kad pradinių klasių mokiniams mokyklose būtų užtikrintas visos dienos užimtumas – po pamokų nemokamas maitinimas, nemokami būreliai. Žinoma, nepamirštant ir pamokų ruošimo. Kad tėvai tuo metu galėtų ramiai dirbti savo darbovietėse.
Kalbant apie švietimo aktualijas, V. Matijošaitis, žinoma, pagarsino, jog Kauno mokyklų abiturientų egzaminų rezultatai gana aukšti, vieni geriausių Lietuvoje. Mokyklos renovuojamos, patogesnės vaikams ir pedagogams. „Kas vyksta Kaune“ papildo: per nepriklausomybės dešimtmečius Kaune dar nepastatyta nė viena nauja mokykla, nors „sutankinus klases bei mokinius jose“, nemažai jų parduota.
Į tai debatuose dėmesį atkreipė į merus nepretenduojantis verslo įmonės „Pirmas žingsnis“ savininkas Algimantas Astrauskas: „Gaila, žinoma, kai kalbama apie mokytojų ar gydytojų trūkumą ir miestą paliekantį jaunimą. Tai investuokime į žmones, į jų gyvenimą. Štai, Šiaurės prospekte uždarytos dvi mokyklos. Vieną jau pardavėme, kitos dar ne. Gal bendrabutį jame jaunoms šeimoms savivaldybė turėtų įrengti, kad jos iš Kauno nebėgtų, mieste ir dirbtų, ir gyventų?..“
O pasirodo, Kauno rajono savivaldybė randa finansinių galimybių pritraukti jai reikalingas profesijas įgijusius jaunus žmones. Pastaraisiais metais dažnesni su verslu jau įvykdyti bei tebevykdomi naujų mokyklų statybų projektai ir aktyvesnis nei mieste mokyklų įsitraukimas į bendruomenių veiklas. O taip pat – stiprėjantis bendradarbiavimas su universitetais. Sveikintinas savivaldybės apsisprendimas finansiškai remti jaunus, į mokyklas dirbti ateinančius pedagogus, skiriant jiems po 5000 eurų įsikurti Kauno rajone. Ir dar – kelių šimtų eurų skatinamąsias premijas bei apmokant kelionės išlaidas, jei tarp namų bei mokyklos – daugiau nei 3 km atstumas.
Per smarkiai įsibėgėjus, sunku sustoti
Pasirodo, Kauno meras suklydo pareiškęs, kad „dėl karo Ukrainoje apmažėjo investavimas į Kauno laisvąją ekonominę zoną“. Tokia žinia suabejojusi žurnalistė paklausė rajono mero patarėją Edmundą Mališauską, ar tai – tiesa. O šis, remdamasis Sergeičikų kaime įsikūrusios Kauno LEZ duomenimis, patikino, jog šiai zonai investavimo prasme rekordiniai buvo 2019-ieji bei praėjęs, 2022 metai.
Toliau trumpai apžvelgdamas Kauno miesto savivaldybės planus, kurių įgyvendinimui numatytos pradinės lėšos šių metų biudžete, V. Matijošaitis sakė: „Jeigu liksiu meru, pradėsiu statyti Kėdainių tiltą.“ Bet mero „priešininkas“ rinkimų kovoje, konservatorius Seimo narys Vytautas Juozapaitis pareiškė: „Bandysim stabdyti Kėdainių tilto statybą, nes jos kaštai – dideli, o šios investicijos nauda, ekspertų nuomone, kvestionuojama.“
Kauno savivaldybė spurtuoja: naujo tilto statybas tikisi pradėti dar šiemet
Beje, ta pačia tema nuskambėjo susitikime ir bendras visiems pretendentams verslo atstovės iš „Telia Lietuva“ klausimas: „Daug jau pastatyta, daug statybų numatyta, o jų kaštai kyla, tai gal esate apgalvoję, ką stabdyti?“
„Laisvės ir teisingumo“ partijos kandidato D. Varno nuomone, svarbiausias turi būti atsakingas lėšų panaudojimas ir kontrolė. O politikai neturėtų naudoti kozirio „skolinamės ir darom“. Nes paskui skolas vis tiek grąžinti turi visi dirbantys bei mokesčius valstybei mokantys gyventojai. Prieš projektuojant, ką statyti, būtina atsiklausti bendruomenių, ar dabar to labiausiai reikia.
