Nors lėtokai, miestas jau ateina ir į Kauno pakraščius - Kas vyksta Kaune

Nors lėtokai, miestas jau ateina ir į Kauno pakraščius

Gruodį, per paskutinį 2022-ųjų Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdį, politikai patvirtino gatvių ir kitų transporto įrenginių sąrašą artimiausiems trims metams. Juo vadovaujantis, bus įgyvendinami suplanuoti projektai – renovuojamos ar tiesiamos naujos gatvės.

Į sąrašą, kuriame nurodomos ir darbams planuojamos lėšų sumos (finansavimas numatomas savivaldybės biudžeto arba jo bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšomis) perkelti 2022-2024 metų programoje nebaigti projektavimo, remonto darbai bei tęstiniai kapitalinio remonto ir rekonstravimo projektai,. Tai – Marių, P. Lukšio, S. Žukausko gatvių kapitalinio remonto, Romainių gatvės, Radvilėnų plento rekonstravimo, Pietrytinio aplinkkelio statybos darbai (iš viso 15 projektų).

Pasak tarybos sprendimo projekto rengėjų, programos vykdymui 2023 -aisiais planuojamos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos – apie 12 mln. Eur. Už juos bus atliekami Romainių, Marių, P. Lukšio bei kitų gatvių rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbai bei iš Savivaldybės biudžeto lėšų planuojama užbaigti Vilniaus gatvės kapitalinio remonto darbus.

Taip pat suplanuota atlikti Tilžės, Alšėnų, Akacijų gatvių, Lakūnų plento remonto bei gatvių su žvyro danga priežiūros darbus. Sąraše – Pietrytinio aplinkkelio bei Ateities plento naujos statybos darbai, kurių įgyvendinimui ketinama panaudoti 65,2 mln. Eur., bei Kėdainių tilto statybos darbai (jiems per 5 metus teks 69,8 mln. Eur.).

Rokams šaligatvių dar teks palaukti

Iki praeitos vasaros vidurio važiuojantieji į Birštoną ar toliau pagrindine Rokų, piečiausio Kauno miesto rajono, gatve, net užsimerkę (žinoma, jei nereikia vairuoti), puikiausiai galėjo jausti ribą, kurią prieš keletą dešimtmečių per šią gyvenvietę nubrėžė naujas administracinis padalinimas. Po jo dalis Rokų tapo Kauno miestu, kita dalis tebeliko Kauno rajono kaimu. Miesto dalyje ilgą laiką pagrindinės gatvės asfaltas buvo „išbaladotas“, bet rajone – lygus. Vasarą kelininkai duobes užtaisė, bet dabar jos po truputį iš naujo veriasi. Akivaizdu, jog šiai gatvei reikia ne kosmetinio, bet kapitalinio remonto. Teisybės dėlei tenka pastebėti, jog iš naujo „duobėja“ nemažai neseniai paremontuotų miesto gatvių.

„Mes mokesčius mokame, kaip ir tie, kurie gyvena Kauno centre, bet toliau gyvename kaip kaime. Šaligatvių, dviračių takų pas mus nėra, esame priversti klampoti per purvus. Kodėl iki mūsų miestas vis neateina?“ – taip ir panašiai Rokų bėdas portalui „Kas vyksta Kaune“ tiek pernai, tiek dar anksčiau vardino jau senokai Panemunės seniūnijos dalimi virtusių Rokų gyventojai. Skundų ta tema sulaukta ir iš gretimos Vaišvydavos, kurioje pastaraisiais metais daugėja statybų bei jaunų šeimų.

Rokai
Rokų gatvės / R. Tenio nuotr.

„Teigiamos sprendimo pasekmės – atitinkanti šiuolaikinius reikalavimus Kauno miesto gatvių būklė, saugesnės eismo sąlygos, mažesnės išlaidos už patirtą žalą dėl netinkamos gatvių būklės“ – taip nurodyta Kauno miesto savivaldybės tarybos dokumente. Kauno politikų patvirtintame sąraše – per 150 pavadinimų gatvių, kurios netruks sulaukti gerų permainų. Iš Rokų bei Vaišvydavos minimos 3 gatvės – Rokų, Plytinės ir Piliuonos. Pirmosios iš jų suplanuotiems darbams atlikti žadama panaudoti 3, antrosios – 4,4 bei trečiosios – 3,87 mln. eurų.

