Antradienį bus lygiai savaitė, kai Seimo nario mandato neteko sunkių įtarimų prislėgtas Kristijonas Bartoševičius, tačiau oficialūs įtarimai jam iki šiol nėra pareikšti. Generalinės prokuratūros atstovė Delfi teigė, kad apie visus reikšmingus prokuratūros veiksmus visuomenė bus iškart informuota. Teisės ekspertas Remigijus Merkevičius Delfi teigė, kad nebūdamas įtariamuoju K. Bartoševičius nėra niekaip suvaržytas, todėl galėtų, pavyzdžiui, išvykti iš šalies.
Prieš savaitę K. Bartoševičius paskelbė atsisakantis Seimo nario mandato. Po kelių valandų generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo.
Prokurorė informavo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Vėliau paaiškėjo, kad N. Grunskienė nenorėjo laukti kovo 10 dienos, kai prasidės pavasario sesija, ir prašė sušaukti neeilinį Seimo posėdį.
Praėjusį antradienį Vyriausioji rinkimų komisija panaikino K. Bartoševičiaus mandatą, buvęs Seimo narys iškart neteko ir teisinės neliečiamybės, kuri neleido jam oficialiai pateikti įtarimų.
Neigia delsiantys apklausti
Atsakydama į Delfi klausimą, ar K. Bartoševičiui per šį laiką įteikti įtarimai, o jei ne, kodėl tai užima tiek daug laiko, Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė teigė galinti tik pakartoti, kad visuomenė bus nedelsiant informuota apie visus reikšmingus procesinius veiksmus, kai tik jie bus atlikti.
Prokuratūros atstovė atkreipė dėmesį, kad K. Bartoševičius Seimo nario statuso neteko sausio 24 dieną po pietų, tai yra, prieš 4 darbo dienas.
„Todėl teiginiai apie tai, kad „tai užima tiek daug laiko“ arba „delsiama apklausti“ yra visiškai nepagrįsti“, – atsakyme dėstė E. Martinonienė.
Jos teigimu, bet kuriame ikiteisminiame tyrime procesinių veiksmų atlikimo laikas priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip konkretaus tyrimo stadija, tyrimo taktika, kitų procesinių veiksmų eiga ir rezultatai, pačių proceso dalyvių, jų gynėjų, teisėtų atstovų bei kitų asmenų galimybės atvykti dalyvauti ir taip toliau, į kurias privaloma atsižvelgti.
„Dar kartą pabrėžiame, kad suprantame visuomenės susirūpinimą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo ir siekiame, kad jis vyktų tiek greitai, kiek tai yra galima nepakenkiant šio tyrimo kokybei ir sėkmei“, – teigė ji.
Galėtų prašyti bylos duomenų
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, įtariamuoju tapęs asmuo gauna tam tikrų teisių, viena iš jų – teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Tiesa, tame pačiame kodekse numatyta, kad prokuroras gali neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duvomenimis ar jų dalimi, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei.
Prokuroras neturi teisės neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis tik tokiu atveju, jei ikiteisminis tyrimas baigtas ir yra rašomas kaltinamasis aktas.
Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad prieš pirmąją apklausą įtariamajam turi būti pasirašytinai įteiktas pranešimas apie įtarimą ar prokuroro nutarimas pripažinti jį įtariamuoju.
Pagal kodeksą, prieš skiriant kardomąją priemonę įtariamajam, jį privaloma apklausti.
Prokuroras gali įspėti, kad draudžiama be prokuroro leidimo paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis.
Prokurorai gali laukti tiek, kiek nori
Advokatas, baudžiamosios teisės ekspertas R. Merkevičius, kalbėdamas su Delfi, atkreipė dėmesį, kad įstatymas prokurorui ir tyrimą atliekančiam pareigūnui suteikia visišką laisvę nuspręsti, kada asmeniui pareikšti įtarimus.
Jie gali pasirinkti momentą, kada asmeniui įteikti pranešimą apie įtarimą ir apklausti jį įtariamuoju.
