V. Matijošaičiui – rimti nemalonumai dėl dvaro: ką statybvietėje veikė jo šeimos įmonės darbuotojas - Kas vyksta Kaune

V. Matijošaičiui – rimti nemalonumai dėl dvaro: ką statybvietėje veikė jo šeimos įmonės darbuotojas

delfi.lt / Nerijus Povilaitis, Tomas Janonis 2022/12/07 08:40
V. Matijošaitis, Kačiūniškės dvaras / R. Tenio nuotr., „Kas vyksta Kaune“ montažas

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis klimpsta į naują skandalą. Jis turės stoti prieš teismą, nes Kultūros paveldo departamentas pateikė ieškinį dėl žalos už sunaikintas kultūros vertybes priteisimo. Tai V. Matijošaičio įsigytame ir be jokių leidimų ir projektų pertvarkytame Kačiūniškės dvare stovėję tvartas ir svirnas. Kartu su V. Matijošaičiu atsakovais traukiami jo kontroliuojama ir sūnaus Šarūno vadovaujama bendrovė „Kauno saulėtekis“ bei joje statybų vadovu dirbęs, tačiau tuo pačiu metu ir darbus Kauno mero dvare prižiūrėjęs Andrius Š. Ar gali būti, kad už prabangaus remonto darbus galėjo mokėti ta pati bendrovė? Abu Matijošaičiai apie tai nenori kalbėti.

Istorinio dvaro gaivinimas virto skandalu

Kauno rajone, Raudondvario seniūnijoje, Nevėžio pakrantėje, stūksantis Kačiūniškės dvaras jau kurį laiką vadinamas vieno turtingiausių miesto verslininkų ir antrąją kadenciją bebaigiančio mero V. Matijošaičio rezidencija. Arba Kauno pono dvaru, kaip pagarbiai sako kai kurie vietos gyventojai.

Tačiau šią istorinę vietą ir jos savininku tapusį V. Matijošaitį lydi skandalai. Delfi tyrimo metu paaiškėjo, jog Kauno meras istorinio paveldo objekte tvarkėsi negaišdamas laiko nei leidimams, nei projektams, dabar ima aiškėti ir kitos skandalingos detalės.

Kad dvaro šeimininkui netrukdytų šalia gyvenę žmonės bei per dvaro kiemą ėjusiam keliui nustatytas servitutas, leidęs juo ne tik eiti bei važiuoti, bet ir ginti gyvulius, pasiturinti kauniečių šeima rado išeitį. Su dvaro teritorija besiribojančias valdas įsigijo V. Matijošaičio verslo imperijai vadovaujantis jo sūnus, Kauno savivaldybės tarybos narys Šarūnas Matijošaitis su žmona.

V. Matijošaičiui įsigijus nugyvento dvaro statinius: tvartą, svirną, gyvenamąjį namą ir rūmus, užvirė rimti darbai. Imtasi kapitaliai remontuoti abu gyvenamuosius namus, griautos vidaus konstrukcijos, fasadas apšiltintas šiuolaikinėmis medžiagomis, pakeisti langai ir stogai, nuo žemės paviršiaus nušluoti tvartas ir svirnas. Pastarojo vietoje iškilo panašaus tūrio pastatas, tačiau visiškai neprimenantis svirno, o greičiau – svečiams skirtą pastatą.

Bėda ta, jog abu nugriauti statiniai, kaip ir be leidimų ir projektų suremontuoti dvaro rūmai bei gyvenamasis pastatas, – įtraukti į valstybės saugomų vertybių sąrašą.

Nors V. Matijošaičiui pavyko išvengti grėsusių rimtesnių problemų dėl savavališkų statybų, už vertybių sunaikinimą atsakomybės išvengti gali nepavykti – teks stoti prieš teismą. Panašu, jog šį kartą paprasta nebus, po Delfi tyrimo, atskleidusio savivalę istoriniame Kačiūniškės dvare, Kultūros paveldo departamentas (KPD) pademonstravo principingą požiūrį, teismui pateikė išsamų ieškinį. Tarp atsakovų atsirado ir paties Kauno mero V. Matijošaičio pavardė.

Kačiūniškės dvaro svirnas. J. Verksnienė 2013-05-02 / KPD nuotr.

Problemos prasidėjo sunaikintas vertybes pastebėjus paveldosaugininkams

Gali būti, jog teismo proceso metu ėmus detaliai nagrinėti visus dokumentus, gali išaiškėti ir naujų aplinkybių, leisiančių pradėti naujus tyrimus. Juolab, atsakovu byloje dėl žalos atlyginimo patraukta ir V. Matijošaičio verslo imperijai priklausanti bendrovė „Kauno saulėtekis“, ir jos statybų vadovas Andrius Š.

Pastarojo vaidmuo šioje istorijoje – itin reikšmingas, tačiau apie viską iš pradžių.

Valstybės saugomą kultūros vertybę, istorinį Kačiūniškės dvarą, V. Matijošaitis įsigijo jau tapęs Kauno meru. Pirko jį pakartotiniame aukcione iš Kauno rajono savivaldybės 2016 metų balandį. Dviejų gyvenamųjų namų, 5 ūkio pastatų ir 47 metams išnuomoto žemės sklypo pardavimo kaina buvo sumažėjusi iki 96 tūkst. 322 eurų.

Viešai prieinamuose šaltiniuose galima rasti informacijos, jog naujasis savininkas tvarkyti dvarą ėmėsi 2017 metais. Būtent šių metų gegužę darytos nuotraukos iš drono, tikriausiai norėta įvertinti stogo būklę.

Keliose nuotraukose užfiksuoti ant skarda dengto rūmų stogo vykstantys darbai, po kurio laiko įamžinti ir numesti senos skardos lakštai.

Tų pačių metų rudenį dvarą apjuosė statybininkų pastoliai, prasidėjo rūmų tvarkymo darbai. Tuomet darytose nuotraukose dar matėsi senasis dvaro svirnas.

Viešai prieinamose iliustracijose matyti, kad V. Matijošaičio nusipirkto dvaro būklė iš esmės buvo pasikeitusi jau 2019 metų rudenį. Panašu, kad darbai rūmų viduje dar nebuvo baigti, galima rasti iliustracijų, kuriose užfiksuoti sumontuoti virtuvės baldai be stalviršio, auksu ar jo imitacija dekoruotos durys ir nebaigta tvarkyti grindų danga, prie rūmų sustojęs krovininis autobusiukas, šalia – tuščios paletės ir pakavimo medžiagų likučiai.

Surado kaltininką – V. Matijošaičio verslo imperijos bendrovės statybų vadovą

Problemos prasidėjo, kai į Kauno mero dvarą atvyko paveldosaugininkai. Apžiūrėjus statinius pasigesta dviejų valstybės saugomų istorinių vertybių – senovinių tvarto bei svirno. Jie buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus, o kiti istoriniai pastatai rekonstruojami be jokių leidimų ir suderintų projektų.

Pradėjus aiškintis, kas sunaikino du istorinius pastatus, dvaro svirną bei tvartą, netrukus atsirado ir pats kaltininkas – darbams vadovavęs V. Matijošaičio verslo imperijai priklausančios bendrovės „Kauno saulėtekis“ statybų vadovas Andrius Š.

„Jis turėjo pastatų savininko (V. Matijošaičio – red. past.) įgaliojimą ir pagal jį veikė“, – prisiminė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vyriausioji specialistė Asta Naureckaitė.

Ji prisiminė, kad 2019 metų balandžio 1 dieną šiam UAB „Kauno saulėtekis“ darbuotojui buvo surašytas Administracinių nusižengimų protokolas, skirta 300 eurų bauda, kuri netrukus, jos neginčijant teisme ir buvo sumokėta.

Tačiau žalos, kurią patyrė istorines vertybes sauganti valstybė, aktas buvo surašytas 2019 metų lapkričio 20 dieną. Tiek laiko reikėjo įvertinti patirtiems nuostoliams, tai darė komisija, o jos išvadas, 34 tūkst. eurų žalą patvirtinto KPD vadovas.

Ir tada nutinka įdomus dalykas: paveldosaugininkai nusprendžia, jog žalą turi atlyginti ne pats V. Matijošaitis, tačiau statybų vadovas. Esą jis ir yra tas asmuo, kuris sunaikino valstybės saugomas istorines vertybes: senojo dvaro svirną bei tvartą.