„Tačiau tai nebus šiemet, – pirmąją 2023-ųjų savaitę portalui „Kas vyksta Kaune“ patvirtino savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis. – Miestas tikrai vis labiau eina į pakraščius, todėl negalima tvirtinti, kad remontuojamos tik centrinės Kauno gatvės. Dirbama ir Aleksote, ir Romainiuose, kurie ypač smarkiai auga, ir Šilainiuose ar kitur. Tiesiog visko iš karto neįmanoma aprėpti. Šiais metais Rokuose ar Vaišvydavoje pradėti darbų neplanuojama. Tai vyks vėliau. Numatyta ir dangas sutvarkyti, ir šaligatvius, dviračių takus nutiesti bei kitą infrastruktūrą parūpinti“, – aiškino skyriaus vedėjas.

Gal Kaunui reikėtų turėti keletą merų?

Tai rytiečių pasakose kokiam dideliam kraštui pakakdavo vieno išmintingojo vizirio, kuris persirengdavęs dažnai vaikščiodavo po miestą, aplankydamas visokius „užkaborius“, įdėmiai žvalgydamasis ir klausydamasis, ką žmonės kalba. Dabar ir laikai – ne tie, ir valdžia pėsčia tik norėdama „tautai“ pasirodyti retsykiais pavaikšto. O šiaip ji važiuoja pati arba vežiojama, todėl įsiklausyti, kam ką skauda, kaip miestiečiams geriau pagelbėti, ką iš tikrųjų pirmiausia reikia remontuoti, pastatyti, neturi progų…

Tuoj po 2015–aisiais vykusių pirmųjų tiesioginių merų rinkimų, gražių permainų sulaukė ir nepagrindinės Panemunės gatvės. Gal porai metų nuo tų rinkimų prabėgus, „Akropolyje“ atsitiktinai sutikta sena pažįstama vičiūniškė, su kuria kažkada dirbome, man kalbėjo: „Mums tikrai pasisekė, kad meras – savas, kaimynas. Džiaugiames, kad dar niekada nūsų Panemunė neatrodė taip gražiai, kaip dabar…“

Tada mudvi pajuokavom, kad reiktų miestui bent kelių merų. Arba – Kauno lyderio rotacijos, kad paeiliui vis kitose miesto vietose jam tektų nors trumpai pagyventi. Kol bent kelių aplinkinių gatvių remontai būtų pradėti. Tai ateitų laikas, kai visiems kauniečiams būtų gyventi gera ir patogu…

Bet ne, miesto meras pasirinko „rotuotis“ į Kauno rajoną, kur įsisteigė blizgią rezidenciją renovuotuose dvaro rūmuose. Tiesa, 2019-aisiais jis jau panoro oficialia „eiga“ padidinti valdas – Kauno miesto teritoriją, prie jos prisijungdamas dalį gerai sutvarkytų Kauno rajono vietovių. Iš viso – net 99 kaimus ir miestelius iš 13 seniūnijų.

Kaip pamename, rajonas su tuo nesutiko. Bet tarp prieš keletą metų vykusio rajono gyventojų žygio į Vilnių dalyvių, pasipriešinusių prieš naują savivaldybės teritorijos apkarpymą miesto naudai, gan netikėtai buvo ir kauniečių, miesto gyventojais tapusių po anuometinio administracinio „perplanavimo“. Jie ragino rajono žmones nepasiduoti, netikėti miesto pažadais, nes po prijungimo jie bus pamiršti. Kadangi „Kaunui labiau už gyventojus rūpi žemės sklypai, nes mieste jų jau trūksta“.

