Spalio 11 dieną Lietuvos Respublikos Seimas užregistravo naują įstatymo projektą, kuris nurodo keisti Administracinių Nusižengimų Kodekso 488 straipsnį, dėl viešosios rimties trikdymo.
Kaip rašoma įstatymo keitimo projekte, pagal šiuo metu galiojantį ANK 488 straipsnį šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, nuo vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų.
Pakartotinai padarius nusižengimą pažeidėjams iki šiol grėsė baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Visgi, pastebėta, kad neretai barų savininkai piktnaudžiauja ir „deleguoja“ vis kitą klubo darbuotoją, jog tai būtų traktuojama kaip pirmasis nusižengimas ir taikoma pusės minimalaus dydžio bauda, 10 eurų.
Įstatymo projektas pasiūlytas sulaukus didžiųjų miestų senamiesčių, taip pat Palangos J. Basanavičiaus gatvės gyventojų skundų. Buvo sulaukta pranešimų, kuomet žmonės susidurdavo su ramybės valandomis (po 22 val.) keliamu triukšmu, sklindančiu iš artimoje aplinkoje esančių barų ir kavinių. Nuo šių metų pradžios iki rugsėjo 1 d. dėl triukšmo J. Basanavičiaus g. užregistruotas 401 pranešimas, nurodytu laikotarpiu policijos pareigūnai asmenims surašė 131 administracinių nusižengimų protokolus pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 488 str. „Viešosios rimties trikdymas“ už skleidžiamą triukšmą Palangoje, J. Basanavičiaus g. Pačių policijos pareigūnų teigimu, iš jų tiesiog yra tyčiojamasi, kadangi skiriamos baudos dėl jų mažo dydžio neveikia atgrasančiai, o tuo pačiu ir prevenciškai.
Atsižvelgiant į esamą situaciją, siūloma didinti baudas už ANK 488 str. numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų, o pakartotinais atvejais – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų. Taip pat siūloma nustatyti, kad už veiksmus, numatytus 488 str., įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurios naudojamose patalpose padarytas nusižengimas, vadovui skiriama bauda nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų, pakartotinais atvejais – nuo penkių šimtų iki septynių šimtų eurų.
Palyginimui pateikiamos baudos už panašius nusižengimus, taikomos kaimyninėse ES šalyse.
Estijoje už bendrųjų elgesio viešose vietose reikalavimų pažeidimą baudžiama bauda iki 400 eurų arba areštu. Juridiniai asmenys už tokį nusižengimą baudžiami bauda iki 2 000 eurų.
Lenkijoje už rimties, viešosios tvarkos, nakties poilsio trikdymą šūksmais, triukšmu, signalizavimu ir kitais būdais ar skandalo sukėlimą viešoje vietoje baudžiama areštu (nuo 5 iki 30 dienų), laisvės apribojimu 1 mėnesiui (asmuo, kurio laisvė apribota, negali be teismo sutikimo keisti gyvenamosios vietos, turi nemokamai atlikti kontroliuojamus darbus visuomenės labui ir kt.) arba bauda (nuo 20 iki 5 000 zlotų (apie 1020 eurų)). Už tų pačių veikų padarymą chuliganiškai arba apsvaigus nuo alkoholio ar kitų kvaišalų taikomos tos pačios sankcijos, tačiau įstatymu nustatytose jų ribose gali būti baudžiama griežčiau.
Latvijoje už smulkų chuliganizmą, tai yra, viešosios tvarkos suardymą, pažeidžiant įprastas elgesio normas ir sutrikdant asmenų ramybę, institucijų, verslo ar kitų subjektų darbą arba keliant grėsmę savo ar kitų asmenų saugumui, skiriama bauda nuo 70 iki 500 eurų.
Vokietijoje administracine bauda iki 5 000 eurų baudžiama už triukšmavimą, kuris kelia reikšmingų nepatogumų visuomenei ar kaimynystei ar gali būti žalingas kitų asmenų sveikatai, jeigu triukšmaujama be pagrįstos priežasties, neleistinai smarkiai ar nereikalingai smarkiai pagal esamas aplinkybes.
Taip pat pažymėtina, kad Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, triukšmas yra viena didžiausių iš aplinkos kylančių grėsmių žmonių sveikatai.
Tikimasi, kad toks baudų didinimas bei atsakomybės juridinio asmens vadovui nustatymas turės atgrasomąjį bei prevencinį poveikį, o kartu ir teigiamą poveikį piliečių gyvenimo ir poilsio kokybei.
Projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Mindaugas Skritulskas.
Įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2023 m. sausio 1 d.
