Koronavirusui atsitraukus, Lietuvoje kyla sergamumas gripu ir kitais virusais. Visgi Sveikatos apsaugos ministerija planuoja svarstyti, ar verta skiepus nuo COVID-19 įtraukti į vaikų skiepų kalendorių. Ką apie tai mano gydytojai bei kaip gali atrodyti šių metų gripo sezonas – apie tai laidoje „Delfi tema“ pasakojo Kauno klinikų Vaikų klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas ir Nacionalinio vėžio instituto gydytojas onkoimunologas daktaras Marius Strioga.
Gripas tapo pavojingesnis nei COVID-19
Šiuo metu, pasak prof. R. Kėvalo, Kauno klinikose nėra didelių problemų dėl COVID-19 viruso, per savaitę dažniausiai atvyksta keli ar keliolika vaikų, sergančių šia liga. Visgi dideles problemas kelia gripas.
„Praktiškai 80–90 proc. testų, kuriuos atliekame skubios pagalbos skyriuje, yra teigiami dėl gripo A. O į skubiąją pagalbą kreipiasi sunkiai sergantys vaikai“, – laidoje sakė profesorius.
Pasak profesoriaus, nėra pasaulyje dviejų identiškų žmonių, turinčių tokią pat imunologinę sistemą. Jei vienam koronavirusas gali būti tiesiog paprastas peršalimas, kitam gali sukelti mirtinas komplikacijas.
„Vakar pažiūrėjau paskutinius duomenis – šiuo metu SARS-CoV-2 infekcija nėra didžiulė problema tarp vaikų. Labiau kalbama apie RSV sugrįžimą bei gripo virusą“, – kalbėjo prof. R. Kėvalas.
Sveikatos apsaugos ministerija planuoja svarstyti, ar verta skiepus nuo COVID-19 įtraukti į vaikų skiepų kalendorių. Tačiau gydytojai šios minties nepalaiko. Profesoriaus teigimu, to daryti tikrai neverta.
„Mano asmenine nuomone, neverta. Lietuvos pediatrų draugija taip pat gavo šį klausimą, mes atsakėme, kad tik rekomenduotume skiepus nuo COVID-19 rizikos grupių vaikams, kuriems yra nuo 6 mėnesių iki 4 metų. Tai yra tiems, kurie turi lėtinius susirgimus. Į kalendorių įtraukti nerekomenduojame, yra daug logistinių klausimų, taip pat mokslinių, praktinių pasvarstymų. Antra, būtume pirma šalis Europoje, to iki šiol niekas nėra daręs“, – sakė profesorius.
Sveikų vaikų vakcinacija nuo COVID-19 nebūtina
Tokios pat nuomonės laikosi ir gydytojas dr. M. Strioga.
„Aš irgi manyčiau, kad į skiepų kalendorių įtraukti nereikėtų. Tai gali likti viena iš sezoninių vakcinų, kaip yra nuo gripo. Tačiau tik rizikos grupėms, ypač tiems, kurie turi įgimtų širdies ir kraujagyslių ligų, įgimtų kvėpavimo ligų ar serga kitomis lėtinėmis ligomis, cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis. Šiems vaikams – taip, bet bendrai vaikų populiacijai dabar, įsivyravus omikron atmainai, vakcinacija nėra prioritetinė“, – sakė dr. M. Strioga.
Pasak gydytojo, kalbant apie suaugusius, dėmesys dėl vakcinacijos taip pat labiausiai turėtų būti sutelktas į rizikos grupės žmones. Vakcinacija šiuo metu svarbiausia žmonėms, turintiems vieną ar kelias lėtines ligas, ypač, jei jos sunkiai kontroliuojamos. Taip pat pasiskiepyti svarbu tiems, kurie turi su imuninės sistemos sutrikimu susijusių ligų.
Tai lėtinės inkstų, kepenų funkcijos, nepakankamumas, cukrinis diabetas, onkologinės ligos. Tuo metu bendrai populiacijai, ypač tiems, kurie yra gavę 3 dozes ir persirgę, 4 dozė, nors ir galima, bet nebūtina.
„Visai kitaip kalbėjome prieš metus, kai buvo alfa, delta atmainos, kurių ir plitimas, ir gebėjimas sukelti sunkią ligą, buvo visai kitoks. Dabar virusas pasiekė tą adaptacinį lygį, įsitvirtino savo šeimininkų, žmonių populiacijoje, todėl sukelia mažiau problemų“, – sakė dr. M. Strioga.
Pasak gydytojo, tai, kad po pandemijos pradės plisti užkrečiamos ligos, medikai prognozavo jau seniau. Būtent dėl šios priežasties buvo delsiama atsisakyti privalomo kaukių dėvėjimo, mat iškart vienu metu atsisakius visų ribojimų, kitos ligos būtų pradėjusios plisti dar sparčiau.
„Metaforiškai sakant, šie virusai dabar yra greiti ir įsiutę, nes dėl išlikimo jiems reikia infekuoti kuo daugiau žmonių. Per tuos du metus imuninis atsakas prieš respiracinį sincitinį virusą, gripo virusą, yra nusilpęs, be to, dabar šie virusai turi evoliucinį poreikį plisti. Apie tai jau buvo kalbama, kad turėsime problemų, ypač su gripo virusu ir RSV. Pastarasis itin pavojingas vaikams, iki 2 metų amžiaus. O prieš 2 pandemijos metus gimę vaikai kaip tik dabar yra labai imlūs RSV. Dabar vaikams daug pavojingesnis gripas ir RSV nei koronavirusas“, – kalbėjo dakataras ir pridūrė, kad jau seniau buvo kalbėta, jog šie virusai sukels epidemijas.
