Kauno miesto poliklinikoje kolonoskopijos atliekamos taikant intraveninę nejautrą - Kas vyksta Kaune

Kauno miesto poliklinikoje kolonoskopijos atliekamos taikant intraveninę nejautrą

Evelina Ruibienė / R. Tenio nuotr.

Kolorektalinis vėžys yra labiausiai paplitęs virškinimo trakto organų navikas pasaulyje. Lietuvoje tai viena iš penkių dažniausiai pasitaikančių vėžio lokalizacijų. Šalyje kasmet užregistruojama apie 1400 naujų šios ligos atvejų, per metus nuo jos miršta daugiau, kaip 800 žmonių.

Kaunietė Janina kitąmet turėtų švęsti 50 metų jubiliejų, tačiau šiandien ji nebežino, ar kitų metų sulauks. Onkologinė tiesiosios žarnos liga moteriai diagnozuota prieš trejus metus, tačiau gydymas – nesėkmingas. Moteris žino, kad jei būtų pas gydytoją gastroenterologą nuvykusi gerokai anksčiau, kai pastebėjo pirmuosius tuštinimosi sutrikimus, liga būtų buvusi diagnozuota gerokai anksčiau ir labai tikėtina, kad vėžį būtų buvę galima išgydyti ar bent laiku sustabdyti jo plitimą.

Kreipiasi per vėlai

„Su atvejais, kuomet žmonės kreipiasi jau tik gerokai pažengus ligai, susiduriu beveik kasdien. Tada tenka tik apgailestauti, kad žmonės nesikreipė gerokai anksčiau, kai tik pajuto pirmuosius simptomus“, – sako Kauno miesto poliklinikos (KMP) Centro padalinio gydytoja gastroenterologė Yuliya Viskachkene.

Gydytoja gastroenterologė visiems žmonėms pataria atkreipti dėmesį į ilgesnį laiką besitęsiantį pakitusį tuštinimąsi – vidurių užkietėjimą, besikaitaliojantį su viduriavimu, užsitęsusį ne visiško išsituštinimo pojūtį, kraujingą ar pilvo skausmus sukeliantį tuštinimąsi. Pasak Y. Viskachkenės, tai gali būti signalas, kad reiktų kreiptis į medikus detalesniam ištyrimui.

„Kartais simptomai gali būti nespecifiniai – stebima neaiškios kilmės geležies stokos anemija, apetito stoka, staigus, nesilaikant dietų, svorio sumažėjimas. Šie simptomai pasireiškia ir prie kitų ligų, kaip opaligė, skrandžio vėžys, uždegiminė žarnos liga ir kt., todėl ne visada pagalvojama apie kolorektalinį vėžį ir laikas iki diagnozės užtrunka, tuomet liga nustatoma vėlyvose stadijoje. Dėl to svarbu atkreipti dėmesį ne tik į specifinius kolorektaliniam vėžiui būdingus simptomus“, – pabrėžia KMP Šilainių padalinio gydytoja gastroenterologė Evelina Ruibienė.

Pasak E. Ruibienės, dažniausiai sutrikimų turi vyresni, tačiau paskutiniu metu stebimas didėjantis sergamumas ir jaunesnių nei 50 metų pacientų grupėje. Dažniausiai tai susiję su gretutinėmis lėtinėmis ligomis bei rizikos veiksniais susirgti kolorektaliniu vėžiu. Didesnę riziką sirgti šios formos vėžiu turi žmonės, vartojantys daug riebalų, mėsos, mažai daržovių, ląste-lienos, taip pat – rūkoriai.

Evelina Ruibienė / R. Tenio nuotr.

Pradžioje pakaks testo

Pasak gydytojos gastroenterologės Y. Viskachkenės, patiriantiems anksčiau išvardintus nemalonius pojūčius pacientai neturėtų baimintis, kad tik atvykus pas gydytoją jiems bus atliekami sudėtingi tyrimai. Pradžioje dažniausiai skiriamas paprastas išmatų testas, kurį, gavus tam skirtą testerį, galima atlikti ir namuose.

