Seimas ketvirtadienį žengė tik pusę žingsnio į priekį dekriminalizuojant nedidelio kiekio kanapių turėjimą.
Atsakomybę už tai svarstymo stadijoje nuspręsta įrašyti į Administracinių nusižengimų kodeksą, bet ji liko ir Baudžiamajame kodekse.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro teigimu, parlamentarų priimti sprendimai prieštarauja vienas kitam, jie į priėmimo procedūrą kol kas eiti negali.
„Prieštarauja. Administracinių nusižengimų kodekse mes jau sudėliojome šį bei tą, kad jau būtų galima nebe baudžiamuoju būdu bausti už nedidelį kiekį kanapių, o administracinio nusižengimo taikymo būdu. Bet dabar Baudžiamajame kodekse vis tiek lieka taip, kaip buvo. (…) Taip likti negali, tada pareigūnai nežinos, kurią atsakomybę taikyti“, – BNS sakė S. Šedbaras.
„Pagal visą logiką, turėtų taikyti administracinę, bet bet kuriuo atveju teisinėje sistemoje negali likti viena kitam prieštaraujančių normų“, – pridūrė jis.
Stebėjosi socialdemokratų elgesiu
Ketvirtadienį per svarstymo stadiją už Administracinių nusižengimų kodekso papildymą, numatant atsakomybę už nedidelio kiekio kanapių ir jų produktų turėjimą savo reikmėms, balsavo 63 parlamentarai, prieš buvo 60, du susilaikė.
Projektui pritarta valdančiųjų ir socialdemokratės Dovilės Šakalienės bei Mišriai Seimo narių grupei priklausančio Mykolo Majausko balsais.
Iš valdančiųjų prieš balsavo konservatoriai Valdas Rakutis, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, Justinas Urbanavičius, liberalai Juozas Baublys ir Ričardas Juška.
Dauguma socialdemokratų išvis balsavime nedalyvavo. Kiti opozicijos atstovai kaltino juos dviveidiškumu – esą jie atvėrė kelią pataisos pritarimui, o paskui rinkėjams teigs, jog jos nepalaiko.
Tuo metu balsuojant dėl Baudžiamojo kodekso pataisų, kad už kanapių ir jų produktų turėjimą savo reikmėms nebebūtų taikoma baudžiamoji atsakomybė, balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 61 ir trys susilaikė. Rezultatą nusvėrė daugiau balsavime dalyvavusių opozicijos narių.
Seimas nusprendė šį projektą grąžinti tobulinti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
Šio komiteto vadovas S. Šedbaras abejojo, kad greitai pavyktų patobulinti projektą ir jis galėtų į Seimo salę grįžti dar rudens sesijoje.
Seimo rudens sesija baigsis kitą savaitę, gruodžio 23 dieną.
Padidino baudas
Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė, kad Administracinių nusižengimų kodeksas būtų papildytas nuostata, jog neteisėtas nedidelio kiekio kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas be tikslo platinti užtrauktų įspėjimą arba baudą nuo 50 iki 300 eurų.
300–1000 eurų dydžio baudos grėstų už pakartotiną nusižengimą. Visais atvejais kanapės, jų dalys, aliejus, dervos, ekstraktai ar tinktūros būtų konfiskuojamos.
Pirminiame projekte siūlytos 50-čia eurų mažesnės baudos, o viršutinė riba – daugiau nei dukart mažesnė.
Kokį kanapių kiekį laikyti nedideliu, nustatytų sveikatos apsaugos ministras.
Parlamentas taip pat pritarė Liberalų sąjūdžio atstovo Jono Varkalio siūlymui, kad tris kartus per vienus metus su kanapėmis įkliuvęs asmuo turėtų sulaukti įpareigojimo kreiptis į priklausomybės ligų centrą ir įvykdyti gydytojo psichiatro sudarytą gydymo programą.
„Jei žmogus su tuo nesutinka, jis renkasi Baudžiamąjį kodeksą“, – ketvirtadienį sakė J. Varkalys.
Pasak S. Šedbaro, dėl šio pataisymo reikės peržiūrėti ir Administracinių nusižengimų kodekso bendrąją dalį.