„Tam, kad K. Bartoševičius nesulaukė įtarimų ir nebuvo apklaustas, gali būti įvairiausių priežasčių, ir objektyvių, ir subjektyvių. Gali būti, kad kažkokius taktinius sprendinius sprendžia prokurorai, gali būti, kad kažkokių trūkumų yra bylos medžiagoje, gal bendražmogiški dalykai, gal įtarimas nesurašytas“, – svarstė jis.
R. Merkevičius teigė, kad situacijų, kai visi žino, kad tyrimas yra nukreiptas prieš konkretų žmogų, tačiau tas žmogus yra paliekamas nežinioje ir migloje, yra labai daug ir tuo K. Bartoševičiaus atvejis nėra niekuo išskirtinis.
„Išskirtinumas yra tas, kad jis buvo Seimo narys, kad žinome kokia veika galimai yra padaryta, kad visuomenė turi tam tikrą iššauktą interesą žinoti daugiau apie kažkokius sprendimus. Toks dalykas yra išskirtinis, bet bendrąja prasme, kad pasakė A, bet mėnesių mėnesiais nepasako B, yra įprasta prokuratūros praktika“, – sakė jis.
Delfi pašnekovas neatmetė, kad K. Bartoševičiui įtarimai vis dėlto jau yra pateikti, bet šis faktas nuo visuomenės yra slepiamas.
Baudžiamosios teisės žinovas pabrėžė, kad netapęs įtariamuoju K. Bartoševičius neturi jokių procesinių pareigų.
„Bet jeigu jis nėra įtariamasis, jis tikrai niekuo nesuvaržytas. Situacija yra įdomi, nes jeigu jis nebūdamas įtariamuoju imtų ir pabėgtų, pasislėptų kokiame egzotiškame krašte, prokurorai visa gerkle šauktų, girdi, jis žinojo, kad tyrimas yra atliekamas“, – kalbėjo jis.
Seimo pirmininkę informavo žodžiu
Portalas lrytas.lt remdamasis šaltiniais teigia, kad Seimo vadovė jau anksčiau buvo žodžiu informuota apie bręstantį N. Grunskienės kreipimąsi.
Tą vėliau patvirtino ir pati V. Čmilytė-Nielsen.
Tačiau, pabrėžė Seimo pirmininkė, šios informacijos ji niekam neperdavė – net ir Seimo vadovybei.
„Informacija buvo ne tik nuasmeninta, bet nebuvo pasakyta iš kokios partijos ar frakcijos yra politikas, dėl kurio imamasi veiksmų“, – lrytas.lt žurnalistams teigė Seimo pirmininkė.
Pirmadienį N. Grunskienė oficialiai pasikreipė į V. Čmilytę-Nielsen. Pirmajame generalinės prokurorės rašte nebuvo minima jokia parlamentaro pavardė. Tačiau antrasis kreipimasis nebuvo nuasmenintas – raštas su K. Bartoševičiaus pavarde pasiekė Seimo pirmininkės biurą po poros valandų nuo pirmojo kreipimosi.
V. Čmilytė-Nielsen patvirtino, kad gavusi pirmąjį generalinės prokurorės laišką ji kreipėsi į N. Grunskienę. Pasak liberalų lyderės, ji prokurorei patvirtino gavusi jos raštą.
„Kadangi tuo metu viešai pasirodė informacija, kad Vyriausioji rinkimų komisija gavo vieno Seimo nario kreipimąsi dėl mandato atsisakymo, taip pat paprašiau, kad generalinė prokurorė po komisijos sprendimo mane informuotų, ar dar išlieka poreikis kviesti neeilinę sesiją dėl rašte minimo atvejo“, – portalui lrytas.lt situaciją aiškino V. Čmilytė-Nielsen.
Visgi, Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja E. Martinonienė nurodė, kad Seimo pirmininkė teiravosi, ar prokuratūros kreipimasis ir vykdomas ikiteisminis tyrimas yra susijęs su mandato atsisakančiu K. Bartoševičiumi.
„Vėliau, Seimo pirmininkei pasiteiravus, ar K.Bartoševičius yra tas pats asmuo, kuris nurodytas atsiųstame rašte, ir įvertinus, kad šioje situacijoje tokios informacijos pateikimas yra reikalingas priimant sprendimus, buvo išsiųstas patikslinimas, kuriame įvardintas konkretus Seimo narys“, – aplinkybes detalizavo E. Martinonienė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
