Neseniai keliautojams skirtas interneto portalas „Travel Awaits“ įtraukė Lietuvą į sąrašą šalių, kuriose neva nerekomenduojama gerti vandenį iš čiaupo. Tai sukėlė daug klausimų ir dvejonių visuomenėje, kilo diskusijos socialiniuose tinkluose.
Atsakingos vandentvarkos asociacijos „Vandens jėga“ vadovas Marius Švaikauskas ramina, kad ši informacija yra klaidinanti – Lietuvoje saugu vartoti vandenį iš čiaupo. Asociacijos vardu jis kreipėsi į portalą „Travel Awaits“ ir JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrus (Centers for Disease Control and Prevention (CDC)) su prašymu paneigti šią tiesos neatitinkančią informaciją.
„Tikėtina, kad keliautojams skirto interneto portalo kūrėjai rėmėsi informacija, kuri buvo pateikta CDC tinklalapyje, todėl iškart vos tik pasirodžius informacijai ir buvo kreiptasi ne tik į portalą, bet ir į šią instituciją. Siekiame, kad tiesos neatitinkanti informacija būtų ištaisyta ir Lietuva patektų į sąrašą šalių, kuriose saugu vartoti vandenį iš čiaupo“, – sako M. Švaikauskas ir priduria, kad švarus ir tinkamas gerti vanduo iš čiaupo yra mūsų šalies išskirtinumas ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.
Kaip rašoma „Vandens jėga“ pranešime žiniasklaidai, Lietuva naudoja vandenį tik iš požeminio vandens gręžinių. Kitos Europos valstybės tokio vandens naudoja gerokai mažiau. Pasak „Vandens jėga“ asociacijos vadovo M. Švaikausko, Europoje be Lietuvos tik Danija yra apsirūpinusi požeminiu vandeniu, o, pavyzdžiui, Prancūzija, Švedija, Didžioji Britanija, Norvegija savo reikmėms naudoja vos 40 proc. požeminio vandens.
Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus mūsų šalyje nustato Lietuvos higienos norma HN24:2017. Remiantis šiais reikalavimais ir siekiant užtikrinti tiekiamo vandens kokybę, vandentvarkos bendrovės vykdo nuolatinę geriamojo vandens kokybės stebėseną, atlieka dešimtis tūkstančių tyrimų: vidutiniškai 100 tyrimų per dieną, per metus būtų daugiau nei 20 tūkst. tyrimų.
Atsakinga vandentvarkos asociacija „Vandens jėga“ vienija tris didžiausių šalies miestų įmones – „Vilniaus vandenys“, „Kauno vandenys“ ir „Klaipėdos vanduo“. Šios bendrovės aptarnauja daugiau nei pusę milijono vartotojų ir abonentų (1 122 232 gyventojų) arba 47 proc. visų gaunančių centralizuotas vandens tiekimo, nuotekų valymo paslaugas šalyje.
