Geresnių matematikos rezultatų bus siekiama stiprinant mąstymo gebėjimus, sako matematikos mokymo ir mokymosi gerinimo 202–2030 metų planą pirmadienį pristačiusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
„Pagrindinis siekis iki 2030 metų – padėti kiekvienam vaikui, mokiniui padėti patirtį sėkmę mokantis matematikos, o mokytojui – mokant matematikos, akcentuojant mąstymo gebėjimų stiprinimą“, – per spaudos konferenciją sakė ministrė.
Pasak J. Šiugždinienės, išanalizavus nepakankamų matematikos pasiekimų priežastis nustatyta, kas trukdo siekti geresnių rezultatų – per mažai dėmesio samprotavimui, mąstymo gebėjimų stiprinimu, orientavimasis į rutinines užduotis.
Siekiant geresnių rezultatų, planuojama tinkamai pritaikyti užduotis ir mokymo priemones, parengti užduočių banką, suteikti mokytojams galimybę tobulinti kvalifikaciją matematikos dalyko ir matematikos mokymo srityse, o patenkinamo lygio nepasiekę mokiniai bus papildomai konsultuojami.
Šioms priemonėms iki 2027 metų planuojama skirti apie 30 mln. eurų.
Daugės matematikos pamokų
Pasak ministerijos, atnaujinus bendrąją matematikos programą, kuri bus įgyvendinama nuo rugsėjo, jau pradinėse klasėse bus mokoma matematinio samprotavimo. Programa sudarys galimybę ugdytis matematinį raštingumą – gebėjimą matematiškai samprotauti ir taikyti įgytas kompetencijas sprendžiant įvairias aktualias, realias ir suprantamas problemas.
Pagal planą, taip pat daugės matematikai skiriamų valandų. Trečioje klasėje nuo 2023–2024 mokslo metų didinamas matematikai skirtų pamokų skaičius nuo dabartinių keturių iki penkių savaitinių pamokų – jų bus tiek, kiek ir antroje bei ketvirtoje klasėje.
Dešimtoje klasėje papildoma šio dalyko pamoka skiriama jau nuo 2021 metų. Nuo kitų mokslo metų III–IV gimnazijos klasėje taip pat daugėja matematikai skirtų valandų mokiniams, pasirinkusiems mokytis matematikos tiek išplėstiniu, tiek bendruoju kursu.
Pasak ministrės, pristatytas matematikos mokymosi ir mokymo gerinimo planas orientuotas į ilgalaikę perspektyvą ir rezultatai pasimatys ne iškart.
„Šie veiksmai nėra gaisrų gesinimas, o ilgo ir nuoseklaus darbo pradžia, ir rezultato tikrai nebus rytoj“, – pabrėžė J. Šiugždinienė.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius teigė, kad matomas tiek pačių mokinių, mokytojų, tiek ir savivaldybių noras pasiekti geresnių matematikos rezultatų, tačiau tam reikia ne tik asmeninių pastangų, bet ir sisteminių pokyčių.
„Matome šiais metais tiek mokytojų, tiek savivaldybių pastangas, taip pat jaučiame abiturientų susitelkimą siekti geresnių matematikos rezultatų, bet reikalingi sisteminiai pokyčiai, nes sistema, matome, šiek tiek buksuoja, nors žmonės ir sunkiai dirba“, – sakė R. Skaudžius.
Pasak R. Skaudžiaus, tyrimai geresnius matematikos rezultatus sieja su ankstyvuoju ugdymu, tad bus siekiama, kad kuo daugiau ikimokyklinio amžiaus vaikų lankytų švietimo įstaigas – ypač vaikai iš pažeidžiamos socialinės, kultūrinės ir ekonominės aplinkos. Kad būtų kuo daugiau vaikų nuo trejų metų pritraukta į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, numatyta skirti papildomą finansavimą savivaldybėms.
Taip pat planuojama, kad daugės mokymo pagalbos mokiniams, turintiems spragų. Nuo rugsėjo numatomos papildomos konsultacijos penktokams, I ir III klasių gimnazistams, kurie šį pavasarį laikydami pasiekimų patikrinimus nepasieks patenkinamo lygio. Tam numatytos ir papildomos lėšos, jos pasieks savivaldybes.
Numatoma kelti mokytojų kvalifikaciją
Siekiant stiprinti matematikos mokymą taip pat planuojama sudaryti sąlygas mokytojams kelti kvalifikaciją.
Nuo šių metų pedagogų rengimo centrai kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis ir tarptautiniais partneriais matematikos, pradinių klasių mokytojams siūlys naujas nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas, skirtas matematikos didaktikai.
Numatyta, kad kvalifikaciją pagal parengtas programas mokymuose galės tobulinti ne mažiau nei 70 proc. visų matematikos ir pradinių klasių mokytojų.
„Pastaruoju metu matematikos mokytojams labai stigo specializuotų dalykinių mokymų. Šios programos užpildys spragą ir mokytojai galės atnaujinti savo kompetencijas, pvz., kaip dirbti su skirtingų mokymosi poreikių turinčiais vaikais, kaip nuo pirmosios klasės ugdyti matematikos aukštesniuosius mąstymo gebėjimus“, – pažymi R. Skaudžius.
Pavasarį startuos Nacionalinės švietimo agentūros teikiamos individualios konsultacijos mokytojams dėl naujųjų programų įgyvendinimo. Tai bus vieno langelio principu teikiama pagalba mokytojui.
Ir toliau bus skiriamos tikslinės stipendijos matematikos pedagogikos studijas pasirinkusiems studentams.
Naujos priemonės matematikai mokyti
Ministerija taip pat numato parengti naujų skaitmeninių mokymo priemonių, užduočių rinkinius, skirtus labiausiai probleminėms sritims, pavyzdžiui, matematiniam samprotavimui arba statistiniam raštingumui, ugdyti.
Pasak ministerijos, užduotis bus patogu naudoti, jos bus suskirstytos pagal įvairius požymius, pavyzdžiui, pasiekimų lygį arba pasiekimų sritį, todėl mokytojai galės pasirinkti savo mokiniams tinkamiausias užduotis.
Bus sukurtos vaizdo pamokos įvairioms matematikos temoms mokytis – apie plokštumos ir erdvės geometriją, vektorius, trigonometriją ir kitas temas, dalis jų bus su vertimu į gestų kalbą.
Planuojama organizuoti mokymus matematikos vadovėlių ir uždavinynų rengėjams, persvarstyti vadovėlių recenzavimo ir vertinimo tvarką, nustatyti kvalifikacinius reikalavimus recenzentams.
Pažymima, jog matematikos pasiekimų gerinimo veiksmai nuosekliai apims visas ugdymo pakopas nuo pradinio iki vidurinio ugdymo.
Siūlymus matematikos mokymo stiprinimo priemonių planui teikusi darbo grupė buvo sudaryta švietimo, mokslo ir sporto ministrės įsakymu. Ji dirbo nuo rugsėjo pabaigos iki gruodžio mėnesio. Grupėje dirbo Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, matematikos mokytojų asociacijos ir kt. atstovai.
2022-aisiais vykusio matematikos egzamino neišlaikė 5,2 tūkst. iš 14,5 tūkst. moksleivių: apie 35 procentus. Tai – blogiausias rezultatas per pastaruosius metus.
Ministrė yra pažymėjusi, jog prastų matematinių gebėjimų priežastys yra gilios ir kompleksinės.