O prieš daugelį metų prie Kauno miesto buvo prijungti Sargėnai, Karkazai, Romainiai, dalis Rokų, Vaišvydavos, kiti Kauno rajono kaimai. Tuomet niekas jų gyventojų neklausė (kaip sovietų laikais urmu varant žmones į kolūkius), norit būti kauniečiais, ar ne. Jiems tik paaiškinta: gyvensite gerai, patogiai, kaip mieste. Didžiuma „prijungtųjų“ tapo Kauno miesto savivaldybės įsteigtų įmonių „Kauno švara“, „Kauno vandenys“, dalis – ir „Kauno energijos“ klientais. Juolab, kad savo klientūros ratą tos įmonės plečia ir Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, viena – netgi Jurbarko mieste. Va, tik tas vadinamasis miestietiškas „gerbūvis“ kažkaip iki visų kampelių neatskuba.

Kai neseniai miestas norėjo plotus labiau pasididinti, rajoniškiai“ atsilaikė. Kaimynai liko nieko nepešę, Kauno valdžiai nepavyko mechaniškai prijungti prie miesto, anot žiedu jį juosiančios rajono savivaldybės mero Valerijaus Makūno, skaitlingiausias rajono teritorijas. Beje, tuo metu Kauno rajone, kur ir nekilnojamojo turto, žemės mokesčiai mažesni, o verslo liudijimai pigesni nei kaimyninėje savivaldybėje, gyveno netoli 100 tūkstančių gyventojų. Šiuos metus, Registrų centro duomenimis, Kauno rajonas pradėjo, turėdamas 111 tūkstančių savą gyvenamąją vietą šioje savivaldybėje deklaravusių gyventojų. Tarp jų – nemažai naujakurių, dar neseniai buvusių miestiečiais.

Nelengvas darbas miestą auginti

…o auginant, neprarasti dėmesio tiems, kas čia jau seniai, gal net nuo gimimo, gyvena. Ir iš tiesų, antrasis pagal didumą šalies miestas plečiasi, nors jo gyventojų skaičius neauga. Statybų daug, tad belieka apgailestauti, kad „gerovės miesto“ patogumai vis dar nepasiekia visų kauniečių, nekalbant apie tuos, kurie įsikūrę Kauno pakraščiuose. Netgi Žaliakalnyje, kuris Kauno miesto dalimi tapo dar 19 amžiaus pabaigoje, rasim apleistų ir tvarkytinų, net šaligatvių neturinčių gatvių. O tarkime, Zoologijos sodo bei vadinamo studentų miestelio kaimynystėje kasdien vedami į „Žuvinto“ darželį vaikučiai, klupinėja ant seniai išdaužyto, lopyto ir vėl „sugedusio“ šaligatvio.

„Pas mus, Kalkinės gatvėje, vaikai ar suaugę ir į kalną, ir nuo jo, iki pat Vaidoto gatvės, baisu, kad ir per geležinkelio pervažą priversti vaikščioti važiuojamąją dalimi. Tais pačiais takais žmonės ir į turgų, ir į Seniavos kapines eina. Daugybę metų tai tęsiasi, – dar mano vaikai taip į mokyklą patvoriu ėjo, rizikuodami, o dabar jie patys vaikų turi. Bet viskas prie namų. Gatvėje, – taip pat jau daugybę metų.

Prieš rinkimus girdime: atseit, pas mus – galinga, rūpestinga savivalda, ir gyventojų balsas lemia, kaip jų pinigai miestui naudojami. Kas turi būti daroma pirmiau, kas paskiau. Tačiau mūsų bėdoms spręsti eilė vis neprieina. Kiek skundėmės, vis tiek niekas nesikeičia. Gyventojai jaučiasi bejėgiai. Jų bėdos kažką gal sudomina tik prieš rinkimus.

Nors, kiek žinau, mokesčius vienodus moka ir tie, kuriems prie namų savivaldybės kaštais sutvarkomos viešos, valstybei ar savivaldybei priklausančios erdvės, gatvės. Ir tie, kuriems savivaldybė pasiūlo asmeniškais pinigais finansuoti gatvės remonto darbus, jei ilgiau laukti sunku. Iš mūsų tiesiog tyčiojamasi. Neseniai savivaldybė prie mūsų transporto stotelę įrengė toje vietoje, kur iš vis niekas nevaikšto…Visiškas absurdas, tiesiog toks apsimestinis rūpinimasis gyventojais“, – čia jau portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas anaiptol ne ramiu tonu dėsto lokalias problemas žurnalistei.