„Paprastai šiame procese dalyvauja šeimos gydytojas, kuris išklausęs paciento nusiskundimus, paskiria išmatų testą, kuris parodo, ar jose yra kraujo. Jei aptinkami kraujo pėdsakai, tik tuomet gydytojos gastroenterologas atlieka gerokai sudėtingesnį kolonoskopijos tyrimą“, – sako Y. Viskachkene.

Bijantiems skausmo ir nemalonių pojūčių tyrimas gali būti atliekamas taikant intraveninę nejautrą. Kolonoskopijos, kurių metų gali būti taikoma intraveninė nejautra, yra atliekamos KMP Šilainių ir Dainavos padaliniuose, netrukus nuskausminimo paslauga atsiras ir Kalniečių padalinyje.

KMP Dainavos padalinio gyd. endoskopuotoja Indrė Šerpetauskienė pastebi, kad pastaruoju metu daugėja pacientų, norinčių šį tyrimą atlikti su nejautra. Ji pabrėžia, kad jei tyrimas yra skiriamas pagal prevencinę programą, pacientui pageidaunat nejautros, anesteziologo paslauga yra taip pat įskaičiuota į ligonių kasos kompensuojamą kainą.

„Tačiau net ir tais atvejais, kai prevencinė programa pacientams dar nepriklauso, jie gali rinktis kolonoskopiją su nuskausminimu, o procedūros kaina, lyginant su privačiomis gydymo įstaigomis yra labai konkurencinga“, – teigia I. Šerpetauskienė.

Storosios žarnos vėžio programa atliekama visiems sulaukusiems 50 – 74 metų amžiaus pacientams. „Programos atlikimą inicijuoja ir koordinuoja šeimos gydytojas. Kauno miesto poliklinikoje naudojantis prevencinė storosios žarnos vėžio programa per metus patikrinami apie 20 000 pacientų, Esant patologinių radinių 500-ams pacientų atliekamos kolonoskopijos“, – sako Kauno miesto poliklinikos direktoriaus pavaduotojas medicinai Raimundas Micka.

Kaip pasiruošti kolonoskopijai

KMP Kalniečių padalinio gydytojas gastroenterologas Robertas Bundura sako, kad kolonoskopijos procedūra yra viena dažnesnių, o vien didžiosiose ligoninėse (tokiose kaip LSMUL KK ir VUL SK) per metus atliekama virš 2000-3000 kolonoskopijos tyrimų.

„Iš tiesų tai yra gan invazyvus tyrimas, lanksčių endoskopu apžiūrimas visas storasis žarnynas (~90 cm). Kaip ir visos kitos medicininės intervencijos, šis tyrimas turi tam tikrą komplikacijų riziką, tačiau yra sąlyginai saugus, todėl jis atliekamas ir ambulatoriškai“ , – teigia R. Bundura.

Pasak gydytojo gastroenterologo, kolonoskopija yra tiksliausias ir anksčiausiai pakitimus galintis nustatyti tyrimas. „Radiologiniais tyrimo metodais dažnai būna nustatomas jau pažengęs procesas“, – pabrėžia jis.

Robertas Bundura / R. Tenio nuotr.

Norint tiksliai nustatyti pakitimus kolonoskopijos metu, svarbu atkreipti dėmesį ir į tinkamą žarnyno paruošimą. Rekomenduojama likus trims dienoms iki tyrimo nevalgyti grūdų, sėklų, produktų, kuriuose jų yra, nevalgyti daržovių su žieve ir sėklomis. Nevartoti geležies preparatų, negerti spalvotų skysčių.

Jei pacientas vartoja vaistus, koreguojančius kraujo krešėjimą, būtina su šeimos gydytoju ar tyrimą atliksiančiu gastroenterologu – endoskopuotoju aptarti saugų šių vaistų nutraukimą prieš tyrimą. Prieš tyrimą reiks išgerti žarnyno paruošimui skirtą preparatą, jo vartojimo instrukcijas bei kitas rekomendacijas suteikia šeimos gydytojas.

Naudojama moderni įranga

Dainavos, Šilainių, Centro padaliniuose kolonoskopijos tyrimams atlikti naudojama moderni, aukštos raiškos endoskopinė įranga, kurios pagalba galima nustatyti įvairius storosios žarnos pakitimus: uždegimus, erozijas, išopėjimus, divertikulus, polipus, navikus ir kitus pakitimus nuo normos.