Kačiūniškės dvaro svirnas. J. Verksnienė 2013-05-02 / KPD nuotr.

„Dėl nugriautų pastatų kaltu buvo pripažintas šiuos darbus dvaro teritorijoje atlikęs fizinis asmuo, jam skirta ir administracinė bauda – 300 eurų“, – tuomet žiniasklaidai komentavo dabartinis KPD direktoriaus pavaduotojas, anuomet patarėjo pareigas ėjęs Robertas Motuzas.

Taip pat jis patvirtino, kad 34 tūkst. eurų sumą į valstybės biudžetą turės pervesti ne Kačiūniškės dvaro valdytojas V. Matijošaitis, bet darbus pagal sutartį dvare vykdęs fizinis asmuo – Andrius Š.

KPD atstovas teigė, kad departamentas nesikiša į santykius tarp dvaro valdytojo ir vykdytojo ir nesiaiškina, kas yra tikrasis darbų sumanytojas ir užsakovas, o departamentui svarbiausia, kad žala valstybei būtų atlyginta asmens, kuris pripažintas kaltu.

Viskas pasikeitė po Delfi tyrimo: atsakovais tapo ir meras, ir jo sūnaus bendrovė

Paveldosaugininkai ne kartą ragino V. Matijošaičio verslo imperijai priklausančios bendrovės statybos darbų vadovą atlyginti žalą valstybei, tačiau nesulaukė jokios reakcijos.

Žala nebuvo nei ginčijama teisme, nors tokia teise galėta pasinaudoti, nei sumokama. 2020 metų gruodžio pradžioje kultūros ministru, kuris kuruoja ir paveldosaugininkus, paskiriamas buvęs V. Matijošaičio bendražygis, pirmąją jo kadenciją vicemeru, o antrąją – nepatekus į tarybą patarėju dirbęs Simonas Kairys.

Viceministru, kuruojančiu paveldosaugos sektorių tapo S. Kairio bendražygis, Kauno politikos veikėjas Rimantas Mikaitis. 2011 metais jis trumpam buvo tapęs Kauno meru, kai jo atstovaujami liberalai sudarė koalicijos sutartį su tuomet dar tik raumenis auginusiu V. Matijošaičio judėjimu „Vieningas Kaunas“.

Paveldosaugininkams nesėkmingai raginant gražiuoju atlyginti žalą valstybei už nugriaustus istorinius svirną ir tvartą, pats dvaro savininkas V. Matijošaitis buvo paliktas ramybėje. Susidarė kurioziška situacija: tarsi pats darbų vadovas ėmėsi savivalės ir nusprendęs, kad tvarto ir svirno Kauno miesto vadovui tikrai nereikia, gyvulių jis tikriausiai neaugins ir javų nekuls, juos ėmė ir nugriovė.

Įvertinus aplinkybę, kad, pasak paveldosaugininkų, statybų vadovas Andrius Š. veikė turėdamas V. Matijošaičio įgaliojimą, tai ėmė panašėti į išankstinį susitarimą prisiimti kaltę bei miestui vadovui išvengti garbės nedarančių problemų.

Ankstesnio Delfi tyrimo metu išsiaiškinta dar viena aplinkybė: ne tik V. Matijošaičio sąsajos su paveldosaugą kuruojančiu viceministru R. Mikaičiu bei pačiu kultūros ministru S. Kairiu, bet ir tai, jog grėsmingai artėjant 3 metų senaties terminui paveldosaugininkai, regis, visai nesiskubino teikti teismu ieškinio dėl žalos atlyginimo.

Tačiau ledai pajudėjo po šios publikacijos. KPD juristai ne tik parengė ir teismui nagrinėti atidavė ieškinį, tačiau neapsiribojo anksčiau deklaruotu formaliu požiūriu, jog už valstybės saugotų tvarto ir svirno sunaikinimą turi atsakyti tik griovėjas – darbų vadovas Andrius Š.

Panašu, kad suvokus, jog toks požiūris gali sukurti pavojingą precedentą, atsakovu patrauktas ir pats dvaro savininkas V. Matijošaitis bei jo verslo imperijai priklausanti, sūnaus Šarūno vadovaujama bendrovė „Kauno saulėtekis“, kurioje ir dirbo Andrius Š. Paveldosaugininkai nurodė, jog visi jie bendrais veiksmais sunaikino istorines vertybes ir turi solidariai padengti žalą – 34 tūkst. eurų.