Bet Panemunėje tai gražu…

Visoje Panemunės seniūnijoje (jos skelbiamais 2020 -ųjų balandžio 3 dienos duomenimis) gyveno 16 034 žmonės. 2017-aisiais gyventojų buvo 15 606. Panemunės seniūnija registravusi 8 bendruomenių centrus.. Taip pat registruotos ir 5 seniūnaitijos, pagal jų įkūrimo idėją, turinčios būti bene arčiausiai gyventojų ir geriausiai žinoti jų problemas.

Įdomu tai, kad Panemunės seniūnijos interneto puslapyje nurodyta, jog Vičiūnų seniūnaitija savo kandidato į seniūnaičius netgi nepasiūlė. Gal todėl, kad ji ilgą laiką gyveno be jokių problemų, kurių nebuvimą užtikrino galinga kaimynė – Kauną valdančioji šeima? Bet kai jos interesai nukrypo į Nemuno pakrančių „įsisavinimą“, vičiūniškiai ėmė „kelti į viešumą negeroves“, apie kurias neseniai papasakojo ir „Kas vyksta Kaune“.

Panemunėje – daug žalumos, Nemuno krantai, puikus pušynas, didžiuma jos teritorijos nuo seno vadinama rekreacine. Dominuoja privatūs gyvenamieji namai, yra nemažai sanatorinių ir įprastinių darželių, kelios mokyklos, veikia senelių namai, bent kelios gydyklos, Kauno klinikų padalinys – Onkologijos centras. Taip pat – kultūros namai, biblioteka. Panemuniškiai turi ir 1859-aisiais pastatytą bažnyčią, senąsias kapines. Fabrikų nėra, oro tarša – minimali. Ir tiek gatvės, tiek kitos viešos erdvės pastaraisiais metais senojoje Panemunėje sutvarkytos visai neprastai.

„Netiesa, kad Kauno valdžia Panemunę labiau myli. Taip, gatvės patvarkytos, bet pasidomėkit, kaip dabar atrodo pušyne buvęs vaikų „Trimito“ stovyklos pastatas Vaidoto gatvėje 27. Iš pradžių už europinius pinigus jį atremontavo. Veikė biblioteka, žmonės džiaugėsi, rinkdavosi, bendraudavo, prasmingai laisvą laiką leido. Paskui godumas toks neišpasakytas apėmė valdovus, – viską išgriovė, išdraskė, ir nežinia, kas ten toliau bus daroma, kam „papigiai“ tas turtas atiteks (o gal jau atiteko, juk niekas gyventojams tokių dalykų neviešina?)…“ – sako portalo kalbintas ilgiausiai (bent minimoje seniūnijoje) veikiančio Panemunės bendruomenės centro vadovas Gediminas Žukauskas.

Paklaustas, kur pats centras šiuo metu glaudžiasi, jis paaiškina: niekur. Nes, jo žodžiais tariant, visos Kauno bendruomenės dabar yra benamės. Tos, kurios turėjo patalpas susiburti, jas prarado (kaip Lampėdžiai biblioteką). Tos, kurioms buvo žadėta skirti, patalpų negavo. Juk savivaldybei grandioziškesni projektai labiau rūpi.

„Mes neseniai dideliu būriu lankėmės Rokuose. Tiesa, ne miestui, bet Kauno rajonui priklausančioje dalyje, už pervažos. Prieš pat didžiąsias šventes romansų vakarą surengėme, metus palydėjome. Mieste neradome, kas priimtų, teko prašytis kaimynų. Kauno rajonas mus priėmė. Rokų keramikos gamyklos kultūros centre labai gražiai pabendravome. Dėkui, kad už miesto ribos niekas gyventojų neskirsto: čia – savi, čia – svetimi“, – kalbėdamas su žurnaliste, pasidžiaugė Panemunės bendruomenės centro pirmininkas G. Žukauskas.