Pasak gydytojos gastroenterologės E. Ruibienės, atliekant kolonoskopiją, esant nedideliems polipams, galima juos pašalinti tos pačios procedūros metu. Pašalinti polipai išsiunčiami histologiniam ištyrimui. Taip pat stebint ir kitus gleivinės pakitimus paimama biopsija, o paimta medžiaga išsiunčiama histologiniam ištyrimui, kurį atlieka patyrę patologai. Dažniausiai tyrimo atsakymo reikia laukti apie dvi savaites.

Šių tyrimų metu diagnozuojami įvairūs susirgimai: uždegiminės žarnos ligos, mikroskopiniai storosios žarnos gleivinės pakitimai, hiperplastiniai polipai, adenomos, adenokarcinomos ir kita. Nustačius priežastį, gydytojas skiria tinkamą gydymą.

„Jei aptinkami didesni dariniai – pacientas yra nukreipiamas į Dienos stacionarą, kur jam bus atliktas minimaliai invazinis endoskopinis aptiktų darinių šalinimas – polipektomija“, – sako gydytoja gastroenterologė E. Ruibienė.

Nemokama prevencinė programa

Pasak Y. Viskachkenės, gana dažnas atvejis, kuomet šeimos gydytojui, paskyrus kraujo išmatose testą, pacientas numoja ranka ir jo neatlieka. „Ypač vyrai vengia šito tyrimo, nors jis nei skausmingas, nei sudėtingas, tiesiog reikia atnešti išmatų mėginį. O po to nutinka taip, kad ateina po penkerių metų ir matai, kad testo nepadarė, nors turėjo šeimos gydytojo nurodymą, prevencine programa nesinaudojo, pas gastroenterologą nesikreipė, o bėda tai niekur nedingo. Atvirkščiai, navikas išvešėjo, o jo gydymas bus žymiai sudėtingesnis“, – apgailestauja gydytoja.

Yuliya Viskachkene / Kauno miesto poliklinikos nuotr.

Pasak gydytojos, visiems 50 – 74 metų amžiaus pacientams pagal storosios žarnos vėžio programą šeimos gydytojas turėtų skirti slapto kraujo išmatose testą. Esant teigiamam atsakymui, pacientas šeimos gydytojo siunčiamas kolonoskopijos atlikimui, esant neigiamam atsakymui – testas atliekamas vieną kartą per du metus.

„Noriu pabrėžti, kad dėl vis augančio kolorektalinio vėžio atvejų skaičiaus tarp jaunesnio amžiaus pacientų pasaulyje vis labiau diskutuojama apie ankstyvą jų patikrą, pradedant ne nuo 50 metų, o nuo 45 metų, ypač tiems, kurie turi rizikos veiksnių. Todėl rekomenduočiau pacientams, besiskundžiantiems anksčiau minėtais simptomais, ypač turintiems rizikos veiksnių, nedelsti ir kreiptis gastroenterologo konsultacijai, kurios metu kiekvienam individualiai nusprendžiamas kolonoskopijos reikalingumas“, – sako gydytoja gastroenterologė E. Ruibienė.

Svarbi profilaktika

Tyrimais įrodyta, jog kolorektalinis vėžys, palyginti su kitų lokalizacijų piktybiniais navikais, yra labiausiai susijęs su dieta ir gyvenimo būdu. O tai reiškia, kad mes patys galime imtis priemonių sumažinti kolorektalinio vėžio atsiradimo riziką.

„Visiems, norintiems išvengti kolorektalinio vėžio rekomenduojame riboti gyvulinių riebalų vartojimą, valgyti produktus, turinčius didesnį skaidulų, kalcio kiekį. Raginame atsisakyti žalingų veiksnių – mesti rūkyti. Esant antsvoriui ar nutukimui, patarčiau pasistengti reguliuoti kūno masę, sportuoti, būti fiziškai aktyviems“, – rekomenduoja E. Ruibienė.

Pasak jos, labai svarbu supažindinti pacientus su dažniausiais kolorektaliniam vėžiui būdingais simptomais, rizikos veiksniais, kad juos atpažinę pacientai laiku kreiptųsi į šeimos gydytoją ir/ar gastroenterologą detalesniam ištyrimui.

Daugiau informacijos: www.kaunopoliklinika.lt.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA