Nors ir be didelio entuziazmo Kauno miesto savivaldybė buvo priversta plačiau, o ne mažučiu skelbimėliu miesto dienraštyje, informuoti kauniečius apie jiems rengiamo miškotvarkos projekto pristatymą penktadienio popietę. Iš pradžių tikėta, kad tokiam renginiui prieš savaitgalį pakaks mažosios salės, tačiau paskui teko „visuomenei“ skirti erdvesnį plotą – Didžiąją salę, kur paprastai sprendimus „jų labui“ priima miestiečių išrinktieji.
Buvo miesto savivaldybės tarybos atstovų ir susitikime su kauniečiais, tiesa, valdančiųjų frakcijos narių nesimatė. Gal todėl, kad jie iš anksto žino, jog nei opozicija, nei juo labiau „eiliniai“ kauniečiai tam, ką valdžia nusprendžia, dažniausiai įtakos neturi. Bet jei įstatymas reikalauja sužaisti viešinimo žaidimą, tiek to, tačiau jo stebėti, įsiklausyti į kauniečių siūlymus, pastabas neturėjo laiko nei meras, nei jo pavaduotojai.
Miškotvarkos projekto, pagal kurį bus 10 metų tvarkomi Kauno miesto savivaldybei priklausantys plotai, ir kuris įtakos miesto Bendrojo plano pakeitimus, vadovas Andrius Kuliešis supažindino kauniečius su tvarkytinoje teritorijoje dominuojančiais medynais. Paaiškino, kodėl būtina kirsti sausuolius ar invazinius medžius, kartą į metus šienauti atvirus plotus. Jis pabrėžė, jog buvo atlikta miškų inventorizacija, atnaujintas Miškų kadastras, o „projektas rengiamas aktualių duomenų pagrindu“.
Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ dar prieš renginį paaiškino miesto savivaldybės aplinkos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, vidinės miškotvarkos projektas rengiamas dešimčiai metų. Galutinį jo variantą po visų suderinimų tvirtins Aplinkos apsaugos ministerija.
Kauno miesto savivaldybės teritorijoje yra inventorizuota 2399,5 ha miško, tačiau pati savivaldybė valdo tik 666,6 ha ploto. Prieš keletą metų pateikusi prašymus perduoti jai kai kuriuos miškų plotus, iš centrinės valdžios reikiamų sprendimų miesto valdžia dar nesulaukė. Tad, pavyzdžiui, Adomo Mickevičiaus slėnis ar Žaliakalnio šlaitai (irgi – miškai) savivaldybei nepriklauso.
Suprask, kadangi dalis miškų Kaune – „niekieno“, tai visuomenė neturėtų peikti savivaldybės, kad jų netvarko. Nemuno sala – jos, tai per tvarkymą ir statybas greitai saloje miškų plotas sumažės iki minimumo.
Didžiojoje savivaldybės salėje susirinkusius kauniečius labiau domino ne medžių rūšys, bet miškotvarkos projekto suderinamumas su atskirų teritorijų vystymo projektais. Tačiau projekto rengėjas paaiškino, kad architektūrinių klausimų nenagrinėjęs, nes to nenumatė jo užduotis.
Tad jei kam įdomu, kiek dar namų, pavyzdžiui, „netikėtai“ iškils miškų pašonėje, greta takų ar pačiuose miškuose, pvz., kaip Lampėdžių pušyne, kraštovaizdžio draustinyje, atsakymo nėra. Lygiai kaip ir paaiškinimo, kas turėtų būti pirmiau – ar parengus atskirų miškų, miškelių perspektyvas, paskui derėtų rengti miškotvarką.
A. Kuliešiui (ir salėje sėdėjusiems savivaldybės administracijos tarnautojams) priminta, kad 2017-aisiais buvo pristatytas Aukštųjų Šančių ąžuolyno projektas. Bet jo rengimas sustabdytas. Ir nei tada, nei dabar nieko nedomino vietos bendruomenės nuomonė, kaip geriau ta unikali Kauno teritorija turėtų būti planuojama, kas joje ar šalia jos gali būti daroma. Bendruomenė nuogąstauja, jog šio Ąžuolyno prieigose atsiras ploteliai komercinei statybai, ir tam pagrindą suteiks kaip tik naujas miškotvarkos projektas.
Daugiau šia tema
Projekto vadovas paaiškino, kad šis dokumentas rengiamas „viską derinant. Mes numatome vietas, bet architektūrinių klausimų nesprendžiame. Infrastruktūros sutvarkymas – neatsiejama projekto dalis“, – sakė A. Kuliešis.
Didelis dėmesys susitikime su gyventojais skirtas Ąžuolynui. Užsiminus apie iš jo „iškirstą“ ir verslui prieš keliasdešimt metų perduotą buvusios sodininkystės teritoriją, kuri netgi neįtelpa į rengiamą 10 metų Miškotvarkos projektą, Aplinkosaugos skyriaus vedėja R. Savickienė sakė, jog tie 3 hektarai savivaldybei nepriklauso. Tačiau yra mintis juos sugrąžinti Ąžuolynui ir tvarkyti kaip jo dalį.
Susitikime dalyvavęs advokatas Saulius Dambrauskas vedėjos argumentus pataisė, teigdamas: „Savivaldybei tikrai priklauso ta 3 ha teritorija, ir savivaldybės taryba yra patvirtinusi sprendimą joje įrengti automobilių saugojimo aikštelę beveik 2 tūkst. mašinų. Nutraukus sklypo nuomos sutartį su nuomininku – verslininku, vyksta teismo procesas. Teismui, beje, pateiktas ir parkavimo aikštelės planas kartu su Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu.“
