Socialdemokratas Saulius Girčys rūpestingai apžiūri neseniai atvežtą medienos granulių krovinį iš Kirgizijos. Artėjančiuose savivaldos rinkimuose kandidatuosiantis politikas neslepia suprantantis, kad prekių kilmės šalis – ne ta, kuri nurodyta ant pakuotės. „Tempia iš Baltarusijos, bet kadangi negalima – tai padaro kirgiziškus dokumentus“, – atvirauja jis.
Taip Vievio įmonės „Vivalsa“ akcininkas ir vadovas S.Girčys pasitiko „Sienos“ žurnalistus, prisistačiusius potencialiais kuro pirkėjais. Paklaustas, ar tokių prekių pirkimas nepridarys rūpesčių klientui, verslininkas pasiūlė ir papildomas paslaugas.
„Jūs perkat iš manęs, iš Lietuvos prekiautojo. Norėsit – galiu net įrašyti „medžio granulės LT“. Jeigu norit – ne problema čia“, – sakė jis.
Vėliau, paprašytas pateikti oficialų komentarą, S.Girčys neigė žinantis, kad prekiauja baltarusiškomis granulėmis, kurių įvežimą į Europos Sąjungą draudžia sankcijos, Maskvai ir Minskui pritaikytos dėl kruvino karo prieš Ukrainą. Paklaustas, ar nemano, kad jo rankos suteptos ukrainiečių krauju, socdemas atsako nedvejodamas: „Ne, nemanau“.
Vievio politikas – tikrai ne vienintelis verslininkas, pasirenkantis prekiauti abejotinos kilmės mediena, pastaraisiais mėnesiais vis intensyviau plaukiančia į Lietuvą ir kitas ES šalis.
„Siena“ su Belarusian Investigative Center (Baltarusija), Frontstory.pl (Lenkija), tiriamosios žurnalistikos centru OCCRP ir kitais užsienio partneriais kelias savaites nagrinėjo medienos srautus, į ES plaukiančius iš dviejų valstybių, negarsėjančių medienos pramone – Kirgizijos ir Kazachstano. Įsigaliojus ES sankcijoms baltarusiškai ir rusiškai medienai, šios dvi valstybės savo medienos eksporto apimtis į ES padidino keliasdešimt kartų, vos per kelis mėnesius pasiekiant daugiau nei 30 mln. eurų sumą.
Kad reikšminga dalis šio srauto – visai ne Kirgizijos ar Kazachstano mediena, patvirtina tiek muitinės pareigūnai, tiek įmonės, kurios beveik nesislapstydamos siūlo ES sankcijų apėjimo paslaugas. Didžiausia dalis abejotinos kilmės medienos importo keliauja į Lietuvą ir Lenkiją – dvi valstybes, išsiskiriančias kaip aktyviausias Ukrainos rėmėjos ES.
Ekonomisto Raimondo Kuodžio vertinimu, sankcijų apėjimo mechanizmus savotiškai įgalina Vakarų politika, kuria vengiama bausti šalis, savo noru tampančias įrankiais tokiose schemose.
„Jie turėtų patys sulaukti sankcijų per ekonominę prizmę. Kitaip tariant, jų eksportui būtų uždėtas didelis rimtas muitas, ir vien šita perspektyva juos verstų pereiti į geriečių pusę. Tada poveikis agresoriui būtų triuškinantis“, – įsitikinęs R.Kuodis.
Verslas nuo nulio
Tiek Ukrainą užpuolusi Rusija, tiek placdarmu invazijai tapusi Baltarusija rikiavosi tarp stambiausių medienos ir jos gaminių tiekėjų Europos Sąjungos valstybėms. Reaguojant į invaziją, medienos pramonė netrukus atsidūrė tarp sektorių, kuriems pritaikytos sankcijos.
Tuoj po karo pradžios paskelbtos sankcijos rusiškai ir baltarusiškai medienai įsigaliojo šių metų vasarą. Taip medienos iš Rusijos ir Baltarusijos importo apimtys susitraukė nuo šimtų milijonų iki keliasdešimties tūkstančių eurų per mėnesį.
Bet kartu su sankcijų įsigaliojimu ES, medienos tiekėjų grandinėje ėmė ryškėti du nauji žaidėjai: Kirgizija ir Kazachstanas. Abi šios valstybės pasižymi kukliu miškingumu ir toli gražu negarsėja medienos eksportu – kirgiziškos ir kazachiškos medienos importas į ES per 2020 ir 2021 metus kartu sudėjus nesiekė nė pusės milijono eurų. Po sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įsigaliojimo, Kirgizijos ir Kazachstano medienos srautas išaugo dešimtimis kartų.
Nuo sankcijų įsigaliojimo iki šių metų spalio mėnesio medienos importas į ES iš šių dviejų valstybių pasiekė jau daugiau nei 30 mln. eurų. Didžiausios naujų rinkų klientės – Lietuva ir Lenkija, kartu įvežusios tokios medienos už daugiau nei 18 mln. eurų.
Tarp stambesnių importuotojų – ir Vokietija, Danija bei kaimyninė Latvija. Kaip rodo „Eurostat“ duomenys, šioms penkioms šalims tenka daugiau nei 90 proc. viso ES medienos importo iš Kirgizijos ir Kazachstano.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, susipažinęs su tarptautinės prekybos statistika, neslėpė, kad pirma į galvą šaunanti išvada – sankcijų apėjimas.
„Akivaizdu, kad vis daugėja valstybių ir tarpininkų kurie padeda rasti būdų, priemonių ir kanalų Rusijai apeiti sankcijas“, – „Sienai“ teigė N.Mačiulis.
Sankcijų kvapą užuodžia ne tik žinomas ekonomistas. Lietuvos muitinė taip pat skambina pavojaus varpais.
Akivaizdu, bet sunkiai įrodoma
Lietuvos muitinė viena pirmųjų, o gal ir pati pirma ES ėmėsi atidžiau žvelgti į medienos importą iš dviejų Vidurio Azijos valstybių. Prieš mėnesį paskelbta, kad abiejų valstybių atžvilgiu griežtinamos kontrolės procedūros, įtariant bandymus apeiti ES sankcijas. Juolab, kad Kirgizijos ir Kazachstano vyriausybės pačios riboja medienos eksportą iš savo šalių.
Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas „Sienai“ teigė, kad buvo ne vienas atvejis, kai muitininkai „kirgizišką“ ar „kazachišką“ medieną identifikavo kaip rusiškus ar baltarusiškus krovinius.
„Yra ženklinimai pakuočių aptinkami, papildomi dokumentų komplektai, kurie tiesiogiai nurodo, indikuoja, kad prekės gabentos iš Baltarusijos ar Rusijos, o ne iš tų šalių, iš kur deklaruojama pirminiam etape. Tokiais atvejais – taip. Ir tokių atvejų yra, esam užfiksavę tikrai, ir ne vieną“, – pasakojo V.Paigozinas.
Muitinei sugriežtinus procedūras, reikalaujama vis daugiau įvairių dokumentų, kuriais būtų pagrįsta krovinių kilmė. Anot pašnekovo, taip problemą pavyksta išspręsti tik iš dalies.
„Ana pusė irgi tobulėja, ir sulig kiekvienu atveju tie įtariami apėjimai – jie vis įmantresni darosi. (…) Mes civilizuotais, teisėtais būdais, priversti įrodinėti tai, kas nesunkiai padaroma, bet labai sunkiai paneigiama“, – sakė vienas Muitinės departamento vadovų.
V.Paigozinas pabrėžia, kad dviejų Vidurio Azijos valstybių tiekiamos medienos kiekiai auga, bet vis dar yra labai toli nuo tų, kurie iki sankcijų plaukė iš Rusijos ir Baltarusijos. Anot pašnekovo, yra nemažai požymių, rodančių, kad Kazachstanas ir Kirgizija veikia kaip priedanga kroviniams iš sankcijų sąrašo. Tačiau Lietuva neturi teisinio pagrindo visiškai uždrausti medienos importą iš šių dviejų valstybių.
O požymių, kad „kazachiškos“ ar „kirgiziškos“ medienos kilmė visiškai kitokia, radome ir mes. Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje – vos keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus.
Nuo „fūrų“ iki vagonų
Belarusian Investigative Center žurnalistai identifikavo kelias Kirgizijos įmones, galimai naudojamas kaip priedanga „sankcijinės“ medienos eksportui į ES. Viena jų – Biškeke registruota bendrovė „Agro KG“.
Siekiant nustatyti, ar įmonė tikrai sutinka „pridengti“ nelegalią medienos produkciją, BIC žurnalistas paskambino „Agro KG“, prisistatydamas Baltarusijos verslininku, neva siekiančiu išgabenti prekes į Vakarus, apeinant sankcijas.
„Agro KG“ atstovo tokie klausimai visiškai nesutrikdė. Jis patvirtino, kad bendrovė sėkmingai veža baltarusišką produkciją į ES, ją pristatant kaip nuosavą. Ir panašu, kad šio verslo apimtys tik auga.
„Taip, mes fūromis vežėme. Dabar norim jau vagonais“, – teigė vyriškis.
Būtent „Agro KG“ pavadinimu pažymėtą produkciją radome Lietuvoje. Tiksliau – Vievyje, vietos socialdemokrato Sauliaus Girčio valdose.
„Parašysiu, ką jūs norit“
Vievio įmonė „Vivalsa“ savo puslapyje dar neseniai skelbėsi prekiaujanti rusiškomis medienos granulėmis. Įsigaliojus sankcijoms, rusiškos produkcijos įmonės asortimente nebeliko. Bet netruko atsirasti panašių charakteristikų granulės, nurodant iškart dvi kilmės valstybes. Turbūt atspėjote – tai Kirgizija ir Kazachstanas.
Nusprendėme savo akimis patikrinti „Vivalsos“ asortimentą. Siekiant nustatyti, kokia tiksliai produkcija prekiauja Vievio įmonė, susisiekėme su bendrove prisistatydami potencialiais klientais – ir susitarėme dėl granulių apžiūros.
Į Vievį atvykusius „klientus“ pasitiko pats įmonės vadovas Saulius Girčys. Jis čia pat papasakojo visiškai neseniai gavęs naują „kirgiziškų“ granulių siuntą.
Paklaustas, ar „kirgiziškos“ granulės gali būti iš Rusijos, verslininkas nuramino, kad taip nėra. Ir kilmės šalimi įvardijo Baltarusiją, kurios medienai taip pat taikomos sankcijos.
„Šiaip iš Rusijos nėra iš viso, yra iš Baltarusijos. Nes Rusija yra toli, iš Rusijos per toli vežti. Tempia iš Baltarusijos, bet kadangi negalima – tai padaro kirgiziškus dokumentus“, – atviravo S.Girčys.
Paklaustas, ar tokios produkcijos pirkimas nekelia rizikos klientui, pašnekovas pasiūlė granulių pirkimo dokumentuose nurodyti, neva prekė yra lietuviška.
„Ponia, ant granulės yra neparašyta, kur jinai yra pagaminta. Ant mūsų pirkimo dokumentų irgi neparašyta. Jūs perkat iš manęs, iš Lietuvos prekiautojo. Norėsit – galiu net įrašyti „medžio granulės LT“. Jeigu norit – ne problema čia“, – „Sienos“ žurnalistei paaiškino S.Girčys.
Verslininkas taip pat papasakojo, esą „kirgiziškas“ granules jam tiekia įmonė Lenkijoje. Tiekėjo pavadinimo S.Girčys nepaminėjo.
Kraujo ant savo rankų nemato
Kitą dieną su S.Girčiu susisiekėme jau oficialiai. Sužinojęs apie „pirkėjų“ vizitą, pašnekovas neneigė kalbėjęs apie baltarusiškas granules. Tik patikino nežinantis, kad jos tikrai baltarusiškos.