Pažymėtina, jog Kauno savivaldybė turi statybų stabdymo patirties. Į tai dėmesį atkreipė prof. V. Juozapaitis, diskutuojant apie atvykstamojo turizmo skatinimą. „Kai arenoj žaidžiamas krepšinis, – visi viešbučiai pilni, o „Britanikos“ griaučiai pačiame Kauno centre vis tebestovi nepajudinami. Ir verslui neleidžiama to nuo sovietmečio nebaigto viešbučio tvarkyti“, – replikavo mero oponentas.
„Kaunas buvo Europos kultūros sostinė, bet dėl įvairių priežasčių nespėjo iki to laiko sutvarkyti Vilniaus gatvės. Todėl visi verslo planai Senamiestyje uždirbti iš turistų bei kauniečių žlugo“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas prof. Aurelijus Veryga.
Tarp kitko, jis, išgirdęs aludarių įmonės vadovo klausimą, ar tapęs meru, leistų viešuose renginiuose gerti alų, su šypsena veide paaiškino, kad situacija nuo to laiko, kai tai daryti buvo uždrausta, pasikeitė: „Labai daug kas priklauso nuo nacionalinio reguliavimo, nuo to, ką jis suteikia savivaldai. O jei rimtai, vartojimo kultūra gerėja, žmonių elgesys viešose vietose – irgi. Bet akivaizdu, jog taip, kaip yra dabar, puikiai veikia. Be to, renginys renginiui nelygu (salėje plojimų nesigirdėjo).“
Kas pažadėta?
Aiškių veiklos gairių, ko pirmiausia imsis, jeigu rinkėjų valia taps meru, kandidatai neskubėjo atskleisti. Nežadėjo po gerų darbų vėliau sakyti: „ne aš čia padariau, o visas Kaunas“ (klausimą šia tema uždavė A. Astrauskas). Tiesa, V. Juozapaitis paaiškino, kad „susireikšminimas ir puikybė – didžiosios nuodėmės, o nė vienas nenori būti nuodėmingas“. Suprask, nuodėmių visi vengia.
Susitikime diskutuojant apie švietimą, kuriam paprastai tenka didžiausios savivaldybių biudžeto pyrago dalys, pasidžiaugta nacionalinėmis programomis, suteikiančiomis galimybių mokykloms tobulėti. Bet nenutylėtos ir problemos, kurių iki šiol nepavyko išspręsti nė vienai šalyje vykusiai švietimo reformai. Kandidatai į merus atkreipė dėmesį į perpildytas moksleivių klases, būtinybę užkardyti narkotikų, smurto apraiškų plitimą. Į mokytojų, jų padėjėjų trūkumą, prastai mokyklose veikiantį profesinį orientavimą, per menkus santykius su verslo įmonėmis, kurios gali padėti spręsti ir joms pačioms reikšmingas problemas.
Kauno rajone kandidatuojančio konservatoriaus J. Urbonavičiaus pastebėjimu, verslui labai trūksta darbo jėgos. Todėl gyventojų užimtumo skatinimu, drauge su verslu bei tuo besirūpinančiomis įstaigomis turėtų būti suinteresuotos ir savivaldybės. Naudinga visiems bendrai tartis, kokių specialistų reikia, kokius aktualu rengti švietimo įstaigoms.
Daugiau šia tema
Atvirai sakant, visko, apie ką buvo debatuose buvo kalbėta, neįmanoma atpasakoti, ir skaitytojams atsibostų netrumpą tekstą perskaityti. Nebent reikia paminėti ypač linksmai visus nuteikusią jauniausio pretendento į Kauno merus repliką: „Jei mane išrinktų miesto meru, tai būčiau antras po Antano Mockaus meras, kuris fotografavosi nuogu užpakaliu.“ Visi tai išgirdę, žinoma, pasijuokė, bet niekas nesušuko, jog trokštų pamatyti tokį „antrojo“ mero fotovaizdelį…
