Nekaltojo Prasidėjimo švente gruodžio 8-ąją Italijoje pažymėta kalėdinio laikotarpio pradžia. Katalikai ir šiaip smalsuoliai būrėsi paklausyti popiežiaus Pranciškaus maldos prie Marijos statulos, o vakarop minia užplūdo Venecijos aikštę, kur įžiebta pagrindinė Romos eglė. Pirmą kartą energiją šimtui tūkstančių jos lempučių generuoja saulės elementai – tiesa, masyvi įranga užkliuvo aikštės estetika susirūpinusiems populistams.
Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo diena Italijoje yra valstybinė šventė, tad sujudimas šalies sostinėje praėjusį ketvirtadienį buvo tikrai didelis. Tūkstančiai romiečių Via del Corso parduotuvėse ieškojo kalėdinių dovanų, pamažu traukdami link Venecijos aikštės, kuri apie 18 val. buvo sausakimša – ištisomis šeimomis nuo ant tėvų pečių įsitaisiusių pyplių iki žilų močiučių rinkosi italai pažiūrėti stebuklingo momento.
Keli žodžiai apie įžiebimo renginį, kuris Vakarų civilizacijos lopšiu pelnytai laikomoje Romoje buvo palyginti kuklus. Vietoje žinomų atlikėjų, kurių daininga tauta tikrai turi, Kalėdų giesmes giedojo operos teatro vaikų choras. Kelių minučių sveikinimo kalbą sakė Romos meras Roberto Gualtieri, be pompastikos įžiebęs eglės lemputes – po kelių akimirkų laukimo tylos aikštėje sugaudė žiūrovų susižavėjimo šūksnis.
Iškart po to didžioji dalis žmonių pasuko savo keliais, šventiškiau nusiteikę liko klausyti vaikų choro. Aikštėje budėjo policija su riaušių automobiliais, pareigūnai renginio metu judėjimą organizavo ratu, o įžiebus eglę ribojimus atšaukė – daugiatūkstantinė minia išsiskirstė stebėtinai sparčiai ir sklandžiai. Romos policija moka itin operatyviai uždaryti ir vėl atverti gatves, mat laikini ribojimai įvedami kaskart popiežiui pasirodant viešumoje.
Lapkričio pabaigoje pradėtą statyti eglutę finansavo Romos komunalinių paslaugų tiekėja bendrovė „Acea“. Iš Šiaurės Italijoje esančio Komo medelyno atkeliavusią gyvą apie 23 metrų aukščio žaliaskarę puošia 100 tūkst. lempučių ir 800 auksinių, sidabrinių bei raudonų burbulų. Štai įdomioji dalis, viešumoje pakursčiusi diskusijas – taupydamas elektrą, Romos miestas sugalvojo eglę aprūpinti fotoelementais.
Kaip pažymėjo R. Gualtieri, elementai per dieną leis sutaupyti 27 kWh elektros ir daugiau nei 17 kg sumažinti CO2 emisiją – visu eglutės švytėjimo laikotarpiu tai sudarytų apie pusę tonos CO2. Kadangi šventinės lemputės suvartoja apie 5,5 kWh, likusi energija apšviečia Via del Corso gatvę, o perteklius tiekiamas į miesto tinklus.
„Inovatyvus sprendimas ne tik rodo Romos ryžtą skatinti tvarumo kultūrą, bet yra susijęs ir su jautriu istoriniu karo Ukrainoje momentu bei besitęsiančia rimta energetine krize. Pagarba gamtai, energijos taupymas ir taika“, – tokią žinutę romiečiams įžiebdamas kalėdinius papuošimus siuntė amžinojo miesto meras.
Kai kurie ypatingą estetikos ir socialinės lygybės pajautą turintys Italijos politikai fotoelementams, tačiau, žiebė kritikos. Valstybės sekretoriaus pavaduotojas kultūrai, meno kritikas Vittorio Sgarbi įrangą pavadino „netikru ir ydingai edukuojančiu aplinkosauginiu mūšiu“.
Romos savivaldybės tarybos narys Fabrizio Santori teigė gaunantis skundų iš gyventojų, kuriems paveldosaugininkai neleido įsirengti saulės elementų – šiame kontekste dvi didžiulės Venecijos aikštėje pastatytos plokštės „primena pasityčiojimą“. Anot kitos tarybos narės Lindos Meleo, „buvo kitų būdų apšviesti eglę švaria energija, nestatant dviejų elementų, kurie objektyviai yra bjaurūs“.
Savivaldybės administracija atsikirto, kad fotoelementai Venecijos aikštėje turėtų būti laikomi išimtimi, kuri „jokiu būdu negali tapti precedentu šios technologijos naudojimui istoriniame Romos centre – UNESCO pasaulio paveldo vietoje“.
Kol politikai pliekiasi dėl pagrindinės miesto eglės, Romoje kur kas ramiau švyti dar keli kalėdiniai medžiai. Žymiojoje Ispanijos aikštėje, ant architektų Francesco de Sanctis ir Alessandro Specchi XVIII a. suprojektuotų laiptų eglutę trečiąkart pastatė „Bulgari“ juvelyrikos namai. Puošmeną sudaro daugiau nei 47 tūkst. šviesos diodų lempučių, kurios aplinkosauginiais sumetimais įjungiamos 17-22 val. – keliomis valandomis trumpiau nei ankstesniais metais.
62-ejų metų amžiaus 26 metrų aukščio Vatikano Kalėdų eglutė į šv. Petro aikštę atvežta iš ryčiau Romos esančio Rosello kaimo. Žaisliukus jai pagamino Abruzzo regiono moksleiviai, senelių namų gyventojai iš Borrello ir „La Quadrifoglio“ psichiatrijos reabilitacijos centro pacientai. Eglės mediena pasibaigus šventiniam laikotarpiui bus atiduota labdarai.
—
Pagrindinė Romos eglutė tradiciškai sušvinta Venecijos aikštėje, šį vardą gavusioje nuo renesansinių rūmų, iš kurių balkono minias audrino Italijos fašistų lyderis Benitas Musolinis. Erdvėje dominuoja impozantiškas monumentas Italiją suvienijusiam karaliui Viktorui Emanueliui II, dar vadinamas Tėvynės altoriumi, o romiečių pravardžiuojamas rašomąja mašinėle.
Romos Kalėdų medis visame pasaulyje nuskambėjo 2017 m., kai dėl anksčiau laiko nuplikusių šakų buvo pramintas maždaug „susna“. „The New York Times“ apžvalgininkė Italijoje Elisabetta Povoledo „ryškiai traumuotą“ eglutę pavadino „apgailėtinu reginiu“. Nuo to laiko Venecijos aikštėje statoma eglė sulaukia padidėjusio gyventojų ir žiniasklaidos dėmesio.