Gyventojams norisi žinoti, kada pažadai ir planai taps realybe

Rokų seniūnaičio Pauliaus Čepo, vienos stambios profesinio ugdymo įstaigos vadovo, nuomone, daugelio gyventojams rūpimų vietos problemų sprendimai pirmiausia priklauso nuo seniūnijos. O visuomenininkai seniūnaičiai, negaunantys iš savivaldybės jokių materialių atlyginimų (išskyrus nemokamą viešojo transporto bilietą) tikrai yra tarsi pirmieji tarpininkai tarp gyventojo, kuris seniūnaičiui gali paskambinti kad ir vėlų vakarą, bei seniūnijos. Tad išklausęs skundą, seniūnaitis P. Čepas, Rokuose apsigyvenęs jau po to, kai jų dalis iki pervažos tapo Kauno miestu, keliauja į Panemunės seniūniją aiškintis, kaip gyventojui galima padėti.

„Taip, mes gyvename labai toli nuo centro, pakraštyje, bet miestas iki mūsų ateina. Su Kauno centru neblogas susisiekimas 46-u autobusu, su kitais miesto rajonais – kebliau, būna problemų. Yra Rokuose mokykla, bet ji – nedidelė, todėl daug jaunų tėvų iš karto leidžia savo vaikus į kitas Kauno mokyklas. Vaikai migruoja po visą miestą. Mažesnius tėvai nuveža, palydi, didesni keliauja savarankiškai.

Aišku, yra Rokuose tvarkytinų vietų, bet nedaug. Galėtų pas mus būti daugiau informacijos būti apie tai, kas ir kada bus daroma. Juk susitikimų su valdžios atstovais pas mus nevyksta, tai ir jos planų nesužinome“, – kalbėjo P. Čepas. Apie viešus susitikimus mokykloje ar kokioje privačioje valdoje nieko portalui „Kas vyksta Kaune“ neužsiminė ir Vaišvydavos bendruomenės centro pirmininkas Šarūnas Žitkevičius, vadovaujantis automobilių restauravimu besiverčiančiai įmonei.

Rokai
Rokų gatvės / R. Tenio nuotr.

Nuo Vaišvydavos, beje, jau Kauno rajono teritorija, rajono savivaldybės pastangomis nutiestas iki Girionių dviračių takas. Su Automobilių kelių direkcija tariamasi dėl tokių takų plėtros palei miestą, į kurį nemažai rajono gyventojų važinėja dirbti. Yra ir priešingų atvejų – iš miesto keliaujama dirbti į rajone įsikūrusias įmones ar mokslo įstaigas. Dar dažniau kauniečiai dviračiai važinėja į gražiausias Kauno rajono vietoves pailsėti, kraštovaizdžiu pasigrožėti.

Š. Žitkevičius sakė: „mes negyvename baisioje periferijoje. Gyvename lygiai taip pat, kaip Vilijampolės gale gyvenantys kauniečiai. Veikia parduotuvės, turim mokyklą. Ir pagrindinės mūsų gatvės nėra blogos. Biblioteka veikia mokykloje, jei kam norisi, gali pavažiuoti autobusu į kitą biblioteką, Panemunėje. Susiekimą išsprendė savivaldybės Transporto skyrius, – pailgino 46- autobuso maršrutą. Transportas toliau važiuoja, jis patogesnis keleiviams.

Žinome, kad savivaldybėje paruoštas planas kapitaliai suremontuoti pagrindinę Vaišvydavos gatvę – Piliuonos. Pernai turėjo būti darbai pradėti, bet dėl pandemijos daug kas suvėlavo, ir gatvės remontas nepradėtas. Bet žinome, jog bendruomenė mažai įtakos turi tokius darbus planuojant ar projektus įgyvendinant“, – teigė Š. Žitkevičius – buvusioje Kauno rajono teritorijoje įsikūręs jau po to, kai ji buvo prijungta prie miesto.

Jis dar prisiminė, kad Vaišvydava turi išsirinkusi savą parlamentarę. Tai – ir Seimo narė, ir ministrė Gintarė Skaistė. „Bandom, žinoma, su ja palaikyti ryšį“, – šypsojosi „Kas vyksta Kaune“ pašnekovas, paklaustas, „ir kas Vaišvydavai iš to?“ – Bet ministrai turi spręsti globalias problemas, o pas mus – maži rūpesčiai. Manau, žmoniškas bendravimas su savivaldybe daug ką gali išspręsti, jei tik daugiau sutarimo su gyventojais bus“.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA