Nutilo ne vienerius metus besitęsusios diskusijos dėl kai kurių ministerijų perkėlimo į Kauną, kaip patogų pasiekti iš įvairių Lietuvos vietovių centrą, tačiau planai „centralizuoti” skubią medicinos pagalbą, netrukus virs realybe. Visi reikiami sprendimai jau priimti, tad nuo šių metų liepos 1-osios pradėsiančios veikti vieningos penkis regioninius padalinius turinčios Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos centrinė būstinė įsikuria Kaune. Mieste, kuriame šiandien veikia viena iš didžiausių ir moderniausių GMP stočių Lietuvoje. Tokiam Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui pritarė Vyriausybė.
Šį pirmadienį portalo „Kas vyksta Kaune” pakalbintas daugiau kaip prieš ketvirtį amžiaus įsteigtos Kauno GMP stoties (o iš viso organizuota greitoji medicinos pagalba šiame mieste veikia jau antrąjį šimtmetį) vadovas Nerijus Mikelionis paaiškino, jog pertvarka vyksta visu spartumu. Ir iki vasario pabaigos bus parengti visi tam reikalingi skaičiavimai. Neabejojama, kad įgyvendinus numatytus planus, visoje Lietuvoje greitosios medicinos pagalbos paslaugos bus tiekiamos efektyviau. Prireikus, tarnybai bus paprasčiau išsiųsti greitukės brigadą ir į labiau nuo didesnių miestų nutolusias vietoves, tad ir atokesnių gyvenviečių žmones pasieks skubi medicinos pagalba.
Anot sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, galima džiaugtis, kad Lietuva turi lyderių, kuriems ramu patikėti tokios gyvybiškai svarbios struktūros, kaip GMP tarnyba, valdymą bei veiklos koordinavimą nacionaliniu mastu. Perduodant naujos GMP tarnybos būstinės funkcijas Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai, ne tik spartinama GMP reforma, tai leis ir perkelti gerąją patirtį į regionus.
„Kas vyksta Kaune” primena, jog Kauno pasirinkimą lėmė keletas argumentų. Pirmiausia, Kauno miesto GMP stotis dėl galimų išorinių grėsmių yra geografiškai palankioje vietoje – Lietuvos centre. Antra, čia naudojama pažangiausia įranga bei technologijos. Vertinta ir turima patirtis, valdant ekstremaliąją situaciją pandemijos metu ir teikiant nacionalinio lygmens paslaugas. Kauno miesto GMP stotis šiuo metu yra didžiausia darbuotojų skaičiumi bei viena iš didžiausių aptarnaujama teritorija GMP paslaugas teikiančių įstaigų Lietuvoje. Tad reorganizacija, prijungiant kitas įstaigas, – daug paprastesnė, aiškesnė, darbuotojų interesus labiau apsauganti procedūra.
Viešai skelbiamais duomenimis, praėjusių metų lapkričio mėnesį Kauno greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbo 467 apdrausti darbuotojai, jų atlyginimo vidurkis tą mėnesį – 2184,99 Eur. Kauno GMP priklausė 20 transporto priemonių bei dar 8 – išperkamos (nuomojamos).
GMP reforma Lietuvoje įgyvendinama, remiantis pernai gegužę Seimo priimtomis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisomis. Iki šių metų vidurio siekiama vietoje atskirų, savarankiškai dirbančių juridinių vienetų sukurti darniai visoje šalyje veikiančią GMP tarnybą su penkiais padaliniais Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių bei Panevėžio regionuose. Pernykščiais Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje veikė 16 GMP paslaugas teikiančių viešųjų įstaigų, kurių savininkų (dalininkų) teises ir pareigas įgyvendino savivaldybių tarybos.
Taip pat – 30 gydymo įstaigų, kuriose GMP paslaugas teikia struktūriniai padaliniai ir 2 privačios GMP paslaugas teikiančios įmonės. Dalis savivaldybių (tarp jų – ir Kauno miesto) jau perdavė jų įsteigtų greitosios medicinos pagalbos stočių (kaip juridinio vieneto) savininko funkcijas bei turtą valstybei. Kai kurios iš GMP jau prijungtos prie Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties.
Centrinei GMP būstinei ir toliau vadovausiantis (jo darbo sutarties terminas pagal anksčiau laimėtą konkursą baigsis 2024-ųjų gale) N. Mikelionis pabrėžia, jog pagrindinis reformos tikslas yra teikti paslaugas, atitinkančias svarbiausią – laiko – standartą: greitoji pagalba pacientą turi pasiekti iki 15 minučių mieste ir iki 25 minučių atokiausiai gyvenamose vietovėse.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos vadovų, apjungtai GMP tarnybai bus skirtos Europos Sąjungos investicijos: 41,15 mln. eurų infrastruktūrai atnaujinti (įskaitant naujus GMP automobilius su modernia įranga), apie 7 mln. eurų – skaitmenizavimui ir darbuotojų kvalifikacijai tobulinti. Perspektyvoje GMP brigadų skaičių planuojama padidinti nuo 231 iki 241, o budėjimo vietų skaičių – nuo 94 iki 123 visoje Lietuvoje. Bus stengiamasi racionaliai paskirstyti medikų brigadoms tenkančius krūvius, optimizuoti greitosios pagalbos geografinį prieinamumą bei atvykimo laiką, suvienodinti paslaugų kokybę ir standartus.
„Ketinama maksimaliai išsaugoti darbuotojų darbo vietas, nebent kažkiek sumažės administracijos tarnautojų. Įgyvendinant pertvarkos planus, sujungus skirtingus greitosios pagalbos teikėjus į vieną organizaciją, bus optimizuotos administravimo ir valdymo išlaidos, kad daugiau lėšų būtų skiriama GMP brigadoms, šiuolaikiškai įrangai, infrastruktūrai. Brigadų darbuotojams bus suvienodintas darbo užmokestis bei galimybės kelti kvalifikaciją. Naujos GMP tarnybos stotys bus tolygiai išdėstytos visoje šalyje ir teiks paslaugas koordinuotai, nepaisant rajonų ribų.
Stočių veiklai iki šiol naudojamų patalpų regionuose tikrai neatlaisvinsime. Visos jos bus ir toliau naudojamos pagal paskirtį, užtikrinant kokybiškų greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimą visiems Lietuvos gyventojams”, – sakė portalui N. Mikelionis.