„Jeigu Seimas nori įrašyti papildomą administracinio poveikio priemonę, o jos nėra bendroje dalyje, ji ten turi atsirasti. Kokia formuluotė turėtų būti, reikia tartis su Sveikatos apsaugos ministerija, gal Teisingumo ministerija, ar yra tokios priemonės, ar galimos taip pavadintos priemonės. Jeigu galimos, tada dėl jų reikėtų praeiti visas stadijas – pateikimą, svarstymą, priėmimą, ir tuomet jau galėtų judėti ta pataisa (dėl atsakomybės už kanapes – BNS)“, – aiškino TTK pirmininkas.
Taip pat ketvirtadienį pritarta, kad asmuo, kuris savanoriškai kreiptųsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar valstybės institucijai pats atiduotų neteisėtai įgytas kanapes, jų produktus, būtų atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės.
Opozicija įžvelgia grėsmių
Aktyviausiai už mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimo dekriminalizavimą pasisako valdančiojoje koalicijoje esanti Laisvės frakcija.
Jos seniūnas Vytautas Mitalas ketvirtadienį kalbėdamas, kodėl reikia tai padaryti, citavo Lietuvos ir užsienio ekspertus apie dabartinės situacijos daromą žalą, kai kartais netyčinė klaida jaunam žmogui gali sugriauti visą gyvenimą.
Tuo metu opozicijos atstovai tvirtino, jog siūlomas kanapių ir jų produktų dekriminalizavimas padarys daugiau žalos nei duos naudos.
„Šiame įstatymo projekte kalbama apie vieną narkotinę medžiagą, tai yra liaudyje vadinamą žolę. Man atrodo, kad bet kuris nors kiek susidūręs puikai žino vieną dalyką, kad tie žmonės, kurie vartoja žolę nėra priklausomi, nuo žolės priklausomybė išsivysto labai retai, bet žolės vartojimas yra pirmas žingsnis į rimtesnių narkotikų vartojimą“, – sakė Seimo vicepirmininkas, Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
„Valstietis“ Aurelijus Veryga tvirtino, kad kanapių vartojimas kelis kartus padidina tikimybę susirgti šizofrenija. Jis rėmėsi Švedijoje atlikta studija. Pasak A. Verygos, 15 metų stebėta 45 tūkst. švedų karių ir nustatyta, jeigu žmogus penkis kartus pavartojo kanapių, rizika susirgti šizofrenija padvigubėjo, o jei jis pavartojo 50 kartų, rizika susirgti šizofrenija padidėjo penkis kartus.
„Čia yra ne juokas, ką mes siunčiame visuomenei, kokią žinią, išskirdami pirmiausia vieną medžiagą, mes kaip Seimas pasakome, kad tai yra kažkokia gal ir mažiau pavojinga medžiaga, kas yra netiesa“, – teigė A. Veryga.
Demokratų partijos lyderis Saulius Skvernelis tvirtino, kad noras nebetaikyti baudžiamosios atsakomybės už nedidelio kiekio kanapių turėjimą atvers kelią nebaudžiamai prekiauti šiomis narkotinėmis medžiagomis.
„Kiekvienas prekeivis pagautas už rankos visuomet sako: čia mano reikmėms, aš neprekiauju“, – sakė buvęs policijos vadovas.
„Tikslas, matyt, yra visiškai kitoks – legalizuoti mažmeninę prekybą“, – pridūrė jis.
Šiuo metu už disponavimą nedideliu kiekiu bet kokių narkotinių medžiagų gresia baudžiamoji atsakomybė.
Siekis dekriminalizuoti kai kurių narkotinių medžiagų įsigijimą ir turėjimą nėra pirmas šios kadencijos Seime – parlamentarai praėjusį lapkritį atmetė tai numačiusias pataisas.
Praėjusios kadencijos „valstiečių“ Seimas yra patvirtinęs tuometinio sveikatos apsaugos ministro A. Verygos vadovautos Sveikatos apsaugos ministerijos rengtą Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metams programą, joje irgi įrašytas siekis dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę.
2018 metais Seimas du kartus atmetė pataisas dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo dekriminalizavimo.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas šių metų pradžioje skelbė, kad narkotikų paplitimas Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus išaugo pusantro karto.