Nepritariantys skiepams tėvai dažniausiai sako, kad vaikas pats turi įgauti imunitetą, o skiepai tik jį silpnina. Pasak pašnekovo, iš tiesų persirgta liga sukelia ilgesnį imuninį atsaką, tačiau pasekmės gali būti itin skaudžios ir besitęsiančios visą gyvenimą.
Visgi teiginys, kad vakcinacija silpnina natūralų imuninį atsaką, pasak gydytojo, yra visiška netiesa.
„Vakcinos mėgdžioja, tai yra imuninės sistemos pratybos, nors iš tiesų ligos nesukeliame. Todėl apie imuniteto silpninimą neturėtų būti nė kalbos“, – kalbėjo dr. M. Strioga.
Siūlo kompensuoti gripo vakciną vaikams
Skiepai nuo COVID-19 visą laiką buvo kompensuojami valstybės, už juos niekam neteko mokėti. Tuo metu vakciną nuo gripo nemokamai gauti gali tik tam tikros rizikos grupės, o vaikų tarp šių grupių nėra.
„Skiepai turi ne tik medicinines indikacijas, bet taip pat yra skiepų politinė, ekonominė, epidemiologinė indikacija. Dabar man yra toks dviprasmiškas jausmas – ministerija lyg ir norėtų įtraukti nemokamą skiepą nuo COVID-19 ligos, nors ji dabar nekelia problemų, o štai šio ryto duomenimis iš 150 stacionarizuotų ligoninėje dėl gripo, 122 yra vaikai. Todėl dėl gripo šiuo metu turime problemą su mažais vaikais, nors vakcina yra mokama“, – kalbėjo prof. R. Kėvalas.
Profesoriaus nuomone, vakciną nuo gripo vaikams reikėtų kompensuoti. Šiuo metu tokia vakcina kainuoja maždaug 20 eurų.
Visgi pastaruoju metu Lietuvoje, pasak pašnekovo, yra pati blogiausia situacija dėl vakcinacijos nuo 2010 metų.
„Katastrofiškai krito vakcinacijos apimtys dėl difterijos, stabligės, kokliušo. Turbūt nė vienas iš tėvų nenorėtų, kad jų vaikas natūraliai persirgtų tokiomis ligomis. Taip pat poliomelitas, kur vakcinacijos lygį, norint išvengti protrūkio, reikėtų išlaikyti apie 95 proc., šiuo metu yra tik apie 88 proc.
Ne visai išmintinga komunikacijos strategija pandemijos metu davė neigiamą poveikį bendrai populiacijai. Antivakseriai įgijo tam tikrų argumentų, tam tikrų ginklų ir tai tikrai neišėjo į naudą“, – kalbėjo prof. R. Kėvalas.
„Visi mūsų skubios pagalbos skyriuje atsidūrę vaikai su gripu buvo neskiepyti. Dalis iš jų turėjo gultis į stacionarą, dalis net ir į intensyvios terapijos skyrių“, – sakė profesorius.
Nuo gripo, kaip pasakojo profesorius, vis dar galima skiepytis, nors tą reikėjo padaryti jau anksčiau, mat mokyklose gripas šiuo metu plinta itin sparčiai.
„Streptokokas, meningokokas ir pneumokokas yra trys vaikų žudikai“
Tuo metu Jungtinėje Karalystėje fiksuojamas streptokoko protrūkis, kuris jau nusinešė ne vieno vaiko gyvybę. Pasak profesoriaus – streptokokas, meningokokas ir pneumokokas yra trys vaikų žudikai.
Prieš meningokoką ir pneumokoką yra vakcina, kuri įtraukta į profilaktinį skiepų kalendorių. Tačiau nuo streptokoko skiepo nėra. Šią ligą sukelia bakterija, plintanti lašeliais per orą. Manoma, kad streptokoko protrūkiai taip pat įvyko dėl tų pačių priežasčių, kurios buvo minėtos anksčiau – nusilpusio imuniteto prieš įvairius virusus, pandeminių ribojimų nutraukimo, taip pat dėl to, kad virusai neturėjo galimybės plisti pandemijos metu.
Streptokokas, pasak profesoriaus, turi įvairias formas – nuo anginos iki skarlatinos ar streptokokinio sepsio, kuris gali būti mirtinai pavojingas.
Norint kaip įmanoma labiau nuo užkrečiamų ligų apsaugoti savo vaiką, pasak prof. R. Kėvalo, tėvams itin svarbu mokėti atsirinkti informaciją.
„Pats svarbiausias dalykas šiame informaciniame sraute yra teisingai atsirinkti medžiagą. Suprantu, kad žmogus, neturintis medicininio išsilavinimo, gali sunkiai susiorientuoti masėje informacijos. Bet reikia pasirinkti patikimą šaltinį, mokslu pagrįstą, o ne emocijas, nes vaikai, skiepai, jų ligos, skiepų žala yra emociškai jautrios temos. Jomis lengvai manipuliuoja nedorus kėtinimus turintys žmonės“, – laidos pabaigoje sakė prof. R. Kėvalas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