„Aš žinau tiek, kiek yra parašyta popieriuose. Visi popieriai yra tvarkingi, yra atitikties sertifikatai. Ten yra Kazachstano… tiksliau, Kirgizijos granulės. O kokia yra iš tikrųjų – aš negaliu šimtu procentų pasakyt. (…) Aš nežinau. Aš tiesiog darau prielaidą“, – kalbėjo S.Girčys.
Pašnekovas taip pat neigė siūlęs suklastoti dokumentus, kad „kirgiziškos“ granulės taptų „lietuviškomis“. Tiksliau, jis patvirtino tai siūlęs – bet nesutiko, kad tai gali būti traktuojama kaip klastojimas.
„Ne, aš nepasiūliau suklastot dokumentus. Aš sakiau: jeigu jūs norit, kad aš parašyčiau lietuviškas, aš galiu parašyti lietuviškas. Man nesvarbu, kokią parašyti“, – ankstesnės dienos pokalbį atkartojo S.Girčys.
Tolesnius klausimus apie sankcijas ir jų apėjimą politikas apibendrino žodžiais „jūs kabinėjatės“. Paklaustas, ar nemano susitepęs rankas krauju, „Vivalsos“ vadovas atsakė nedvejodamas.
„Ne, nemanau, kad mano rankos yra suteptos krauju. Todėl, kad… net jei tos granulės yra iš Baltarusijos, tai Baltarusija iš esmės kare nedalyvauja“, – teigė jis.
Pokalbio pabaigoje S. Girčys patvirtino su socdemais kandidatuosiantis ateinančių metų savivaldos rinkimuose. „Taip, aš kandidatuoju, bet greičiausiai į tarybą neisiu. Būsiu sąraše tiktai vien todėl, kad… na, bičiuliams to reikia“, – teigė jis.
Sankcijas pakerta politinis „želės kalnas“
Susipažinęs su „Sienos“ ir partnerių surinkta informacija, ekonomistas Raimondas Kuodis konstatavo, kad sankcijų apėjimo požymių – daugiau nei pakankamai. Pašnekovas pažymėjo, kad tokie ir panašūs mechanizmai galimi ir dėl to, jog Vakarų šalys nesiima ryžtingų veiksmų prieš valstybes, kurios tampa aplinkkeliais, leidžiančiais toliau vykdyti sankcijomis uždraustą prekybą.
„Neužtenka pasakyti: va, mes geriečiai, yra kažkokie blogiečiai. Reikia padaryti taip, kad visi tie, kurie sėdi ant tvoros ir laviruoja, kad jie pereitų į geriečių pusę – ir tada blogietis lieka vienas prieš visus“, – kalbėjo R.Kuodis.
Pasak jo, būtent tokį sprendimą jau seniai pasiūlė kitas ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Williamas Nordhausas. Tačiau Vakarams nepakanka politinės valios W.Nordhauso sprendimo įgyvendinimui.
„Jie [sankcijas apeiti padedančios šalys] turėtų patys sulaukti sankcijų per ekonominę prizmę. Kitaip tariant, jų eksportui būtų uždėtas didelis rimtas muitas, ir vien šita perspektyva juos verstų pereiti į geriečių pusę. (…) Deja, tiek Europoje, kuri yra nemažas želės kalnas šituo požiūriu, tiek JAV, kuri nesugeba net paskelbti aiškaus teroristo teroristu, nepavyksta šito Nordhauso klubo įgyvendinti“, – teigė R.Kuodis.
Ekonomisto vertinimu, politinio ryžto stoka priveda prie to, kad sankcijos tampa „nebe triuškinančios, o savotiškai demoralizuojančios“.
Prie šio tyrimo prisidėjo Ales Yarashevich (BIC, Baltarusija), Julia Dauksza (Frontstory.pl, Lenkija), Miglė Krancevičiūtė („Siena“), Olga Ratmirova, Kseniya Viaznikoutsava (BIC, Baltarusija), Inese Liepiņa („Re:Baltica“, Latvija), Alexandra Li („Kloop“, Kirgizija), Mariusz Sepioło, Konrad Szczygieł (Frontstory.pl, Lenkija) ir Dmitriy Mazorenko (Vlast.kz, Kazachstanas).