Verslininkų dažnai naudojama schema

Kauno mero verslo imperijai „Vičiūnų grupė“ priklausančios bendrovės „Kauno saulėtekis“ įtraukimas į teismo procesą įdomus ir kitu aspektu. Tai yra pirmasis atvejis, kai be jokių leidimų ir projektų sutvarkyto istorinio Kačiūniškės dvaro istorijoje ima oficialiai figūruoti V. Matijošaičio įmonė.

Jau anksčiau būta įtarimų, kad iš tiesų nemažai kainavę dvaro remonto darbai galėjo būti apmokėti ne iš paties V. Matijošaičio kišenės, bet kurios nors jo įmonės lėšomis. Šia schema kartais naudojasi su pinigais atsisveikinti nenorintys verslininkai: jų įmonės perka brangius automobilius, buitinę įrangą, moka už keliones ar pramogas. Galiausia šios išlaidos tampa bendrovės veiklos sąnaudomis, valstybei sumokama mažiau mokesčių, o verslo savininkas gali džiaugtis sutaupęs visų mokesčių mokėtojų sąskaita.

Vienas epizodas klausimų sukėlė dar 2015 metais, Kauno merui atvykus išbandyti atstatyto Panemunės tilto prabangiu „Ferrari“ su raidėmis BBD valstybiniame numeryje.

Žiniasklaidos atstovams ėmus spėlioti, ką galėtų reikšti ši mero automobilį puošianti raidžių kombinacija, išaiškėjo rimtesni faktai. Žiniasklaida skelbė, kad šis automobilis priklausė ne asmeniškai V. Matijošaičiui, bet Estijoje registruotai jo verslo imperijos bendrovei. Panašu, kad Estija galėjo būti pasirinkta pasirinkta dėl to, jog įmonėms perkant automobilius valstybė grąžindavo nuo 50 iki 100 proc. pridėtinės vertės mokesčio.

Ar panašiai meras galėjo pasielgti ir remontuodamas įsigytą Kačiūniškės dvarą, už remontą mokėti ne iš asmeninės kišenės, bet savo verslo lėšomis?

Kiek kainavo remontas, kas jį atliko ir kaip buvo atsiskaitoma? Šiuos klausimus Kauno merui Delfi žurnalistas uždavė šių metų kovą, kai STT pareigūnai sulaikė rekordinio, 140 tūkst. eurų kyšio paėmimu įtariamą tuometį savivaldybės administracijos direktorių Vilių Šiliauską bei jį galimai davusį bendrovės „Autokausta“ vadovą Juozą Kriaučiūną.

Tada V. Matijošaitis sakė nežinantis tikslių skaičių, patikslino, jog „Autokausta“ jo dvare tikrai nedirbo, o kas darbavosi – negalintis atsakyti. Ant mero, dirbo daug specialistų, užsiminė, jog reikėtų klausti „Vičiūnų statybininko“ bei pažadėjo, jeigu kam bus įdomu, pateikti visus dokumentus, apie tai, kiek viskas kainavo.

Sulaukęs klausimų V. Matijošaitis atsitvėrė tylos siena

Vis dėlto viešas mero pažadas paviešinti informaciją liko neištesėtas, netrukus V. Matijošaitis atsitvėrė tylos siena, ėmė ignoruoti Delfi paklausimus.

Renkant medžiagą tyrimui apie tai, kaip nutiko, jog be leidimų ir projektų atlikti remonto darbai Kačiūniškės dvare galiausiai buvo įteisinti, teirautasi ir apie tai, kokios įmonės dirbo, kas ir kiek joms sumokėjo.

Klausimai elektroniniu pašto mero patarėjui Tomui Jarusevičiui buvo išsiųsti šių metų birželio pabaigoje. Birželio 20 dieną vykusios bei tiesiogiai transliuotos spaudos konferencijos metu V. Matijošaičio paklausus, ar bus sulaukta atsakymų į jam pateiktus klausimus, už merą ėmė kalbėti patarėjas T. Jarusevičius bei pažadėjo atsakymus pateikti tos pačios dienos popietę.

