Lapkričio pabaigoje įžiebta auksinė žaliaskarė kauniečius ir miesto svečius džiugins tik dar kelias dienas. Planuojama, kad eglutė ir kalėdinis miestelis svečių lauks iki sausio 8 dienos, o tada bus pradėti ardymo darbai.
„Ši savaitė paskutinė, kuomet kauniečiai ir miesto svečiai gali pasidžiaugti Rotušės aikštėje stovinčia žaliaskare. Ji ir kalėdinis miestelis lauks iki sausio 8 d.“, – pranešė Kauno savivaldybė.
Primename, kad sausio 6 dieną 18 val. numatyta tradicinė Trijų karalių eisena, kuri prasidės nuo Kauno miesto savivaldybės ir keliaus Laisvės alėja, Vilniaus gatve iki Rotušės aikštės prie pagrindinės miesto eglės, kur vyks teatralizuotas sveikinimas „Trys karaliai atkeliavo – visas svietas uždainavo“.
Iki sausio 8 dienos taip pat vyksta ir nemokamas orientacinis žaidimas visai šeimai „Trys karaliai atkeliavo“. Apie renginį ir registraciją daugiau skaitykite čia.
Šventės Kaunui kainavo apie 400 tūkst. eurų
Primename, kad šių metų Kauno Kalėdų šventės kainavo maždaug 400 tūkst. eurų. Pagrindinės eglės kaina siekė 160 tūkst. eurų. Kiek daugiau atsiėjo eglutės įžiebimo TV3 televizijos tiesioginės transliacijos renginys, iš miesto biudžeto kainavęs beveik 170 tūkst. eurų. Naujųjų metų projekcijų šou išleista 30 tūkst. eurų, dar kiek daugiau nei 20 tūkst. eurų kainavo kėniai, puošiantys Laisvės alėjos skverą ties savivaldybe ir Vilniaus gatvę.
Į sąmatą nėra įtrauktos paslaugos, apimančios fizinę apsaugą Rotušės aikštėje, šventinius miesto papuošimus ir elektros energiją jiems.
Žvaigždėmis dabinta eglė
Su viršūne eglutės aukštis siekia apie 24 metrus, ją puošia daugiau nei 400 auksinių žvaigždžių. Prie šio kalėdinio medžio ilgametė Kauno kalėdinės dvasios nešėja Jolanta Šmidtienė su 10-ies žmonių komanda triūsė bent du mėnesius, finaliniame eglės įrengimo etape Rotušės aikštėje dirbo 15 žmonių.
Anot J. Šmidtienės, tarsi spalvinės gamos ir kompozicijos vadovėliu kuriant šią eglutę jai buvo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslas „Žvaigždžių sonata“. Menininkė sugalvojo eglės viršūnę apjuosti žiedu ir ant jo sudėti ženklus, papildomas žvaigždes, kurios apačioje vaikštantiems žmonėms atrodytų tarsi žvaigždynas.
„Įkomponavau kelias užuominas į M. K. Čiurlionio ciklą „Zodiakas“. Pačių žvaigždžių raštai taip pat cituoja šį genijų, eigoje kilo idėja pastilizuoti žinomų paveikslų fragmentus. Apatinėje dalyje vietoje didelių žvaigždžių susidėlios laukiančio angelo, malūno, sonatos, paukščio su kūdikiu figūras. Žmonės galės vaikščioti ir atrasti, bet tai nebus ryšku, tik užuominos.
Prie eglutės atėjęs žmogus turėtų išsinešti jausmą. Pati jaučiuosi kaip Kalėdų Senelis jau 10 metų. Jeigu nebūtų jausmo, tai ir nedaryčiau, žmonėms turėtų būti gera, smagu, nepikta. Net jei visą elektrą išjungtų, visada lieka galimybė pakelti akis į dangų ir pažiūrėti į žvaigždes, vis tiek ten yra šviesa“, – eglutės pristatyme anksčiau kalbėjo J. Šmidtienė.