Deja, nei tos, nei kitos dienos popietę atsakymų taip ir nebuvo sulaukta. Ne kartą kreipiantis pakartotinai su raginimais pagaliau laikytis žodžio ir įvykdyti viešai duotus pažadus, nei V. Matijošaitis, nei jo patarėjas T. Jarusevičius prašomos informacijos nepateikė.

Tiesa, mero patarėjas buvo atsiuntęs V. Matijošaičio vardu parašytą pasidžiaugimą „prisidėjus prie senos, paveldinės architektūros išsaugojimo“. Priminus, kad tai yra tik nuomonė, o dvaro sutvarkymo fakto ir taip niekas neginčija, tačiau neatsakyta nė į vieną pateiktų klausimų, nors ir buvo žadėta tai padaryti, tai nepakeitė Kauno mero ir jo patarėjo T. Jarusevičiaus požiūrio į žiniasklaidą.

LSMU Kauno ligoninės Traumatologijos ortopedijos korpuso statybos pradžia
Visvaldas Matijošaitis / R. Tenio nuotr.

Sužinojęs, kad skambina žurnalistas, suskubo baigti pokalbį

Rengiant šią publikaciją į Kauno merą kreiptasi pakartotinai, klausta apie jo santykius su bendraatsakovu Andriumi Š., kas apmokėjo remonto darbus, koks jo sūnaus vadovaujamos ir taip pat atsakove patrauktos bendrovės „Kauno saulėtekis“ vaidmuo.

Klausimai merui buvo išsiųsti tiek jo tarnybiniais savivaldybės elektroninio pašto adresais, tiek ir priklausančiu „Vičiūnų grupei“, kurio, Delfi žiniomis, meras gali naudotis, taip pat ir jo patarėjui T. Jarusevičiui.

Jokio atsakymo gauta nebuvo, nei V. Matijošaitis, nei jo viešųjų ryšių patarėjas T. Jarusevičius į Delfi žurnalisto skambučius neatsiliepė.

Klausimais apie netrukus prasidėsiantį teismo procesą bei Kačiūniškės dvaro remonto ir dviejų paveldo objektų sunaikinimo aplinkybes buvo pateikti ir V. Matijošaičio sūnui Š. Matijošaičiui – bendrovės „Kauno saulėtekis“ generaliniam direktoriui ir miesto savivaldybės tarybos nariui.

Atsakymų sulaukta nebuvo. Tiesa, Delfi žurnalistui pavyko susisiekti su mero sūnumi. Tai padaryti pavyko jam paskambinus per šifruotų pokalbių programėlę „Viber“. Š. Matijošaitis atsiliepė, pristačius Delfi žurnalistui tepasakė „oi, ačiū, viso gero“ ir nutraukė pokalbį.

Susisiekta ir su viešųjų ryšių agentūra, rengiančia pranešimus Kauno mero verslo imperijai. Sulaukta pažado išsiaiškinti klientų poziciją dėl noro atsakyti į pateiktus klausimus bei perskambinti. Tačiau skambučio taip ir nesulaukta.

Tomas Jarusevičius / Kauno miesto savivaldybės nuotr.

VMI atliko tyrimą

Taigi, kaip jau išsiaiškinome, Kauno miesto meras ir verslininkas V. Matijošaitis savo asmeninėmis lėšomis ir savo asmeniniams poreikiams įsigijo istorinį Kačiūniškės dvarą Kauno rajone. Jį įsigijus prasidėjo kapitalinio remonto darbai. Kaip nustatė Kultūros paveldo departamentas, be leidimų ir pažeidžiant paveldosauginius reikalavimus.

Tačiau Kultūros paveldo departamentas taip pat nustatė, kad mero dvaro statybvietėje sukiojosi ir V. Matijošaičio šeimos kontroliuojamos įmonės UAB „Kauno saulėtekis“ darbuotojas Andrius Š. Taigi, kyla klausimas, ar meras, renovuodamas savo asmeninį turtą, nesinaudojo savo šeimos valdoma įmone?

Lietuvoje kartais pritaikoma schema, kai verslininkai, naudodamiesi savo įmonių finansais ir žmogiškaisiais resursais, atnaujina asmeninius būstus, taip bandydami išvengti mokesčių. Ką apie tai mano Valstybinė mokesčių inspekcija?

VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė nurodė, kad „VMI yra atlikusi minėto viešo asmens kontrolės veiksmus, tačiau sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs, todėl plačiau komentuoti neturime teisės“.

Taip pat ji atkreipė dėmesį į kelis aspektus: „Jeigu įmonė atlieka paslaugas savo akcininkui, tai už atliktas paslaugas įmonės gautos pajamos turi atitikti tikrąją rinkos kainą, visos pajamos turi būti apskaitytos, o mokesčiai sumokėti.

Tačiau jeigu įmonė atlieka paslaugas savo akcininkui nemokamai, tai visos sąnaudos, susijusios su atliekamomis paslaugomis akcininkui, kaip kitos nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos yra priskiriamos įmonės neleidžiamiems atskaitymams.“

Taip pat R. Virvilienė nurodė, kad vadovaujantis teisės aktais, gyventojo nauda, gauta įmonės lėšomis apmokėjus asmeninio turto renovavimo darbus, pripažįstama pajamomis, gautomis natūra, kuri turi būti apmokestinama Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.

„Nustačius, kad įmonės lėšos naudojamos savininko asmeniniams poreikiams ir interesams tenkinti, mokesčių administratorius, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, priskaičiuoja mokesčius ir paskiria baudą“, – teigė VMI atstovė.

Taip pat ji pateikė statistiką, kiek tokių atvejų VMI užfiksuoja: „Per 2022 m. 09 mėn. asmeninių poreikių tenkinimo įmonių lėšomis bei pajamų gavimo natūra atvejus VMI nustatė 121 kontrolės veiksmų metu. Jų metu į biudžetą priskaičiuotos mokėtinos/deklaruotinos mokesčių ir su jais susijusios sumos sudarė 2,75 mln. Eur.

Per 2021 m. asmeninių poreikių tenkinimo įmonių lėšomis bei pajamų gavimo natūra atvejus VMI nustatė 195 kontrolės veiksmų metu. Jų metu į biudžetą priskaičiuotos mokėtinos/deklaruotinos mokesčių ir su jais susijusios sumos sudarė apie 2,7 mln. Eur.

Per 2020 m. 72 kontrolės veiksmų metu nustatyta 1,5 mln. Eur papildomai mokėtina suma.

VMI nuolat atlieka mokesčių mokėtojų rizikingumo vertinimą, kurio metu analizuoja ne tik savo turimą informaciją ar gautus duomenis iš trečiųjų šaltinių, o taip pat ir viešai pasirodžiusią informaciją žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir pan. Tokiu atveju, kai atliekat rizikingumo vertinimą VMI kyla pagrįstų abejonių, yra sprendžiama dėl galimų kontrolės veiksmų.“

Ar įmonės savininko darbuotojai gali remontuoti jo namus?

Klausimų turėjome ir Valstybinei darbo inspekcijai. Sumodeliavome situaciją ir pasiteiravome, ar teisėta savo asmeninio turto remontui pasitelkti savo šeimos valdomos įmonės darbuotojus už darbą jiems mokant iš įmonės lėšų?

VDI atstovai pateikė štai tokį atsakymą: „Darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato draudimo darbdaviui (pvz., įmonei, kurios vienas iš akcininkų ar direktorius yra šeimos narys) sudaryti civilinio pobūdžio susitarimus su fiziniais asmenimis (pvz., šeimos nariais, įmonės akcininku, direktoriumi) dėl rangos (pvz., remonto) darbų. Šiuo atveju svarbiausia, kad įmonė tinkamai atliktų savo, kaip darbdavės, pareigas, t. y. su darbuotojais būtų sudarytos darbo sutartys, darbuotojų atžvilgiu būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų taikymas, būtų tinkamai užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata.“

Kalbant konkrečiai apie V. Matijošaičio statybas Kauno rajone, Valstybinė darbo inspekcija teigė tyrimo nevykdžiusi. „Valstybinė darbo inspekcija dėl nurodyto atvejo tyrimo nėra atlikusi. Informacija bus vertinama Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos ribose ir bus priimtas sprendimas dėl galimų inspekcijos veiksmų“, – teigė VDI atstovai.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA